Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-10-13 · Byla Nr. ATP-645-380/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-08-19Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-10-13Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-13
Bylos Nr.
ATP-645-380/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02645-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
G. R.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-645-380/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02645-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.3.; 2.7.4.4.; (S) 2.7.4.5.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. 2015 m. liepos 3 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. liepos 3 d., 19.59 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairuodamas automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė automobilį „Toyota-Avensis Fec 615“ taip jį apgadindamas, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai, po eismo įvykio iki aplinkybių išaiškinimo vartojo alkoholinius gėrimus. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 221, 222 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu G. R. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 28 Eur baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 579 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtas bausmes subendrino ir paskyrė galutinę subendrintą – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Šalies argumentai

G. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, ar paskirti mažesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, paskirtos nuobaudos sumokėjimą išdėstyti per du metus. Teigia, kad paskirta nuobauda yra per didelė ir moraliai bei materialiai žlugdanti. Per ilgą vairavimo laiką nė karto nevairavo išgėręs, todėl nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam. Sutinka, kad padarė minėtą pažeidimą ir labai gailisi. Teismas neįvertino apelianto paaiškinimų, kad jis nevengė atsakomybės, pripažino, jog apgadino automobilį, tačiau nesukėlė eismo įvykio tyčia ir nepasišalino tyčia iš įvykio vietos. Teigia, jog nepajuto atsitrenkęs ar atsirėmęs į automobilį. Pripažįsta, jog girdėjo suveikus automobilio signalizaciją, tačiau kieme ji dažnai suveikia, todėl nekreipė dėmesio. Žala automobiliui padaryta nežymi, apeliantas ją atlygino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teigia, kad iš nustatytų bylos aplinkybių ir jas pavirtinančių įrodymų matyti, kad transporto priemonę apgadino nežymiai, buvo įsitikinęs, jog transporto priemonės neapgadino. Tyčia to nepadarė ir juo labiau nepasišalino iš įvykio vietos. Nepajuto susidūrimo ir automobilio elektronika susidūrimo nefiksavo, nežinojo, kad padarė avariją, todėl po darbo vartojo alkoholį. Apeliantas teigia, kad augina tris vaikus, yra pagrindinis vaikų maitintojas, prašo įvertinti įmonės veiklos pobūdį (autoremontas), tai, jog nėra agresyvus pažeidėjas, visą žalą atlygino, nuoširdžiai gailisi, rūpinasi neįgalia mama ir prašo paskirti mažesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti per du metus, nes taip minimaliai nukentės šeimos nariai.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į G. R. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą, nes byla išnagrinėta pilnai įvertinus visas įvykio aplinkybes. G. R. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, apie eismo įvykį nepranešė policijai, po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus iki aplinkybių nustatymo. Įrodymai surinkti ir pateikti administracinio teisės pažeidimo byloje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu G. R. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje. G. R. prašo administracinės teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nes nesukėlė eismo įvykio tyčia ir tyčia nepasišalino iš eismo įvykio vietos, teigia, jog nepajuto atsitrenkęs ar atsirėmęs į kitą automobilį. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. R. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Vertinant G. R. padarytus pažeidimus, teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), patrulės K. K. tarnybiniu pranešimu, teismo posėdyje duotais parodymais (b. l. 5, 44), alkotesterio duomenimis (b. l. 15), D. J. ir E. M. paaiškinimais (b. l. 13-14), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 16), eismo įvykio vietos schema (b. l. 18-19), fotonuotraukomis (b. l. 20-22) ir kita byloje esančia medžiaga.

Visais šiais surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad G. R. 2015 m. liepos 3 d., 19.59 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairuodamas automobilį „Opel Omega“ atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo ir kliudęs automobilį „Toyota-Avensis Fec 615“ taip jį apgadindamas, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai, po eismo įvykio iki aplinkybių išaiškinimo vartojo alkoholinius gėrimus.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia to, jog G. R. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. G. R. teigia, jog nesuprato padaręs eismo įvykio, smūgio nepajuto ir negirdėjo, automobilio apgadinimų nematė. Iš eismo įvykio vietos schemos, fotonuotraukų aišku, kad vairuotojas turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį, tačiau iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai bei tikslingai. Policijos pareigūnės K. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad eismo įvykio vietoje buvęs D. J. paaiškino, jog į stovintį automobilį „Toyota Avensis“ atsitrenkė ir iš eismo įvykio pasišalino automobilio „Opel Omega“ vairuotojas. Nustačius automobilio „Opel Omega“ savininką ir nuvykus į namus, duris atidarė G. R., kuris prisipažino padaręs eismo įvykį ir pasišalinęs iš įvykio vietos. Paaiškino, jog važiavo atbuline eiga ir apgadino stovintį automobilį „Toyota Avensis“. Eismo įvykio metu buvo nubraižyta eismo įvykio schema, padarytos fotonuotraukos (b. l. 9). Teismo posėdžio metu K. K. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 44). E. M. paaiškino, kad būdamas savo automobilyje, matė, kaip automobilis „Opel Omega“ važiuodamas atbuline eiga kliudė automobilį „Toyota Avensis“ (b. l. 14). D. J. nurodė, kad buvo apgadintos automobilio priekinės keleivio durelės (b. l. 13). Iš fotonuotraukų matyti, jog D. J. minėtas automobilio apgadinimas aiškiai matyti (b. l. 21), be to matyti ir automobilio „Opel Omega“ kairės pusės galinio buferio apgadinimas (b. l. 22). Todėl akivaizdu, jog G. R. negalėjo nepajusti, jog kliudė automobilį, nes smūgis turėjo būti stiprus. Be to, ir pats G. R. nurodė, jog išgirdo suveikus signalizaciją. Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. G. R. būdamas eismo dalyvis, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones apie 20 metų, būdamas rūpestingas ir atidus vairuotojas, turėjo suvokti ir pastebėti, jog atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį. Įvertinus visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. R. suprato, jog vairuodamas transporto priemonę atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo ir kliudęs automobilį, kurį apgadino, iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Todėl nekyla abejonių, kad G. R. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje reglamentuota atsakomybė už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Nustatyta, kad G. R. po eismo įvykio iki aplinkybių išaiškinimo vartojo alkoholinius gėrimus. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, K. K., alkotesterio parodymai. Apeliaciniame skunde to neneigia ir G. R.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. R. nubaudė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Apeliaciniame skunde prašoma paskirti mažesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtiniams atvejams.

Pirmosios instancijos teismas nustatė G. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, ir paskyrė jam sankcijoje numatytos baudos minimumą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. Tokią nuobaudą laikyti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo. Tai, kad G. R. gailisi dėl padarytų pažeidimų, pirmosios instancijos teismas jau buvo įvertinęs skiriant minimalią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, nes atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra reikšminga tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Be to iš apeliacinio skundo matyti, kad G. R. savo kaltės nepripažįsta, o nepripažindamas kaltės negali ir gailėtis dėl padaryto pažeidimo. Todėl aplinkybės, kad G. R. augina tris vaikus, yra pagrindinis vaikų maitintojas, rūpinasi neįgalia mama, jo įmonės veiklos pobūdis yra autoremontas, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. R. skirtos minimalios ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies, 126 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytos nuobaudos nėra per griežtos, jos atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

ATPK 313 straipsnio 3 dalis numato, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Pažymėtina, kad G. R. turi teisę ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą priėmimo dienos pateikti baudą paskyrusiai institucijai rašytinį prašymą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. R. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė