- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-16
- Bylos Nr.
- AS-822-828-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00181-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“, Ko
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Ūrus“ ir Ko (toliau –UAB „Ūrus“ ir Ko) su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros (toliau – ir Utenos RAAD Utenos rajono agentūra) 2013 m. gegužės 31 d. privalomuosius nurodymus Nr. (11-KE)-19; (11-KE)-20; (11-KE)-21, (11-KE-)-22 (toliau – ir skundžiami privalomieji nurodymai).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nes skundas buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu dėl skundžiamų privalomųjų nurodymų panaikinimo, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas pasinaudojo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka ir jo atžvilgiu atsakovo priimtus skundžiamus privalomuosius nurodymus, apskundė Utenos RAAD, kuris 2013 m. birželio 17 d. priimtais sprendimais Nr. (4.2)-s-1333, (4.2)-s-1335, (4.2)-s-1336, (4.2)-s-1341 privalomuosius nurodymus paliko nepakeistus. Nesutikdamas su Utenos RAAD priimtais sprendimais, skundą dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo Panevėžio apygardos administraciniam teismui pareiškėjas turėjo paduoti per 20 dienų nuo sprendimų, kuriais privalomieji nurodymai palikti nepakeisti gavimo dienos. Tai yra, skundą dėl 2013 m. gegužės 31 d. privalomojo nurodymo Nr.(11-KE)-19 turėjo paduoti iki 2013 m. liepos 9 d., nes atsakovo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. (4.2)-s-1333 pareiškėjas gavo 2013 m. birželio 19 d., o kitus privalomuosius nurodymus pareiškėjas teismui turėjo apskųsti iki 2013 m. liepos 10 d., nes atsakovo sprendimus Nr.: (4.2)-s-1335; (4.2)-s-1336 ir (4.2)-s-1341 pareiškėjas gavo 2013 m. birželio 20 d. Tačiau, pareiškėjas į administracinį teismą su skundu dėl atsakovo privalomųjų nurodymų panaikinimo kreipėsi tik 2013 m. liepos 20 d., tai yra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo administraciniam teismui padavimo terminą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, kad terminą praleido dėl to, kad atsakovo 2013 m. birželio 17 d. sprendimus gavo faksu, tačiau iki šiol paštu negavo minėtų sprendimų originalų. Kadangi teisės aktai nenumato, kad sprendimai dėl privalomųjų nurodymų gali būti pateikiami faksu, pareiškėjas iki 2013 m. liepos 19 d. laukė šių sprendimų originalų ir į teismą nesikreipė anksčiau.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo nepakankamai rūpestingas, apdairus, o tai yra subjektyvios (nuo paties pareiškėjo priklausiusios) priežastys, kurios negali pateisinti termino praleidimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įstatymo nustatytų procesinių reikalavimų nepaisė ir tokiais veiksmais (neveikimu) pats sau sukėlė neigiamas pasekmes – termino skundui paduoti praleidimą.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir skundą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1. Utenos RAAD nelaikytina išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ABTĮ prasme, nes Utenos RAAD ir skundžiamus privalomus nurodymus surašiusią Utenos RAAD Utenos rajono agentūrą sieja pavaldumo santykiai, paneigiantys jo kaip nesuinteresuotos trečiosios šalies statusą. Taigi pareiškėjo skundai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo tirti, todėl jam negali būti laikomas sutrumpintas 20 dienų terminas. Teismo minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-281/2013 taip pat nėra išaiškinta, kad viešojo administravimo įstaigai jos pavaldžios įstaigos veiksmų apskundimas laikomas pasinaudojimu išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija.
2. Utenos RAAD 2013 m. birželio 17 d. sprendimų Nr. (4.2)-s-1333; (4.2)-s-1335; (4.2)-s-1336, (4.2)-s-1341 originalai pareiškėjui iki šiol nėra įteikti, pareiškėjas juos yra gavęs tik faksu 2013 m. birželio 19–20 dienomis. Negavęs sprendimų originalų (nors Utenos RAAD turėjo pareigą tai padaryti, bei žodžiu buvo patvirtinta, kad jie siunčiami paštu), pareiškėjas į teismą kreipėsi paskutinę dieną prieš sueinant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytam bendram skundo padavimo terminui (2013 m. liepos 19 d.). Šiuo atveju turėtų būti taikomas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių terminas, nes nustatytu laiku paštu nėra pateikti sprendimų originalai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Atskirojo skundo dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data).
Pareiškėjo skundas paduotas dėl Utenos RAAD Utenos rajono agentūros 2013 m. gegužės 31 d. privalomųjų nurodymų Nr. (11-KE)-19; (11-KE)-20; (11-KE)-21, (11-KE-)-22.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, kad privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nesutikdamas su skundžiamais Utenos RAAD Utenos rajono agentūros privalomaisiais nurodymais, juos apskundė Utenos RAAD, kuris dėl pareiškėjo skundų priėmė 2013 m. birželio 17 d. sprendimus Nr. (4.2)-s-1333, (4.2)-s-1335, (4.2)-s-1336, (4.2)-s-1341, kurie pareiškėjui pateikti faksu 2013 m. birželio 19–20 dienomis.
ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytas specialusis skundo padavimo terminas tais atvejais, kai pareiškėjas prieš tai pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Jame numatyta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui galima skųsti per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, skundą teismui dėl 2013 m. birželio 19 d. gauto nurodymo pareiškėjas turėjo pateikti iki 2013 m. liepos 9 d., dėl 2013 m. birželio 20 d. gautų nurodymų – iki 2013 m. liepos 10 d. Tačiau skundą dėl visų keturių privalomųjų nurodymų pareiškėjas pateikė 2013 m. liepos 19 d. (tai patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateikta užpildyta AB Lietuvos paštas priimamų siuntų sąrašo forma), tai yra praleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą dvidešimties dienų skundo administraciniam teismui padavimo terminą.
Pareiškėjas teigia, kad Utenos RAAD nelaikytina išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ABTĮ prasme. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl šio argumento Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išsamiai pasisakė 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-817/2013, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl skundžiamų privalomųjų nurodymų, pareiškėjui neprašant atnaujinti praleisto skundo padavimo termino. Remiantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnyje nustatytu reglamentavimu ir teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-281/2013, 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-51/2009), konstatuota, kad tai, jog Utenos RAAD Utenos rajono agentūra yra Utenos RAAD padalinys, nepaneigia Utenos RAAD kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos statuso. Utenos RAAD Utenos rajono agentūros priimtų privalomųjų nurodymų apskundimas Utenos RAAD yra pasinaudojimas išankstine įstatyme numatyta ginčų nagrinėjimo tvarka. Sutikdama su teismo argumentacija minėtoje byloje, teisėjų kolegija plačiau dėl šio argumento nepasisako, konstatuodama, kad jis nepagrįstas.
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.
Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.
Taip pat pastebėtina, kad įstatyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų, tačiau teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, turi termino atnaujinimo teisės normas taikyti tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-90/2012).
Kaip minėta, pareiškėjas nurodo, kad terminą praleido todėl, kad laukė, kol jam bus atsiųsti sprendimų originalai, o jų negavęs, į teismą kreipėsi nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto bendro skundo padavimo termino. Mano, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių terminas.
Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo dienos, kai baigiasi įstatymo nustatytas klausimo išsprendimo laikas, taikomas tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia. Teisėjų kolegija pritaria Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadai padarytai jau minėtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-817/2013, kad sprendimo siuntimas faksu, jei tai neiškraipo sprendimo turinio, laikomas tinkamu sprendimo įteikimu.
Pažymėtina, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas buvo nepakankamai rūpestingas, apdairus, o aplinkybės, dėl kurių praleistas procesinis terminas, negali būti pripažintos nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios, todėl negali pateisinti termino praleidimo. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą paduoti skundą, pagrindų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, nenustatyta, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.