Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros atstovei Renatai Abromavičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas Vytautas Košuba 2019 m. liepos 31 d. D. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSI-ANR_P-263-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 351 straipsnio 5 dalį nurodant, kad 2019 m. birželio 19 d. patikrinus statomą gyvenamą namą žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi statybos darbai – mūrijama pastato išorės ir vidaus laikančios sienos, turint pastato projektą, tačiau statybą leidžiantis dokumentas minėtam statiniui nebuvo išduotas, tuo D. J. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. J. dėl padaryto nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad architektas, parengęs jo statomo gyvenamo namo projektą, tačiau dar neturint statybos leidimo, jį paragino pradėti šio namo statybas. Jis žinojo, kad statybų leidimas yra privalomas iki pradedant namo statybas, tačiau jo neturėdamas pradėjo namo statybas. Kadangi jis yra namo savininkas, todėl yra kaltas dėl šio nusižengimo padarymo. Šiuo metu yra kreiptasi į savivaldybės administraciją dėl privalomo statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kuris artimiausiu metu turėtų būti gautas.

Teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros atstovė Renata Abromavičiūtė palaikė administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes, nurodė, kad vykdant reidą buvo nustatyta savavališka statyba, t. y. neturint statybą leidžiančio dokumento, buvo pastatytas šiek tiek didesnis nei 250 m² gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Pagal teisės aktų reikalavimus, tokio ploto statinys yra priskiriamas neypatingųjų statinių kategorijai, o tokios kategorijos statiniams yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Kadangi tokio dokumento statytojas inspekcijai nepateikė, taip pat informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nebuvo nei prašymo, nei pačio statybą leidžiančio dokumento ir tokia statyba atitinka Statybos įstatyme įtvirtintą sąvoką, kad tai yra savavališka statyba, buvo surašytas savavališkos statybos aktas, taip pat administracinio nusižengimo protokolas. Kadangi statyba neturint statybą leidžiančio dokumento pagal Lietuvos Respublikos ANK 351 straipsnio 5 dalį užtraukia baudą nuo 800 iki 2000 Eur baudą, todėl prašo už šį nusižengimą skirti D. J. šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas Vytautas Košuba paaiškino, kad jis 2019 m. birželio mėnesį iš departamento vadovybės gavęs užduotį atlikti reidą galimai savavališkoms statyboms (duomenys neskelbtini)Nuvykęs prie statomo gyvenamojo namo žemės sklype (duomenys neskelbtini), rado ten darbininkus, mūrijančius namo sienas, kurie pateikė projekto lapą dėl mūro sienų. Jis surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Patikrinęs informacinėje sistemoje duomenis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo nustatė, kad minėtam statiniui leidimas nebuvo išduotas, taip pat nebuvo registruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Tuo remiantis surašė savavališkos statybos aktą bei administracinio nusižengimo protokolą, kadangi tokio statinio statyba be statybą leidžiančio dokumento nėra galima.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ANK 351 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis statybos darbus yra Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Įstatymas). Pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 46 dalį, savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą statytojo teisė yra įgyvendinama tik tuomet, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Šio Įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje imperatyviai numatyta, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Pagal šio Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą statytojui (užsakovui) kyla pareiga gauti statybą leidžiantį dokumentą, o rangovas turi pareigą be kita ko vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą <...> (Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. J. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 351 straipsnio 5 dalyje, įrodyta paties D. J. prisipažinimu teismo posėdžio metu, liudytojo specialisto Vytauto Košubos paaiškinimais bei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais rašytiniais įrodymais:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto Vytauto Košubos 2019 m. birželio 20 d. surašytu Faktinių duomenų patikrinimo aktu (b. l. 4-7), kuriuo konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) sklype statomas gyvenamasis namas: įrengti juostiniai monolitinio betono pamatai, mūrijamos iš silikoninių blokelių išorės ir vidaus pastato laikančios sienos. Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso D. J. (b. l. 10-11);

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. birželio 21 d. reido ataskaita (b. l. 12-15), kurioje nurodoma, jog 2019 m. birželio 19 d. reido metu nustatyta, kad D. J. savavališkai, neturėdamas tam privalomo statybą leidžiančio dokumento (duomenys neskelbtini), stato 16,80*15,10 užstatyto ploto gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą;

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 1 d. surašytu savavališkos statybos aktu (b. l. 16-19).

Teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, juos išanalizavęs ir įvertinęs, laiko įrodytu, kad D. J., pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 22 dalies, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, vykdo naujo neypatingosios kategorijos statinio - vieno buto gyvenamojo namo statybos darbus žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos ANK 351 straipsnio 5 dalį.

Skirdamas D. J. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį - pačios savavališkos statybos pažeidžia konstitucinį teisės viršenybės principą, daro žalą aplinkai bei darniai teritorijų plėtrai, gali kelti grėsmę ir žmonių saugumui, į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino ir gailėjosi dėl administracinio nusižengimo padarymo, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos ANK 36 straipsnis), į tai, kad tokio pobūdžio nusižengimą, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, asmuo padarė pirmą kartą. Įvertinus visas byloje nustatytas bei nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės paskirtis bus įgyvendinta D. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 351 straipsnio 5 dalyje, padarymą skiriant Lietuvos Respublikos ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio nuobaudą – baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti D. J. padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam nuobaudą – 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.