- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- AN2-43-185/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. sausio 18 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Biržų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius (toliau – ir Institucija) 2017-11-07 priėmė nutarimą, kuriuo S. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 str. 2 d. skyrė 370 Eur baudą už tai, kad 2017-10-05 9 val. nustatyta, jog jai priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Biržuose, teritorijoje buvo kaupiamos įvairios statybinės medžiagos ir šiukšlės (neeksploatuojami automobiliai, automobilių padangos, nenaudojamų kompiuterių monitoriai, įvairus metalo laužas, kitos įvairios atliekos), neprižiūrimi želdiniai. Nutarime nurodyta, kad S. D. pažeidė 2014-11-27 Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-268 patvirtintų Biržų rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir taisyklės) 4, 12.1, 12.9 ir 12.11 p. ir padarė teisės nusižengimą, numatytą ANK 366 str. 2 d.
S. D. nesutikus su šiuo nutarimu ir jį apskundus Panevėžio apylinkės teismui, skundžiama 2018-01-18 nutartimi tenkinta dalis jos skundo ir Institucijos nutarimu jai paskirta 370 Eur bauda sumažinta iki 150 Eur baudos, kita nutarimo dalis palikta nepakeista. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad tenkinti S. D. prašymą panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra pagrindo, tačiau yra teisinis pagrindas pakeisti Institucijos nutarimą, švelninant jai skirtą nuobaudą, kadangi Institucijos pareigūnas neturėjo pagrįsto pagrindo skirti jai sankcijoje numatytą baudą, atitinkančią vidurkį, nes ji paskirta nesilaikant administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, t. y. atsižvelgus į pripažintą jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. jog administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kuri šiuo atveju yra kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis ir dėl to negali būti laikoma atsakomybe sunkinančia aplinkybe, todėl iš Institucijos nutarimo šalinama, nurodant, kad S. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. D. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį, atsiųsti jai visos bylos kopiją, kreiptis į Administracinį teismą, kad būtų peržiūrėta, ar pirmiau paminėtos taisyklės neprieštarauja įstatymams, iš naujo išnagrinėti bylą viešame teismo posėdyje, prie bylos pridėti bylas Nr. (duomenys neskelbtini), kurios glaudžiai susijusios su šia nagrinėjama byla, į teismo posėdį iškviesti jos skunde nurodytus liudytojus, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti nuobaudą, pripažinti, jog Biržų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai yra nusižengę Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymui. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo nesulaukęs, kol jai bus paskirtas valstybės garantuojamas advokatas, nors pats nutartyje nurodė, jog yra prašiusi atidėti teismo posėdį iki bus išsiaiškinta, ar bus jai skirtas advokatas. Dėl to, kad teismas tinkamai neįvertino, kiek gali užtrukti gynėjo paskyrimas ir net nebandė to išsiaiškinti, bylą išnagrinėjo be jos sutikimo ir be jos teisėto atstovo, taip pažeidė žmogaus teises, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus, nes nebuvo teisingas. Teigia, kad iš teismo jai atsiųstų dokumentų kopijų sprendžia, kad byloje trūksta daug dokumentų, nes Institucija teismui nėra pateikusi visų dokumentų. Jai atsiųstoje bylos medžiagoje jos skundo kopijos nebuvo, bet teismas nutartyje rašo, kad bylą nagrinėja pagal jos skundą. Teismas taip pat nutartyje rašo, kad byloje yra įrodymas – kompaktinio disko laikmena, kurio ji visai nežino ir nėra mačiusi. Taip teismas pažeidė ANK 573, 627 str. nuostatas, nes neužtikrino teisingo bylos duomenų kopijų persiuntimo ir tinkamo administracinei atsakomybei patraukto asmens informavimo. Teigia, jog teismas nutartyje nurodė, kad ji yra bausta pagal ANK 366 str. 1 d. ir ANK 346 str. 16 d. Tačiau tai nėra visai teisinga, nes pagal ANK 366 str. Institucija ją bando bausti antrą kartą ir dėl to teismas turėjo bylą laikyti kaip vieną ir nagrinėti viską nuo pat pradžių (nesvarbu, kad dėl blogos sveikatos nebuvo apskundusi įspėjimo). Iš Institucijos pavadinimo, kuris išduoda, kad ji yra atsakinga už viešąją tvarką, mano, jog jos pareigūnai gali veikti ANK 481–496 str., o ne 21 skyriaus pagrindais privačioje nuosavybės valdomoje valdoje, ir šitaip pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., kur nurodoma, kad nuosavybė neliečiama, 22 str., kuriame sakoma, jog žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas ir niekas negali nurodinėti kaip asmuo ar šeima turi gyventi ir tvarkytis savo privačioje valdoje. Tą patį nurodo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str., tačiau teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, jog Biržų rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklės Nr. T-268 prieštarauja įstatymams. Kitas nutarimas pagal ANK 346 str. 16 d. yra apskųstas teisme ir nėra įsiteisėjęs, todėl negalima laikyti, kad ji yra bausta. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino Lietuvos Respublikos įstatymus, nes tarnyba ir policijos pareigūnai neturėjo teisės 2017-10-05 patekti į privačią valdą ir atlikti bet kokius veiksmus. Dėl neeksploatuojamų mašinų pažymi, kad ANK numato tik neleistiną laikymą viešosiose erdvėse. ANK visai nepasisako dėl privačiose erdvėse laikomų mašinų ir kitos technikos. Taisyklių 12.9 p. nurodyta, kad draudžiama laikyti bet kokią techniką tam specialiai nepritaikytoje vietoje. Tačiau teismas visai nesiaiškino, ar teritorija tikrai nėra netinkama laikyti technikai. Institucijos nurodytas taisyklių 4 p. yra nesąžiningas, o 12.1 p. numato, kad draudžiama užsiimti bet kokia veikla, kuri skatintų parazitų ar graužikų veisimąsi. Mano, kad Institucija turi įrodyti, jog yra parazitų veisimosi faktai, tačiau nei ji, nei teismas to visai nesiaiškino. Taisyklių 12.11 p. nurodoma, kad draudžiama laikyti statybines ir kitas teršiančias aplinką ar kitaip trukdančias aplinkiniams medžiagas. Statybinė medžiaga yra turtas ir šitaip parodoma, jog pačios taisyklės pažeidžia žmogaus teises turėti ką ir kiek nori savo teritorijoje. Institucija papildomai turėjo įrodyti, jog statybinė medžiaga teršia aplinką, tačiau, jos duomenimis, šių pareigūnų išsilavinimas neatitinka kompetencijos. Todėl apylinkės teismas turėjo išsikviesti ekspertus, kad būtų tinkamai išspręstas šis punktas, o ne priimti nutartį visiškai neišsiaiškinęs, vien tiktai pagal tarnybos darbuotojų pareikštą nuomonę. Apie kitaip trukdančias aplinkiniams medžiagas negali būti keliamas joks klausimas, nes tai yra privati valda ir kažkam kitam negali visai rūpėti. Apie kitas Institucijos išvardytas šiukšles nepasisako, nes taisyklių punktai neįvardija, kad tai yra pažeidimai. Pagal teismo sampratą, ji laiko šiukšles, paskleisdama nemalonų kvapą. Tačiau jai nesuprantama, kaip neeksploatuojami automobiliai, statybinės medžiagos, automobilių padangos, metalo laužas, kompiuterių monitoriai, neprižiūrimi želdiniai ir kitos atliekos, kurias Institucijos darbuotojai turėjo tiksliai nurodyti ir aprašyti, gali smirdėti. Dėl šios priežasties mano, kad teismas ją apšmeižė ir pažemino jos garbę ir orumą, nes nėra tai įrodyta vykusiame viešame teismo posėdyje. Teismas kartu su Institucija nori pakeisti visame pasaulyje daikto aprašymą, kad automobiliai nuo šiol bus šiukšlės, o ne transporto priemonės. Teismas nurodė, jog ANK nenumato kitų bylų pridėjimo, bet ji rado ANK 627 str. 7 d., kurioje pasisakyta visai kitaip, jog teismas turi teisę išreikalauti papildomus įrodymus ir juos pridėti prie bylos. Todėl mano, jog teismas turėjo išsireikalauti jos prašomas bylas ir jas pridėti kaip įrodymus bei kartu ištirti. Teigia, jog Institucija pažeidė, o teismas nenorėjo to pamatyti, jog nesilaikyta ANK 608 str. 1 d., nes pareigūnas turėjo įvykio vietoje surašyti protokolą, jeigu tai buvo pažeidimas, kadangi po to jau nieko nebetyrė. Institucija dar pažeidė ANK 609, 618 str., kur nurodyti protokolo surašymo principai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo teismo nutartį palikti nepakeistą ir S. D. skundą atmesti. Nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka, teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tai, kad S. D. tikrai įvykdė ANK 366 str. 2 d. numatytą nusižengimą įrodo fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog jos gyvenamojoje namo teritorijoje kaupiamos įvairios statybinės medžiagos ir šiukšlės, neprižiūrimi želdiniai. Tokie veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 str. 2 d., sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
ANK 651 str. 2 d. numato, jog bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, arba kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia motyvuotą prašymą. Kartu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi pagal bendrą taisyklę šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Įstatymas numato privalomą žodinį nagrinėjimą tik keliais atvejais, t. y. kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta S. D. prašo bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje, tačiau jokių naujų aplinkybių, įrodymų, susijusių su įvykiu, nenurodė ir jų nepateikė. Taigi šiuo atveju teismo prerogatyva spręsti klausimą dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo turinį, prie apeliacinio skundo pateiktus dokumentus sprendžia, kad yra aiški ir detaliai išdėstyta apeliantės pozicija dėl skundžiamos nutarties, o atsižvelgęs į pateiktą bylos medžiagą ir skundžiamą nutartį, kurioje išsamiai ištirtos S. D. inkriminuoto nusižengimo aplinkybės, kurios patvirtintos bylos duomenimis, kurie abejonių nekelia ir kurių visiškai pakanka bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, daro išvadą, jog būtinybės bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka nėra. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo prašymas surengti viešą teismo posėdį netenkinamas ir byla nagrinėjama pagal ANK 651 str. rašytinio proceso tvarka.
S. D. skundas grindžiamas ANK normų pažeidimais, susijusiais su jos teisėmis, tačiau šie argumentai nepagrįsti. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad visos administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo surašymo S. D. aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme, dėl jų, taip pat dėl bylos nagrinėjimo apylinkės teismo posėdyje žodinio proceso tvarka jai nedalyvaujant, jos prašymų iškviesti į teismo posėdį jos nurodytus liudytojus, Institucijos darbuotojų veiksmų atliekant tarnybines funkcijas apylinkės teismas motyvuotai pasisakė, su kuo aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka ir motyvų iš naujo nebekartoja, juolab kad skundžiamos nutarties turinys apeliantei yra žinomas.
Pagal ANK 652 str. 1 d., apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 str. 1 d., administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 str. nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Įvertinus byloje esančius duomenis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pirmiau paminėtų teisės normų laikėsi ir jų nepažeidė, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertinęs pagrįstai konstatavo, jog S. D. kaltė padarius jai inkriminuotą ANK 366 str. 2 d. numatytą pažeidimą yra visiškai įrodyta. Teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl su jomis nesutikti aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Vien tai, kad apeliantė nepripažįsta savo kaltės ir nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu, savaime nereiškia, kad teismas neužtikrino jos teisių, netinkamai vertino įstatymus. Apylinkės teismui nekilo abejonių dėl S. D. taikytų minimų tvarkymo ir švaros taisyklių atitikties kitiems teisės aktams, tokių abejonių nekyla ir aukštesnės instancijos teismui, šios taisyklės yra galiojančios, ginčų dėl jų teisme nėra, kas paneigia būtinybę kreiptis apeliantės prašymu į Administracinį teismą dėl teisės normų atitikties išaiškinimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad Institucijos darbuotojai, dalyvaujant policijos pareigūnams ir Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstoei, 2017-10-05 patikrinę S. D. priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Biržuose, teritoriją, nustatė, kad joje kaupiamos įvairios statybinės medžiagos ir šiukšlės (neeksploatuojami automobiliai, automobilių padangos, nenaudojami kompiuterių monitoriai, įvairus metalo laužas, kitos įvairios atliekos), neprižiūrimi želdiniai. Šias aplinkybes patvirtina ir kompaktinio disko laikmenoje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad apeliantės namų valdos teritorija yra apleista, apaugusi žole, neprižiūrima, joje – krūvos buitinių ir statybinių šiukšlių, įvairaus metalo laužo, nenaudojamų kompiuterių monitorių, automobilių padangų, kieme laikomi net keli neeksploatuojami automobiliai, kurių viduje taip pat prikišta įvairių buitinių atliekų ir kitokių šiukšlių. Iš šių nuotraukų taip pat neginčijamai galima spręsti, kad šios netvarkingai suverstos buitinių, statybinių šiukšlių, metalo laužo bei kitų atliekų krūvos, neeksploatuojami automobiliai su juose esančiomis buitinėmis atliekomis ir kitokiomis šiukšlėmis akivaizdžiai teršia aplinką ir pažeidžia gretimų kaimynų teisę į sveiką aplinką ir sveikatą. Taigi paminėti bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė itin neatsakingai žvelgia į minimų taisyklių, kurios, kaip minėta, yra galiojančios, ginčų dėl jų teisme nėra, todėl jų privalu laikytis, jai numatytą pareigą užtikrinti tvarką ir švarą jos namų valdoje, ką rodo ir tai, jog už šių taisyklių tų pačių punktų pažeidimus ji baudžiama jau antrą kartą, ankstesniu 2017-08-29 Institucijos nutarimu, kurio ji neskundė, pagal ANK 366 str. 1 d. jai buvo skirtas įspėjimas, todėl, atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog apeliantės veiksmai iliustruoja sąmoningą ir pakartotinį minėtų taisyklių pažeidimą, už ką atsakomybė numatyta ANK 366 str. 2 d.
Apibendrinus darytina išvada, kad S. D. inkriminuotas nusižengimas yra įrodytas ir abejonių nekelia, jos veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 366 str. 2 kaip padaryta pakartotinai, bylą, priešingai nei teigiama skunde, išnagrinėjo Institucija, turinti teisę spręsti šios kategorijos bylas. Nors apeliantė skunde teisingai pastebėjo, kad jos atžvilgiu priimtas nutarimas pagal ANK 346 str. 16 d. šiuo metu yra apskųstas teisme ir nėra įsiteisėjęs, tačiau jai paskirta nuobauda pagal ANK 366 str. 1 d. yra galiojanti. Byloje nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių už nagrinėjamo ANK 366 str. 2 d. nusižengimo padarymą sankcijoje numatyta administracinė nuobauda pažeidėjai turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga. Jau minėta, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi S. D. I. nutarimu paskirtą 370 Eur baudą sumažino iki 150 Eur baudos, kuri yra labai artima sankcijoje numatytai minimaliai baudai (140 Eur) ir, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, apeliantės asmenybę ir kitas nuobaudai individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nėra aiškiai per griežta, atitinka siekiamus nuobaudų skyrimo tikslus, todėl ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo. S. D. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį pakeisti arba panaikinti, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. D. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.