- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-03
- Bylos Nr.
- T-1267-506/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00563-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Nuteistasis
- E. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų teikimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-11-13 nutarimo Nr. 59-227 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. V. (toliau ir – nuteistasis), asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – komisija) 2018-11-13 priėmė nutarimą Nr. 59-227 taikyti E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
E. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015-04-10 nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 1 dalyje dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Nuteistajam bausmės pradžia 2014-06-01, bausmės pabaiga 2024-06-01, 1/2 dalį bausmės atliks 2019-06-01; neatliktos bausmės dalis 2018-11-08 yra penkeri metai šeši mėnesiai 24 dienos.
Nutarime nurodoma, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2018-11-08 Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-42 bei vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Nutarime taip pat nurodoma, kad E. V. pristatomas pirmą kartą, jis anksčiau neteistas, nusikaltimo padarymo metu turėjo 33 metus. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta ir gailisi; nusikaltimą padarė kartu su broliu, būdamas neblaivus. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Pasak socialinio tyrimo išvados, E. V. iki nuteisimo dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini) ” darbininku, turi profesinį išsilavinimą, gyveno kartu su motina (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Lygtinio paleidimo atveju tęstų darbą UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, gyventų nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur gali būti taikoma intensyvi priežiūra.
Prokuroras atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
E. V. atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra formaliuosius kriterijus, jis atliko atitinkamą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visapusiškai įvertina ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir veikos, už kurios padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jos pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę, turimus teistumus, praeityje taikytą lygtinį paleidimą. Susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, nuteistojo asmens byla, teismas nustatė, kad E. V. teistas vieną kartą ir šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, sukėlusį negrįžtamas pasekmes. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę, kuri jį paveiktų, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įstatymo leidėjo nuomone, nuteistiesiems, nuteistiems iki 10 metų laisvės atėmimo, užtenka atlikti pusę paskirtos bausmės ir pretenduoti į lygtinį paleidimą (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Anksčiau minėta, kad privalomos atlikti bausmės dalies terminas nuteistajam sueina 2019-06-01.
E. V. nuo 2018-06-08 bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, nuo 2016-08-18 – lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistastasis bausmės atlikimo metu skatintas 10 kartų, nebaustas, sutinka su intensyvia priežiūra, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir Pusiaukelės namų poskyrio organizuojamose veiklose, svanoriškai ir neatlygintinai atliko gerbūvio darbus Nemenčinės vaikų ir paauglių socialiniame centre, Pusiaukelės namuose, Lietuvos futbolo federacijos stadione, tvarkė Rasų kapines. Įkalinimo įstaigoje įgyjo siuvėjo gamintojo ir baldų apmušėjo specialybę, dirba su teise vykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Teismas pastebi, kad nemažą dalį nuteistojo asmens bylos Nr. 1613 (2-ąjį tomą) sudaro leidimai E. V. išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir leidimai trumpalaikėms išvykoms į namus. Darbo vietoje jis tikrintas 3 kartus, pažeidimų neužfiksuota.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis turi ateities planų, kuriuos sieja su darbine veikla, nuo 2018-06-08 yra sudaręs darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirba apdailininku-vadybininku. Turi abu tėvus (išsiskyrę), palaiko glaudžius ryšius su motina ir broliu (su kuriuo kartu padarė nusikaltimą ir kartu atliko bausmę Pusiaukelės namuose; brolis šiuo metu jau yra paleistas lygtinai), turi vieną nepilnametį vaiką, dukrai moka alimentus; be to, įvykdytą nusikaltimą vertina neigiamai, dengia turimus finansinius įsipareigojimus, išlikę glaudūs socialiniai ryšiai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nuteistasis turi solidariai priteistą 7333,70 euro žalos atlyginimą bei antstolio vykdomąją bylą, kurioje išieškomas vaiko išlaikymas. 2018-07-31 įsiskolinimas sudarė 5196,36 euro, nuo 2016-12-21 iki 2018-06-25 išskaičiuota 2135,35 euro; E. V. pateikė mokėjimų kopijas, iš kurių matyti, kad moka vaikui išlaikymą kas mėnesį. Pagal Vilniaus pataisos namuose turimus vykdomuosius dokumentus nuteistasis yra skolingas 2039,98 euro.
Teismas vertina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo vietoje – nuobaudų nebuvimas ir drausmės laikymasis, paskatinimų gavimas, nuteistojo pozityvus požiūris į darbą, įsipareigojimus draugei ir nepilnametei dukrai teigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo jo pastangas keisti gyvenimo būdą, pasiryžimą gyventi laikantis moralės normų, įstatymų reikalavimų ir nenusikalsti. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys vertinimo metodiką pakito 3 balais (2015 metais buvo 21 balas, 2017 metais – 17 balų), jo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (statiniai veiksniai sudaro 2 balus, dinaminiai – 15), kas sudaro pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis nebekels pavojaus visuomenei.
Nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, tai, kaip konstatavo nuosprendį priėmęs teismas, įtakojo nusikalstamus veiksmus. Tačiau bausmės atlikimo metu E. V. suvokė piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problemas, jis lankė įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, jo elgesio, susijusio su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, nėra fiksuota.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su komisijos sprendimu taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kadangi nuteistojo žema nusikalstamo elgesio rizika, aukščiau išvardintų kitų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl komisijos nutarimas laikytinas teisėtu, pagrįstu ir yra tvirtinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-11-13 nutarimą Nr. 59-227 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. V..
Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 5 dalimi bei BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 10 punktais, 3 dalimi įpareigoti E. V. tęsti darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jo netekus dėl objektyvių priežasčių – per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; neišeiti iš namų nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi iki 2024-06-01; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2024-06-01.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.