Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-05-30 · Administracinė byla Nr. A-146-782-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-11-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-30
Bylos Nr.
A-146-782-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01513-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
S. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-782/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01513-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 6.2.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. individualios įmonės „Saulužė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. individualios įmonės „Saulužė“ skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Pareiškėjas S. K. individuali įmonė „Saulužė“ (toliau – ir Įmonė, pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotu patikslintu skundu (b. l. 45–46) prašė įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, atsakovas) pripažinti Įmonės skolą beviltiška dėl sunkios ekonominės (socialinės) padėties ir panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius, atsakovas) 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-23835 „Dėl S. K. individualios įmonės „Saulužė“ skolos išieškojimo priverstine tvarka“ (toliau – ir Sprendimas dėl skolos išieškojimo).

Pareiškėjas paaiškino, kad 2010 m. gegužės 18 d. VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimą Nr. (8.5)7-10-23835 priverstine tvarka išieškoti iš S. K. individualios įmonės „Saulužė“ 1476 Lt įmokų, 738,00 Lt baudų – iš viso 2214,00 Lt. Pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į VSDFV su prašymu sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą ir pripažinti skolą beviltiška dėl sunkios ekonominės (socialinės) padėties. 2010 m. lapkričio 18 d. sutartimi Nr. (8.4)7-IĮ-603 skolos mokėjimas buvo atidėtas vieneriems metams. Po metų skolos sumokėti negalėjo, nes Įmonės ekonominė situacija nepagerėjo. S. K. yra socialiai remtinos daugiavaikės šeimos tėvas, augina keturis nepilnamečius vaikus. Visa šeima gyvena iš vienintelio pajamų šaltinio – S. K. sutuoktinės L. K. atlyginimo. Šeima turi socialiai remtinos šeimos statusą, gauna paramą, jokio turto neturi, gyvena tėvų sodo namelyje, slaugo du sunkiai sergančius nusenusius tėvus (tėvui – 83 metai, motinai – 76 metai). Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento sprendimu motinai J. K. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis neterminuotai. Vilniaus m. 3-o apylinkės teismo sprendimu S. K. paskirtas jos rūpintoju. Įregistravus S. K. VSDF valdyboje J. K. rūpintoju, Darbo birža panaikino bedarbio statusą. S. K. iki teismo paskyrimo rūpintoju buvo registruotas darbo biržoje, bet jokių pasiūlymų dėl darbo nėra gavęs. Šiuo metu slaugo sunkiai sergančią motiną. S. K. sutuoktinė L. K. turi sveikatos problemų: 2012 m. vasario 3 d. jai atlikta chirurginė operacija. S. K. turi apie 25 m. bendrą darbo stažą, visą laiką mokėjo valstybei mokesčius. Nepaisant visų išvardytų aplinkybių, VSDFV 2011 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (9.8)1-7215 buvo informuotas, kad nėra pagrindo pareiškėjo nepriemoką pripažinti beviltiška dėl sunkios ekonominės (socialinės) padėties, kadangi jis traktuojamas kaip savarankiškai dirbantis asmuo, nes nėra likvidavęs individualios įmonės. Tačiau įmonės neleidžiama likviduoti, jei ji turi mokestinių nepriemokų. VSDFV sprendimas taip pat grindžiamas tuo, kad šeima turi pajamų (sutuoktinė dirba) ir skola ne senesnė nė 5 metai.

Pareiškėjo nuomone, VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV vadovaujasi formaliomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis. S. K. įvardijamas kaip dirbantis asmuo, nors faktiškai neturi jokių pajamų, neturi galimybės įsidarbinti arba gauti bedarbio pašalpą. Šeima, nors ir turi pajamų, yra socialiai remtina ir gauna socialinę paramą. 2011 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) viršininko sprendimu Nr. (14.5)-322-54, vadovaujantis tuo pačiu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas) 113 straipsniu ir tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija, VMI) pripažinta beviltiška dėl sunkios ekonominės (socialinės) padėties. Remdamasis šiais argumentais, pareiškėjas teigė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. (8.5)7-10-23835 priimtas nepagrįstai ir formaliai, neatsižvelgus į visas faktines aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 50–55) rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, VSDĮ) redakcijos, galiojusios 2002 metais (dėl valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir socialinis draudimas) įmokų, apskaičiuotų pareiškėjui už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d.), 4 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 straipsnio 3 dalimi, 34 straipsnio 3 dalies 1 punktu, bei šio įstatymo redakcijos, galiojusios 2005 metais (dėl socialinio draudimo įmokų, apskaičiuotų pareiškėjui už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. vasario 22 d.), 4 straipsnio 3 dalimi, 7 straipsnio 2 dalimi, 9 straipsnio 4, 10 dalimis, taip pat VSDĮ 14 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 3 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies, 29 straipsnio 2 dalies 9 punkto, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 530, vėliau – 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647, (toliau – ir VSD fondo biudžeto sudarymo taisyklės)107 punkto, Draudėjų skolų valstybinio socialinio draudimo fondui pripažinimo beviltiškomis ir jų nurašymo taisyklių, patvirtintų VSDFV valdybos 2006 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-315, (toliau – ir Skolų nurašymo taisyklės) 4, 9, 13 punktų nuostatomis. Paaiškino, kad S. K. IĮ „Saulužė“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1991 m. vasario 8 d. Nuo 2005 m. vasario 22 d. Įmonė turi likviduojamos įmonės statusą. Vilniaus AVMI atlikus S. K. IĮ „Saulužė“ mokestinį patikrinimą ir Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija, MGK) iš dalies pakeitus mokestinio patikrinimo rezultatus, Vilniaus AVMI 2008 m. vasario 27 d. raštu Nr. (17.2)-46-6706 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui duomenis apie S. K. IĮ „Saulužė“ apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas ir paskirtas baudas. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad S. K. IĮ „Saulužė“ už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (toliau – ir VSD fondo biudžetas) 414 Lt socialinio draudimo įmokų bazinei pensijos daliai ir 774 Lt socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai, o už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. vasario 22 d. – 154 Lt socialinio draudimo įmokų bazinei pensijos daliai ir 134 Lt socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai. S. K. IĮ „Saulužė“ už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. neapskaičiuotas ir nesumokėtas 414 Lt socialinio draudimo įmokas bazinei pensijos daliai paskirta 207 Lt bauda, o už tą patį laikotarpį neapskaičiuotas ir nesumokėtas 774 Lt socialinio draudimo įmokas papildomai pensijos daliai paskirta 387 Lt bauda; už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. vasario 22 d. neapskaičiuotas ir nesumokėtas 154 Lt socialinio draudimo įmokas bazinei pensijos daliai paskirta 77 Lt bauda, o už tą patį laikotarpį neapskaičiuotas ir nesumokėtas 134 Lt socialinio draudimo įmokas papildomai pensijos daliai paskirta 67 Lt bauda. Iš viso Įmonei apskaičiuota 1476 Lt socialinio draudimo įmokų ir 738 Lt baudų. Įmonės savininkas S. K. 2008 m. balandžio 1 d. raštu informavo VSDFV Vilniaus skyrių apie tai, kad apskundė teismui Mokestinių ginčų komisijos sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, VSDFV Vilniaus skyrius socialinio draudimo įmokų ir baudų įsiskolinimo išieškojimą sustabdė. Vilniaus AVMI 2010 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (17.2)-46-15520 pranešė VSDFV Vilniaus skyriui, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu S. K. IĮ „Saulužė“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Siekdamas išieškoti socialinio draudimo įmokų ir baudų įsiskolinimą, VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą Nr. (8.5)7-10-23835, kuriuo nusprendė išieškoti priverstine tvarka iš S. K. IĮ „Saulužė“ turto į VSD fondo biudžetą skolą, kuri 2010 m. gegužės 18 d. sudarė 2214 Lt, iš jų – 1476 Lt socialinio draudimo įmokų ir 738 Lt baudų. Vykdant Sprendimą dėl skolos išieškojimo, į visas draudėjo sąskaitas kredito įstaigose buvo pateikti debeto mokėjimo nurodymai, kurie nebuvo įvykdyti. VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. birželio 16 d. išsiuntė Įmonei raginimą dėl skolos sumokėjimo. Pareiškėjas į raginimą sumokėti įsiskolinimą nereagavo, todėl VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (9.1)7-P-1616 išsiuntė VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-23835 dėl 2214 Lt skolos išieškojimo priverstine tvarka vykdyti antstoliui. S. K. 2010 m. rugpjūčio 31 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-23835 ir pripažinti skolą beviltiška dėl sunkios ekonominės padėties. VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (9.1)3-61939 informavo pareiškėją apie tai, kad nėra pagrindo teikti medžiagą VSDF valdybai dėl Įmonės skolos pripažinimo beviltiška, ir paaiškino galimybę kreiptis į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu dėl skolos mokėjimo atidėjimo. S. K. 2010 m. rugsėjo 20 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą atidėti 1476 Lt socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą iki 2011 m. rugsėjo 1 d. VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. spalio 7 d. raštu Nr. (9.3)3-65934 paprašė antstolio sustabdyti skolos išieškojimo vykdymą pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-23835. VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 7-ĮA-502 nusprendė atidėti Įmonei 1476 Lt įmokų įsiskolinimo mokėjimą iki 2011 m. rugsėjo 15 d. VSDFV Vilniaus skyrius su S. K. IĮ „Saulužė“ 2010 m. lapkričio 18 d. sudarė sutartį Nr. 7-1Į-603 „Dėl privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo“ (toliau – ir Atidėjimo sutartis). Šia sutartimi S. K. įsipareigojo 1476 Lt socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą mokėti dalimis pagal suderintą grafiką, t. y. nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. kiekvieną mėnesį mokėti po 62 Lt, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė ir nesumokėjo nė vienos įmokos. S. K. 2011 m. rugsėjo 20 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui 2011 m. rugsėjo 19 d. prašymą, o 2011 m. spalio 7 d. pateikė šio prašymo papildymą ir prašė pripažinti Įmonės skolą VSD fondo biudžetui beviltiška. VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. spalio 25 d. raštu Nr. (9.1)3-66203 informavo pareiškėją, kad pripažinti Įmonės skolą beviltiška nėra pagrindo. S. K. 2011 m. lapkričio 3 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui dar vieną prašymą vieneriems metams atidėti įsiskolinimo sumokėjimą, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. Apie tai VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėją informavo 2011 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. (9.1)3-68969 ir priminė pareiškėjui jo pareigą vykdyti įsipareigojimus pagal Atidėjimo sutartį. S. K. 2011 m. lapkričio 9 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą neperduoti skolos išieškojimo antstoliams iki pareiškėjas negaus atsakymo iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), į kurią kreipėsi su prašymu atidėti skolos išieškojimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pareiškėjo prašymą persiuntė Fondo valdybai, kuri 2011 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (9.8)I-7215 informavo pareiškėją apie tai, kad Fondo valdyba neturi teisinio pagrindo S. K. IĮ „Saulužė“ skolą VSD fondo biudžetui pripažinti beviltiška ir nurašyti. Atsižvelgiant į tai, kad S. K. nevykdė 2010 m. lapkričio 18 d. Atidėjimo sutartyje Nr. 7-1Į-603 numatytų sąlygų ir nemokėjo įmokų pagal suderintą įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo grafiką, VSDFV Vilniaus skyrius 2012 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 7-SA-31 nusprendė nutraukti su S. K. IĮ „Saulužė“ savininku S. K. pasirašytą 2010 m. lapkričio 18 d. Atidėjimo sutartį Nr. 7-1Į-603. S. K. 2012 m. sausio 20 d. vėl pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą atidėti skolos mokėjimą. VSDFV Vilniaus skyrius 2012 m. vasario 13 d. raštu Nr. 3-14439 priminė pareiškėjui, kad 2010 m. lapkričio 18 d. jau buvo sudaryta įmokų mokėjimo atidėjimo sutartis, kurios pareiškėjas nevykdė, todėl ši sutartis buvo nutraukta. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad pateikiant prašymą dėl įmokų mokėjimo atidėjimo, būtina kartu pateikti skolos sumokėjimo grafiką. S. K. 2012 m. kovo 12 d. pateikė Fondo valdybai prašymą dėl skolos pripažinimo beviltiška ir jos nurašymo. Fondo valdyba 2012 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (9.8)1-2170 informavo pareiškėją, kad šiuo klausimu pareiškėjui jau buvo atsakyta Fondo valdybos 2011 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (9.8)1-7215. VSDFV Vilniaus skyrius 2012 m. kovo 15 d. raštu Nr. (8.1)3-28031 pranešė antstoliui, kad su individualios įmonės „Saulužė“ savininku S. K. sudaryta Atidėjimo sutartis yra nutraukta, todėl prašė atnaujinti išieškojimą pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-23835. Atsakovo nuomone, skundžiamas Sprendimas dėl skolos išieškojimo yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo skunde nurodyti motyvai dėl šio sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo yra visiškai nesusiję su skundžiamu sprendimu, todėl nėra pagrindo naikinti Sprendimą dėl skolos išieškojimo. Pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo S. K. IĮ „Saulužė“ skolą pripažinti beviltiška ir ją nurašyti, nes pareiškėjas neatitinka teisės aktuose nustatytų sąlygų, kurioms esant skola gali būti pripažinta beviltiška ir nurašyta.

Atsakovas VSDF valdyba prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 84–85) rėmėsi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 9 punktu, VSD fondo biudžeto sudarymo taisyklių 107 punktu, Skolų nurašymo taisyklių 4.3 ir 9 punktais. Paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. (8.5)7-10-23835 yra priimtas dėl S. K. IĮ „Saulužė“ Vilniaus AVMI 2007 m. birželio 5 d. patikrinimo aktu priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A442-629/2009 atmetė S. K. IĮ „Saulužė“ skundą. Nuo minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo nėra praėję penkeri metai, todėl pareiškėjo prašoma pripažinti skola nėra senesnė nei penkeri metai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą, individuali įmonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl už individualios įmonės skolas solidariai yra atsakingi abu sutuoktiniai. Įmonės savininko šeima turėjo pajamų (sutuoktinė dirbo), todėl S. K. IĮ „Saulužė“ skola neatitiko Skolų nurašymo taisyklių 4.3 punkte nurodytų sąlygų, nepaisant to, kad, anot pareiškėjo, Įmonės savininkas neturėjo pajamų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu (b. l. 116–124) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ištyręs bei įvertinęs administracinės bylos įrodymus, teismas nustatė, kad 2010 m. gegužės 18 d. VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimą Nr. (8.5)7-10-23835 „Dėl S. K. individualios įmonės „Saulužė“ skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kuriuo nusprendė priverstine tvarka išieškoti iš S. K. IĮ „Saulužė“ 1476 Lt įmokų, 738,00 Lt baudą – iš viso 2214,00 Lt (b. l. 3). Šiame sprendime nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 7 ,9 ir 14 straipsnių bei VSD fondo biudžeto sudarymo taisyklių 20, 25 (26, 27, 28, 31, 46 punktų nuostatas. Iš Vilniaus AVMI 2008 m. vasario 27 d. rašto Nr. (17.2)-46-6706 VSDFV Vilniaus skyriui (b. l. 56) teismas nustatė, kad Vilniaus AVMI atlikus S. K. IĮ „Saulužė“ mokestinį patikrinimą ir Mokestinių ginčų komisijai iš dalies pakeitus mokestinio patikrinimo rezultatus, S. K. IĮ „Saulužė“ už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. neapskaičiavo ir nesumokėjo į VSD fondo biudžetą 414 Lt socialinio draudimo įmokų bazinei pensijos daliai ir 774 Lt socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai, o už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. vasario 22 d. – 154 Lt socialinio draudimo įmokų bazinei pensijos daliai ir 134 Lt socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai. Pareiškėjui už laikotarpius nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. neapskaičiuotas ir nesumokėtas 414 Lt socialinio draudimo įmokas bazinei pensijos daliai paskirta 207 Lt bauda, už laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. neapskaičiuotas ir nesumokėtas 774 Lt socialinio draudimo įmokas papildomai pensijos daliai paskirta 387 Lt bauda, už laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. vasario 22 d. neapskaičiuotas ir nesumokėtas 154 Lt socialinio draudimo įmokas bazinei pensijos daliai paskirta 77 Lt bauda ir už laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. vasario 22 d. neapskaičiuotas ir nesumokėtas 134 Lt socialinio draudimo įmokas papildomai pensijos daliai paskirta 67 Lt bauda. Įmonei apskaičiuota 1476 Lt socialinio draudimo įmokų ir 738 Lt baudų, iš viso 2214,00 Lt. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A442-629/2009 atmetė S. K. IĮ „Saulužė“ skundą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad mokestinis ginčas pasibaigęs.

Teismas nustatė, kad S. K. 2010 m. rugpjūčio 31 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-23835 ir pripažinti skolą beviltiška dėl sunkios ekonominės padėties (b. l. 63).VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (9.1)3-61939 informavo pareiškėją apie tai, kad nėra pagrindo teikti medžiagą VSDF valdybai dėl skolos pripažinimo beviltiška (b. l. 64). Pareiškėjas 2011 m. spalio 7 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą, kuriame prašė pripažinti Įmonės skolą VSD fondo biudžetui beviltiška (b. l. 69). VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. spalio 25 d. raštu Nr. (9.1)3-66203 informavo pareiškėją, kad pripažinti Įmonės skolą beviltiška nėra pagrindo (b. l. 71). 2010 m. lapkričio 18 d. sutartimi Nr. (8.4)7-IĮ-603 pareiškėjai skolos mokėjimas buvo atidėtas vieneriems metams (b. l. 67–68). VSDFV 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (9.8)I-7215 nusprendė pareiškėjo skolos VSD fondo biudžetui nepripažinti beviltiška, nes S. K. šeima turi pajamų (sutuoktinė dirba) ir skola yra ne senesnė nei penki metai (b. l. 76–77). 2012 m. sausio 20 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 7-SA-31 su pareiškėju sudaryta 2010 m. lapkričio 18 d. skolos mokėjimo atidėjimo sutartis nutraukta, nes pareiškėjas pažeidė įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo grafiką (b. l. 78).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. (8.5)7-10-23835 yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas siekiant išieškoti iš pareiškėjo socialinio draudimo įmokų ir baudų įsiskolinimą. Teismas nenagrinėjo klausimo dėl pareiškėjo pareigos mokėti socialinio draudimo įmokas ir baudas bei jų dydžio, pažymėdamas, kad pareiškėjo pareiga mokėti įmokas ir baudas galutinai patvirtinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A442-629/2009, kurioje pareiškėjo skundas buvo atmestas, mokestinis ginčas pasibaigęs.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 111 punkte nustatyta, kad apskaičiuotos, bet į Fondą nustatytuoju laiku nesumokėtos draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomi priverstine tvarka. Nesumokėtos draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais būdais ir Fondo valdybos nustatyta tvarka. VSD fondo biudžeto sudarymo taisyklių 107 punkte nustatyta, kad Fondo valdyba, vadovaudamasi Fondo valdybos nustatytomis taisyklėmis, gali pripažinti socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų skolas beviltiškomis ir jas nurašyti, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) būklė: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikia gydymo, medicininės profilaktikos ir reabilitacijos, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jam jau teikiama.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2006 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-315 patvirtintų Draudėjų skolų Valstybinio socialinio draudimo fondui pripažinimo beviltiškomis ir skolų nurašymo taisyklių 4.3 punktą, beviltiška gali būti pripažinta draudėjo skola, kurios neįmanoma išieškoti dėl šiose taisyklėse numatytų objektyvių priežasčių, arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai netikslinga priverstinai išieškoti skolą, kadangi sunki draudėjo (fizinio asmens) ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalus, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Pagal Skolų nurašymo taisyklių 9 punktą šių Taisyklių 4.3 papunktyje numatytu atveju beviltiška gali būti pripažinta draudėjo skola Fondui, kai yra visos šios sąlygos: 9.1. skola senesnė nei penkeri metai; 9.2. Fondo valdybos teritorinis skyrius patikrina ir įsitikina, kad sunki šio fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis; 9.3. asmuo neturi turto arba turimo turto vertė įrodo, kad skola yra beviltiška ir Fondo valdybos teritorinis skyrius tai konstatuoja motyvuotoje išvadoje; 9.4. individuali įmonė likviduojama ar nutraukta individuali veikla. Taigi Skolų nurašymo taisyklės reikalauja, kad būtų visos šių Taisyklių 9 punkte nurodytos sąlygos, o ne viena jų ar keletas.

Atsakovas VSDFV nustatė, kad S. K. šeima turi pajamų, nes jo sutuoktinė dirba ir skola ne senesnė nei 5 metai. Pareiškėjas neneigė, kad jo sutuoktinė L. K. dirba, šią aplinkybę taip pat patvirtino 2011 m. rugsėjo 14 d. Aplinkos apsaugos agentūros pažyma Nr. 13F-022 (b. l. 7). Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl skolos senumo. Vilniaus m. savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento sprendimu S. K. motinai J. K. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis neterminuotai (b. l. 12–13). Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartimi S. K. paskirtas J. K. rūpintoju (b. l. 14–15). Remdamasis 2011 m. spalio 7 d. pažyma Nr. 11923, išduota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus, teismas nustatė, kad L. K. nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. skirta socialinė pašalpa (b. l. 6), o iš šios institucijos 2011 m. spalio 7 d. pažymos Nr. 11921 nustatė, kad L. K. skirta socialinė pašalpa nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d. (b. l. 5). Pažymos taip pat patvirtina, kad šeima turi keturis vaikus. Iš S. K. metinės pajamų deklaracijos teismas nustatė, kad jis nekilnojamojo turto neturi (b. l. 8–10). Konstatavo, kad šeima socialiai remtina, tačiau nesant Skolų nurašymo taisyklių 9 punkte nurodytų visų sąlygų, nėra pagrindo pareiškėjo skolą pripažinti beviltiška. Pažymėjo, kad pareiškėjas neskundė VSDFV 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (9.8) I-7215 „Dėl S. K. individualios įmonės „Saulužė“ skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui“, kuriuo nuspręsta pareiškėjo skolos nepripažinti beviltiška, nes S. K. šeima turi pajamų (sutuoktinė dirba) ir skola yra ne senesnė nei penki metai.

Be to, teismas konstatavo, kad VSDFV teritorinio skyriaus pareiga priimti sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka yra įtvirtinta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 patvirtintų Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių III skyriuje, reglamentuojančiame Fondo valdybos teritorinio skyriaus veiksmus priverstinai išieškant valstybinio socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius.

III.

Pareiškėjas S. K. individuali įmonė „Saulužė“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 131–133) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundo reikalavimus tenkinti, taip pat prašo panaikinti VSDFV 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (9.8) I-7215 „Dėl S. K. individualios įmonės „Saulužė“ skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui“ ir atleisti pareiškėją nuo 1476 Lt įmokų ir 738 Lt baudų mokėjimo.

Apeliacinis skundas yra grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas atitinka visas Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y.: neturi turto ir darbo, neturi jokių pajamų, šeima gauna socialinę pašalpą. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad yra sunki pareiškėjo ekonominė (socialinė) padėtis, jo individualios įmonės veikla nutraukta, Įmonė likviduojama. Skola Fondo biudžetui yra senesnė nei 5 metai, nes Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas Nr. (21.26)-256-267 priskaičiuoti S. K. IĮ „Saulužė“ nepriemokas, baudas ir delspinigius priimtas 2007 m. rugsėjo 10 d. Paminėtos aplinkybės taip pat atitinka visas Skolų nurašymo taisyklių 9 punkto sąlygas.

2. Asmens priskyrimas tam tikrai socialinei grupei (pensininkams, neįgaliesiems, bedarbiams ir pan.) savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad asmeniui reikalinga parama. Tam būtina įvertinti visas mokesčių mokėtojo ekonominę (socialinę) padėtį apibūdinančias aplinkybes (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-807/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 204–211). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A556-254/2011 pažymėjo, jog tam, kad galėtų būti pasiremta Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėtų būti neginčytinai įrodyta, jog fiziniam asmeniui reikalinga valstybės parama arba tokia parama jau teikiama. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad apeliantui reikalinga valstybės parama, nes jis neturi jokių pajamų, o šeima gauna valstybės paramą.

3. Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsniu, mokestinė prievolė yra pasibaigusi, kadangi suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Tai patvirtina Vilniaus AVMI 2007 m. lapkričio 26 d. raštas Nr. (17.2)-46-39850 „Dėl informacijos pateikimo“, iš kurio matyti, kad Vilniaus AVMI sprendimas Nr. (21.26)-256-267 dėl S. K. IĮ „Saulužė“ valstybinio socialinio draudimo įmokų ir baudų buvo priimtas 2007 m. rugsėjo 10 d.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 141–142) į apeliacinį skundą atsikerta tokiais argumentais:

1. Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šio straipsnio nuostatas mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka gali būti pripažįstama beviltiška tik tuo atveju, jeigu to mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuoja specialus Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, todėl ginčo atveju apeliaciniame skunde minimas Mokesčių administravimo įstatymas netaikytinas, o apelianto argumentai, kad jis atitinka visas Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnyje nustatytas sąlygas, kurioms esant skola gali būti pripažinta beviltiška, atmestini.

2. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme pareiškėjas neginčijo skolos senumo, šią aplinkybę teismas patvirtino skundžiamame sprendime, konstatuodamas, kad byloje ginčo dėl skolos senumo nėra. Mokestinis ginčas dėl socialinio draudimo įmokų mokėjimo pasibaigė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-629/2009. Nuo šio sprendimo priėmimo dienos nėra praėję 5 metai, todėl pareiškėjo prašoma pripažinti beviltiška skola nėra senesnė nei 5 metai.

Atsakovas VSDF valdyba prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 143–144) palaiko savo poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teismui paduotame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymi, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį valstybinio socialinio draudimo įmokos pagal Mokesčių administravimo įstatymo administruojamos tiek, kiek tai nustatyta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nėra numatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų skolos būtų pripažįstamos beviltiškomis arba priverstinio išieškojimo senaties terminas skaičiuojamas remiantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, todėl apeliaciniame skunde nurodomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos negali būti taikomos sprendžiant kilusį ginčą. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi specialiu įstatymu – Valstybinio socialinio draudimo įstatymu. Be to, pažymi, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 10 dalį šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus laiku nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos, o priverstinio išieškojimo senaties terminas nutraukiamas. Nutrauktas priverstinio išieškojimo senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas priverstinio išieškojimo senaties terminui nutraukti, iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas. Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. (8.5)7-10-23835 buvo pateikti mokėjimo nurodymai į kredito įstaigose esančias sąskaitas, todėl socialinio draudimo įmokų ir baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas nėra pasibaigęs.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 47¹ straipsniu 2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr.XI-1973, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 1 d., 8 straipsniu buvo pakeista šio įstatymo 137 straipsnio 1 dalis nustatant, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nenurodydamas jokių šio prašymo motyvų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Bylos proceso šalių pozicija byloje dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose (pareiškėjo apeliaciniame skunde ir atsakovų atsiliepimuose). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso būdu.

Pareiškėjas apskundė administraciniam teismui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-23835 „Dėl S. K. individualios įmonės „Saulužė“ skolos išieškojimo priverstine tvarka“. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą pripažinti Įmonės skolą beviltiška dėl sunkios ekonominės (socialinės) padėties.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas kelis kartus sprendė pareiškėjo prašymus dėl Įmonės skolos pripažinimo beviltiška ir nustatęs, kad pareiškėjo nurodyta situacija neatitinka Draudėjų skolų valstybinio socialinio draudimo fondui pripažinimo beviltiškomis ir jų nurašymo taisyklių, patvirtintų VSDFV valdybos 2006 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-315, nustatytų skolos pripažinimo beviltiška sąlygų, pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjas individualių administracinių aktų, priimtų dėl skolos pripažinimo beviltiška teismui neskundė, taigi jie yra galiojantys. Teismas gali patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto pagrįstumą bei teisėtumą, vertindamas atitinkamas to akto priėmimo metu egzistavusias faktines aplinkybes atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekste. Pareiškėjui nagrinėjamo atveju neginčijant atsakovo administracinių aktų dėl atsisakymo skolą pripažinti beviltiška, teismas neturi pagrindo nustatyti atsakovui įpareigojimus dėl skolos pripažinimo beviltiška.

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad skolos priverstinis išieškojimas yra administracinė priemonė, kuri taikoma draudėjui, jei jis nevykdo Valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatytų draudėjo pareigų. Šią priemonę atsakovas, priimdamas 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-23835 „Dėl S. K. individualios įmonės „Saulužė“ skolos išieškojimo priverstine tvarka“, taikė pasibaigus mokestinio ginčo procedūrai (įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. A442-629/2009), kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, pareiškėjui ir toliau nevykdant mokestinės prievolės.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymas Mokesčių administravimo įstatymo atžvilgiu yra specialusis įstatymas. Mokesčių administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį valstybinio socialinio draudimo įmokos pagal Mokesčių administravimo įstatymo administruojamos tiek, kiek tai nustatyta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo klausimas reglamentuotas Valstybinio socialinio draudimo įstatymu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų Fondo lėšų tvarkymą ir apskaitą, užtikrindama priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą į Fondą ir išieškojimą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą bei įstatymuose nustatytų socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 28 str. 1 d.). Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Fondo valdybos steigiamos teritorinės įstaigos, kurių pagrindinis uždavinys – operatyvus Fondo lėšų tvarkymas užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą į Fondą laiku <...>. Priverstinis skolos išieškojimas yra Valstybinio socialinio draudimo įstatymu (VSDĮ 16 str. 10 d. ir 17 str.) numatytas laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų išieškojimo būdas. Minėtas viešojo administravimo subjektas turi ne tik teisę, bet ir pareigą taikyti šią priemonę, jei skolininkas nevykdo mokestinės prievolės geruoju.

Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, kurias detaliai išanalizavo pirmosios instancijos teismas, atsakovo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. (8.5)7-10-23835 buvo priimtas įsitikinus pagal mokestinio ginčo procedūros dokumentus, kad pareiškėjas mokestinės prievolės nevykdo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. (8.5)7-10-23835 „Dėl S. K. individualios įmonės „Saulužė“ skolos išieškojimo priverstine tvarka“, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą , remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo S. K. individualios įmonės „Saulužė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėAnatolijus BaranovasArūnas Sutkevičius