- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-11-05
- Bylos Nr.
- I-3071-146/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Laimė Baltrūnaitė, Egidija Smalakienė
- Pareiškėjas
- M. V.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ignalinos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės, Egidijos Smalakienės, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjui M. V., atsakovo atstovei Danutei Cijūnėlienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ignalinos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. V. pateikė teismui skundą (b.l. 5-6), kuriame prašė panaikinti:
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ignalinos skyriaus (toliau – VSDFV Ignalinos skyrius) direktoriaus 2006-04-26 sprendimą Nr. 70 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir 2006-04-26 nurodymą Nr.70/31-1101 vykdyti sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka;Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF valdyba) 2006-06-05 sprendimą Nr. (9.8)-I-3417 “Dėl fondo valdybos Ignalinos skyriaus 2006-04-26 sprendimo išieškoti skolą priverstine tvarka”.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad VSDFV Ignalinos skyriaus direktorius 2006-04-26 sprendimu Nr. 70 nusprendė išieškoti iš jo priverstine tvarka 3560 Lt skolą VSDFV biudžetui už 2003-2004 metus ir tą pačią dieną priėmė nurodymą Nr.70/31-1101 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas VSDFV Ignalinos skyrius 2006-04-26 sprendimus dėl skolos VSDFV biudžetui išieškojimo už 2003-2004 metus priėmė galiojant tam pačiam įstatymui dėl kurio nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sustabdė administracinę bylą pagal jo pateiktą skundą, kuriuo jis skundė atsakovo sprendimą dėl 1062 Lt skolos išieškojimo už 2002 metus, iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ištirs ar 1991-05-21 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1336 (2002-07-04 įstatymo Nr. IX-1029 redakcija) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Mano, kad atsakovo 2006-04-26 sprendimas ir nurodymas buvo priimti neteisėtai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nebuvo išsprendęs dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Nesutikdamas su VSDFV Ignalinos skyriaus 2006-04-26 sprendimu Nr.70 ir 2006-04-26 nurodymu Nr.70/31-1101 pateikė skundą VSDF valdybai, tačiau atsakovas 2006-06-05 sprendimu Nr. (9.8)-I-3417 jam atsakė, kad galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija ir skundžiamus sprendimus pripažino pagrįstais. Mano, kad priverstinis išieškojimas kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nėra išsprendęs dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai gali užtraukti išieškotojui atsakomybę pagal baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundą ir prašė jį patenkinti. Paaiškino, kad Lietuvos Konstitucinio Teismo 2007-09-26 nutarime jis nerado atsakymo į savo skunde iškeltus klausimus (b.l. 94-95).
Šalies argumentai
Atsakovai VSDFV Ignalinos skyrius ir VSDF valdyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą, o skundžiamus sprendimus palikti galioti, kadangi jie yra pagrįsti ir teisėti.
Pateikė atsiliepimus į pareiškėjo skundą (b.l.32-34,39-40), kuriuose paaiškino, kad pareiškėjas verčiasi advokato profesine veikla ir jo 2003-2004 metų apmokestinamosios pajamos viršijo 12 minimalių mėnesinių algų (toliau - MMA). Todėl vadovaujantis LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2004-12-31, 34 straipsnio 4 dalies nuostatomis (analogiškai nustato ir nuo 2005-01-01 galiojančios 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.IX-2355 redakcijos 8 straipsnio 2 dalis), pareiškėjas privalėjo sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai.
Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsniu teigia, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas įstatymo teisėtumo prezumpcijos principas. Įstatymas yra laikomas teisėtu ir privalo būti vykdomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pareiškėjo šioje byloje skundžiamų sprendimų priėmimo metu Konstitucinis Teismas nebuvo išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktų prašymų (2004-08-11 ir 2004-09-21) ir nebuvo patikęs išvados, ar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 34 straipsnio 4 dalies ir jos 1 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl VSDFV Ignalinos skyrius turėjo vykdyti galiojančiu įstatymu pavestas funkcijas dėl laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinio išieškojimo. Todėl VSDFV Ignalinos skyriaus 2006-04-26 sprendimas Nr. 70 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir 2006-04-26 nurodymas Nr.70/31-1101 išskaityti iš skolininko pensijos po 20% nuo išmokos dalies (3560 Lt) už 2003-2004 metus, o taip pat šiuos sprendimus patvirtinantis VSDFV 2006-06-05 sprendimas Nr. (9.8)-I-3417, yra pagrįsti ir teisėti.
Mano, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog 2004-11-24 nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo M. V. prašymą panaikinti 2004-02-19 VSDFV Ignalinos skyriaus sprendimą ir 2004-04-05 VSDFV sprendimą, kuriais buvo reikalaujama sumokėti į biudžetą 1602 Lt įsiskolinimą už 2002 metus, sustabdė bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktus prašymus (2004-08-11 ir 2004-09-21) ištirti kai kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šio ginčo nagrinėjimui neturi jokios reikšmės, kadangi pareiškėjo šioje byloje skundžiami sprendimai buvo priimti pagal galiojantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, kuris turėjo būti vykdomas.
Teismo posėdyje atsakovo VSDFV Ignalinos skyriaus atstovė prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b. l. 94-95).
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.IX-2535 (įsigaliojo nuo 2005-01-01) taikymo prasme (VSDĮ 2 str. 8 d.) yra savarankiškai dirbantis asmuo – advokatas, kuriam 1992-08-03 metais buvo paskirta ir yra mokama socialinio draudimo senatvės pensija (b.l.16,17,43-46).
VSDFV Ignalinos skyriaus direktorius 2006-04-26 sprendimu Nr. 70 „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“ nustatė, kad draudėjas advokatas M. V. pažeidė 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.IX-2355 4, 5, 7 ir 9 straipsnių reikalavimus, kadangi nesumokėjo į VSDF biudžetą 3560 Lt. Vadovaudamasis LR CPK 584 ir 587 straipsniais bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16,17,36 straipsniais, nusprendė išieškoti iš advokato M. V. šią skolą į VSDF biudžetą priverstine tvarka (b.l.41). Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo 3560 Lt skolą VSDF biudžetui atsakovas apskaičiavo už 2003-2004 metus (už 2003 metus pagrindinei pensijos daliai -902 Lt., papildomai pensijos daliai – 786 Lt; už 2004 metus pagrindinei pensijos daliai - 1002 Lt., papildomai pensijos daliai – 870 Lt, (b.l.14-15,43-46) dėl to, kad pareiškėjo (advokato) metinė pajamų suma kiekvienais iš šių metų 19-20,viršijo 12 minimalių mėnesinių algų. VSDFV Ignalinos skyriaus direktorius, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 str. 3 d. 5 punktu, priėmė 2006-04-26 nurodymą Nr.70/31-1101 vykdyti sprendimą dėl 3560 Lt skolos išieškojimo iš skolininko M. V. ir išieškoti šią sumą iš jo pensijos (b.l.42).
Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Ignalinos skyriaus direktorius 2006-04-26 sprendimu Nr. 70, 2006-05-24 pateikė skundą VSDF valdybai. Skundą grindė vieninteliu motyvu, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sustabdė administracinę bylą pagal jo skundą dėl VSDFV Ignalinos skyriaus reikalavimo sumokėti į VSDF biudžetą 1602 Lt skolą už 2002 metus, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ištirs dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl, pareiškėjo manymu, atsakovas negalėjo priimti 2006-04-26 sprendimų dėl skolos priverstinio išieškojimo už 2003-2004 metus, kadangi neišspręsta Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme šiam laikotarpiui taikytino įstatymo atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (b.l.35). VSDF valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2006-05-24 skundą, priėmė 2006-06-05 sprendimą Nr. (9.8)-I-3417, kuriame nustatė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje yra įtvirtinta įstatymo teisėtumo prezumpcija. Todėl aplinkybė, kad Konstitucinis Teismas neišnagrinėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktų prašymų (2004-08-11 ir 2004-09-21 nutartys) nepateikė savo išvados dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šis įstatymas yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nenumato valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių išieškojimo sustabdymo (b.l.7-8).
Pareiškėjas teismui pateiktu skundu (b.l.5-6) prašydamas panaikinti VSDFV Ignalinos skyriaus 2006-04-26 sprendimą Nr. 70 ir 2006-04-26 nurodymą Nr.70/31-1101 bei VSDF valdybos 2006-06-05 sprendimą Nr. (9.8)-I-3417 (b.l.7-8,41,42) nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo jis remiasi teigdamas, kad šie sprendimai yra neteisėti. Pareiškėjas, nesiremdamas jokia konkrečia įstatymo nuostata, skunde teismui (b.l.5-6) išdėstė tuos pačius argumentus kaip ir 2006-05-23 skunde VSDF valdybai (b.l.29), t.y. kad VSDFV Ignalinos skyrius negalėjo priimti sprendimų dėl skolos priverstinio išieškojimo už 2003-2004 metus, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sustabdė administracinę bylą pagal jo skundą dėl VSDFV Ignalinos skyriaus reikalavimų sumokėti į VSDF biudžetą 1602 Lt skolą už 2002 metus kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ištirs dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nėra pagrindo naikinti pareiškėjo skundžiamus sprendimus remiantis jo skunde išdėstytais argumentais.
Įstatymas yra aukščiausios teisinės galios teisės aktas, išreiškiantis įstatymų leidėjo valią. Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtinta, kad galioja tik paskelbti įstatymai ir negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Atsakovai, priimdami pareiškėjo skundžiamus sprendimus, rėmėsi galiojančiu ir nustatyta tvarka paskelbtu Valstybinio socialinio draudimo įstatymu. Galiojančių įstatymų vykdymas privalomas visiems asmenims. Išimtinę teisę spręsti ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, įstatymo leidėjas suteikė Konstituciniam Teismui (Konstitucijos 102 str., Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str.). Įstatymas ar kitas teisės aktas laikytinas teisėtu ir turi būti taikomas iki nustatyta tvarka paskelbiama, jog jis prieštarauja Konstitucijai. LR Konstitucinis Teismas 1994-01-19 nutarime nurodė, kad įstatymas gali būti panaikinamas ne kitaip, kaip išleidus kitą įstatymą arba Konstituciniam Teismui pripažinus jį prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal LR Konstitucijos 107 str.1 d. ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str.1 d. nuostatas įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Atsakovai atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir atsakovas VSDF valdyba 2006-06-05 sprendime Nr.(9.8)-I-3417 (b.l.7-8) teisingai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas įstatymo teisėtumo prezumpcijos principas (Konstitucijos 107 str.1 d.) reiškiantis, kad įstatymas yra laikomas teisėtu ir privalo būti vykdomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai (tuo atveju, jei toks prieštaravimas yra konstatuojamas). Administracinio ar bendrosios kompetencijos teismo kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar atitinkamos įstatymo arba kito norminio teisės akto nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, nestabdo įstatymo nuostatų dėl kurių kreiptasi taikymo ir kreipimosi faktas nereiškia, kad tos nuostatos prieštarauja Konstitucijai, nes atsakyti į šį klausimą yra kompetentingas tik Konstitucinis Teismas. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovas VSDFV Ignalinos skyrius negalėjo priimti 2006-04-26 sprendimo Nr. 70 ir 2006-04-26 nurodymo Nr.70/31-1101 dėl skolos priverstinio išieškojimo už 2003-2004 metus, nes Konstitucinis Teismas nebuvo išsprendęs ar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjo nurodyta administracinė byla (b.l.7-8,19-20,32-34,39-40) kurioje yra nagrinėjamas ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovų dėl 1602 Lt skolos VSDF biudžetui išieškojimo iš pareiškėjo už 2002 metus, ir kurią Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2004-11-24 nutartimi sustabdė kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės kai kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nagrinėjamo ginčo sprendimui nėra reikšminga, kadangi šioje byloje skundžiami sprendimai yra priimti dėl pareiškėjo skolos VSDF biudžetui už 2003-2004 metus.
Pareiškėjas neginčija atsakovo nustatyto jo skolos VSDF fondui už 2003-2004 metus fakto ir skolos (3560 Lt) dydžio.
Skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojusios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 įstatymo Nr.IX-2635 redakcija) 16 str.7 d. nurodyta, kad į fondą nesumokėtų draudimo įmokų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Todėl atsakovas 2006 metais galėjo priimti sprendimus dėl 2003-2004 metais nesumokėtų įmokų išieškojimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas VSDFV Ignalinos skyrius 2005-11-24 raštu Nr.3S-2301 ir 2006-05-09 raštu Nr.3S-1181(b.l.7-8,14-15,19-20) aiškino pareiškėjui kodėl jis yra skolingas VSDF biudžetui. Šio įstatymo 17 str. nurodyta, kad VSDFV teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka tokiais būdais: 1) duodami nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) duodami nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos ar pašalpos mokėtojui išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas į Fondą. To paties įstatymo 36 str.3 dalis Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriams ir jų pavaduotojams suteikė teisę duoti nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos, pašalpos mokėtojui išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos, pašalpos nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas į Fondą (VSDĮ 36 str.3 d. 5 p.). Taigi, VSDFV Ignalinos skyriaus direktorius, priimdamas pareiškėjo skundžiamus sprendimus, kompetencijos neviršijo ir įstatymų nepažeidė.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-09-26 nutarimu pripažino, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies (2002-07-04 redakcija; 2003-10-07 redakcija) 1 punktas, 4 dalies (2002-07-04 redakcija) nuostatos "valstybinio socialinio draudimo įmokų galima nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą) tik tuo atveju, kai individualių (personalinių) įmonių savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų, advokatų, advokatų padėjėjų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, <...> , yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų ir šie asmenys yra: 1)Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai" ir "valstybinio socialinio draudimo įmokų galima nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą) tik tuo atveju, kai individualių (personalinių) įmonių savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų, advokatų, advokatų padėjėjų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, <...>, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų ir šie asmenys yra: <...> 7) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus", 4 dalies (2003-01-07 redakcija) nuostata "valstybinio socialinio draudimo įmokų galima nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą) tik tuo atveju, kai individualių (personalinių) įmonių savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, o asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimus, pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų ir šie asmenys: 1) yra Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai" neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas 2007-09-26 nutarimu taip pat pripažino, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio (2004-11-04 redakcija) 3 dalies nuostatos "Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims" ir "Šie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, arba pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi 12 minimalių mėnesinių algų sumai arba didesnė", 8 straipsnio (2004-11-14 redakcija) 2 dalies nuostata "Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą) tik tuo atveju, kai šių asmenų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno (pajamų), apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą), atėmus mokestinių metų pelno (pajamų) mokesčio sumą, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų sumą, ir šie asmenys: 1) gauna socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo invalidumo pensiją, paskirtą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą" neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
3560 Lt skola VSDF valdybos biudžetui už 2003-2004 metus pareiškėjui apskaičiuota ir skundžiami sprendimai dėl šios skolos priverstinio išieškojimo priimti dėl to, kad pareiškėjas nevykdė šiame Konstitucinio Teismo nutarime išnagrinėtų advokatams taikytinų bei kitų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatų ir šiuo įstatymu nustatytais terminais ir tvarka nesumokėjo socialinio draudimo įmokų bazinei ir papildomai pensijos daliai už 2003-2004 metus, nors jo (advokato) pajamos už šiuos metus viršijo 12 minimalių mėnesinių algų.
Remiantis byloje ištirtais įrodymais ir išdėstytais motyvais konstatuotina, kad VSDFV Ignalinos skyriaus 2006-04-26 sprendimas Nr. 70 ir 2006-04-26 nurodymas Nr.70/31-1101 bei VSDF valdybos 2006-06-05 sprendimas Nr. (9.8)-I-3417 (b.l.7-8,41,42) yra pagrįsti bei teisėti. Todėl pareiškėjo skundas dėl šių administracinių aktų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str.1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjo M. V. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.