Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-12 · Administracinė byla Nr. eI-4968-331/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-12
Bylos Nr.
eI-4968-331/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05696-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
S. M.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4968-331/2016Proceso Nr. 3-61-3-05696-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.3.3, 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos atstovui M. D.,Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. P.,Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei V. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-10-27 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyrius sprendimu Nr. KP-1869(10.6.1) atmetė pareiškėjos pateiktą paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 - 2020 metų programos (toliau – ir Programa) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – ir Priemonė) ES paramai gauti (paraiškos kodas 17VM-KP-15-1-05527-PR001) (toliau – ir Paraiška) dėl lėšų trūkumo. Agentūra nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014 ¬2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-08-26 įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014 - 2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) 57 punktu, pareiškėjos Paraiškos tinkamumo vertinimas nebus atliekamas, kadangi ji surinko mažesnį balų skaičių nei 62-100 balų, t. y. 55 balus.

Šalies argumentai

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, skundu kreipėsi į teismą ir prašo:

panaikinti 2015-10-27 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus sprendimą „Dėl paramos atmetimo“ Nr. KP-1869(10.6.1); įpareigoti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyrių pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2015-06-30 paraišką dėl projekto – „Gamybos bazės plėtra“ finansavimo, pagal aktualius Paraiškos pateikimo metu buvusius Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) oficialius ir patvirtintus duomenis, kuriuose matyti, kad pareiškėjos valdos SP Paraiškos pateikimo metu buvo lygus 22954,63 Eur.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-04-21 įsakymu Nr. 3D-302 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), pareiškėjas gauna 20 prioritetinių balų, jei atitinka Taisyklių 41.2. punkto nuostatą, pagal kurią pareiškėjo ūkis priskiriamas prie smulkiojo ir vidutinio ūkio kategorijos (paramos paraiškos pateikimo metu ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP) yra nuo 8 000 Eur iki 50 000 Eur). Tai reiškia, kad ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP) gali būti vertinamas tik paramos paraiškos pateikimo metu. Pagal ŽŪIKVC duomenis 2015-06-30 pareiškėjos ūkio ekonominis dydis buvo 22 954,63 Eur , t. y. Paraiškos pateikimo dieną. Akivaizdu, jog šis SP dydis atitinka Taisyklių 41.2 punkto nurodytas SP vertes.

Agentūros vertinimas yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, klaidingai taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-382 „Dėl produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 3 punkto bei Taisyklių 45 nuostatas. Atsakovas, vertindamas pareiškėjos Paraišką privalėjo kreiptis į ŽŪIKVC registrą ir gauti Pareiškėjos SP duomenis būtent Paraiškos pateikimo dieną ir (ar) kreiptis į pačią Pareiškėją ir paprašyti pateikti SP duomenis būtent Paraiškos pateikimo dieną ir (ar) įvertinti pateiktas pasėlių deklaracijas bei kartu su Paraiška Pareiškėjos pateiktą informaciją, patvirtinančią, jog Pareiškėjos ūkio ekonominis dydis Paraiškos pateikimo dieną viršijo 8000 Eur. Agentūra visiškai nepagrįstai Pareiškėjos Paraišką įvertino vadovaudamasi 2015-01-01 duomenimis. Akivaizdu, jog šios dienos SP duomenys negali būti vertinami kaip Pareiškėjos ūkio ekonominis dydis Paraiškos pateikimo dienai, kadangi sis SP dydis įvertina ūkio dydį pagal 2014 metų duomenis.

Agentūra nepateikė jokių argumentų, įrodymų, kurie leistų daryti nenuginčijamą išvadą, kad pareiškėjos ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP) Paraiškos pateikimo metu buvo lygus 6671,35 Eur, priešingai, Paraišką įvertino remdamasi 2015-01-01 duomenimis, t. y. duomenimis, galiojusiais ne Paraiškos pateikimo metu. Darytina išvada, jog Pareiškėjos Paraiška nebuvo tinkamai įvertinta ir nepagrįstai nesuteikiama 20 balų už antrąjį prioritetą. Pareiškėjos ūkio ekonominis dydis buvo didesnis nei 8000 eurų, t. y. 22 954,63 Eur, tai reiškia, jog pareiškėja Paraiškos pateikimo metu atitiko Taisyklių 41.2 papunktyje nurodytą atrankos kriterijų, todėl pareiškėjos Paraiška privalėjo būti vertinama.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovė Agentūra su pareikštu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad pagal Aprašo 3 punktą VED apskaičiuojamas už metus. Pareiškėjams, pateikusiems paraiškas iki birželio 30 d., VED skaičiuojamas pagal sausio 1 d. duomenis, o pateikusiems vėliau – pagal atnaujintus duomenis. Kadangi Pareiškėjos Paraiška pateikta 2015-06-29, Agentūra, vadovaudamasi ŽŪIKVC informacinės sistemos 2015-01-01 duomenimis, nustatė, kad pareiškėjos ūkio VED yra 6 671,35 Eur. Agentūra, vertindama pareiškėjos pateiktą Paraišką, vadovavosi Paraiškos pateikimo dieną esančia oficialia informacija viešuose registruose. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja Paraišką pateikė 2015-06-29 Paraiškos XIII skyriaus „Kita informacija“ lentelėje į esantį klausimą „Ar ūkio (valdos) ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), yra didesnis kaip 8 000 Eur <...>“ pažymėjo „Taip“ bei nurodė, kad ūkio dydis (SP) Paraiškos pateikimo dieną 22 297 Eur. Tačiau Agentūra, sutikrinusi duomenis ŽŪIKVC sistemoje, nustatė, kad 2015-01-01 žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra 6 671,35 Eur. Kaip minėta, Aprašo 20 p. nustatyta, kad už VED dydžio apskaičiavimą yra atsakingas būtent ŽŪIKVC.

Sprendime esančiose lentelėse (4 ir 5 punktuose) buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, t. y. 4 punkte buvo klausiama „Ar ūkio subjekto grynasis pelningumas, įgyvendinus projektą, padidėja daugiau kaip 2 proc. punktais (taikoma, kai prašoma paramos suma mažiau kaip 50 000 Eur)“, atsakyta „Taip“, tačiau atkreipė dėmesį, kad į šį klausimą Paraiškoje pareiškėja atsakė „Neaktualu“. Taigi už šį prioritetą pareiškėjai balų neskirta, o 10 prioritetinių balų skirta už „Taip“ atsakymą į klausimą „Ar patvirtinate, kad ūkio subjekto vidinė grąžos norma yra didesnė kaip 5 proc. (taikoma, kai prašoma paramos suma daugiau kaip 50 000 Eur nesupaprastintai paramai gauti)?“. Pažymėjo, kad minėtas rašymo apsirikimas nedaro jokios įtakos Paraiškos galutiniam balų skaičiui, iš pradžių suskaičiavus pagal pareiškėjos nurodytus prioritetus – 65, o Agentūrai perskaičiavus – 55.

Agentūros atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovė Ministerija su pareikštu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad vadovaujantis Aprašu, VED skaičiuojamas du kartus per metus (sausio 1 d. ir liepos 1 d.). Paraišką pareiškėja pateikė 2015-06-30 ir prie jos nepridėjo jokių dokumentų, įrodančių, jog pareiškėjos VED yra pasikeitęs, todėl Agentūra, vadovaudamasi įgyvendinimo taisyklių 45 punktu, kuriame numatyta, kad „Paraiškos tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros paklausimo. Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis“. Pareiškėjos paraiškos atsakovas nevertino dėl lėšų trūkumo, kadangi, atlikus surinktų pagal Priemonę paraiškų atrankos vertinimą, paraiškos atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta 55 balais.

Ministerijos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl 2015-10-27 Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus sprendimo Nr. KP-1869(10.6.1), kuriuo buvo atmesta pareiškėjos Paraiška, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad 2015-06-29 pareiškėja Agentūrai pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 - 2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ES paramai gauti (paraiškos kodas 17VM-KP-15-1-05527-PR001), Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriuje registruotą 2015-06-30.

2015-10-27 Agentūra sprendimu Nr. KP-1869 (10.6.1) pareiškėjai neskyrė paramos, teigdama, kad pareiškėjos Paraiška atmetama dėl lėšų trūkumo, nes, atlikus surinktų pagal Priemonę paraiškų atrankos vertinimą, pareiškėjos Paraiškos atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta 55 balais. Toliau Paraiška nebus vertinama, parama pagal Paraišką pareiškėjai nebus skiriama. Agentūra informavo, kad 2015-05-04 – 2015-06-30 kvietimo paraiškų bendra prašoma paramos suma sudarė 239 242 860 Eur ir viršijo 2015 metams skirtų lėšų sumą. Žemės ūkio ministro įsakymo paskirstymo sąrašo 5.1 eilutėje nustatyta, kad Priemonei 2015 metams maksimali lėšų suma yra 150 000 000 Eur. Pagal Paraiškos XIII skyriuje „Kita informacija“ pateiktus atsakymus į klausimus („Klausimai paramos paraiškų prioritetui nustatyti“) apskaičiuota, kad Pareiškėjos Paraiška surinko 65 atrankos balus. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja Paraiškoje numatė įsigyti grūdinių kultūrų derliaus nuėmimo kombainą, nustatyta, kad Paraiškos XIII skyriuje „Kita informacija“ pateikti atsakymai į klausimus („Klausimai paramos paraiškų prioritetui nustatyti“) koreguotini ir nesuteikiama 10 balų už pirmą prioritetą („Ar patvirtinate, kad projektą įgyvendinate (nurodyti): gyvulininkystės sektoriuje, sodininkystės sektoriuje, uogininkystės sektoriuje, daržininkystės sektoriuje“), todėl apskaičiuota, kad Paraiška surinko 55 atrankos balus.

Pareiškėja 2015-11-10 kreipėsi į Agentūrą su skundu (reg. Nr. GDP-2822), nurodydama, kad nesutinka su priimtu Agentūros sprendimu, prašė pakartotinai įvertinti Paraišką, skiriant papildomų 20 prioritetinių balų.

Agentūra 2015-11-13 rašte Nr. KP-2013 (10.6.1.) teigė, jog Agentūra negali vadovautis preliminariais duomenimis, todėl informaciją apie valdos VED patikrino ŽŪIKVC sistemoje ir nustatė, kad Pareiškėjos VED 2015-01-01 buvo 6 671,35 Eur, todėl pareiškėjos Paraiška neatitinka Taisyklių 41.2 papunktyje nurodyto reikalavimo, Paraiška netinkama paramai gauti.

Šiuo atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, ar Paraiška atitiko Taisyklių 41.2 papunktyje nurodytą atrankos kriterijų, ar Agentūra turėjo atlikti Paraiškos vertinimą.

Administravimo taisyklių 55 punkte nustatyta, kad Mokėjimo agentūra atlieka paramos paraiškų atranką pasibaigus paramos paraiškų priėmimo laikotarpiui ir sugrupuoja paramos paraiškas pagal paramos paraiškų atrankos balų skaičių, jeigu Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip. Paraiškos atrankos vertinimui naudojama 100 atrankos balų sistema. Pirmumas teikiamas paraiškai, kuriai skirta didesnis balų skaičius.

Pagal Taisyklių 15 punktą Paraiškos tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros paklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Taisyklių 40 punkte reglamentuojama, kad projektų atrankos vertinimas atliekamas Administravimo taisyklių nustatyta tvarka. Atrankos kriterijai įtvirtinti 41 punkte, be kita ko, kurio 41.2. papunktyje nustatyta, kad pareiškėjo ūkis priskiriamas prie smulkiojo ir vidutinio ūkio kategorijos (paramos paraiškos pateikimo metu ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), yra nuo 8 000 Eur iki 50 000 Eur) – suteikiama 20 balų.

Ginčo atveju Paraiškai buvo nesuteikta 20 balų už antrąjį prioritetą, Agentūrai nustačius, kad Pareiškėjos ūkio ekonominis dydis buvo mažesnis nei 8000 Eur – 6671,35 Eur.

Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-06-23 įsakymu Nr. 3D-382 (toliau – ir Aprašas), nustato žemės ūkio valdos (toliau – ir valda) ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarką ir yra taikomas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (Aprašo 1, 2 punktai). Apraše nustatyta, kad siekiant įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis apskaičiuojamas už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d. (rodiklio reikšmė skelbiama einamųjų metų sausio 30 d.) (3.1 punktas) bei už laikotarpį, prasidedantį praėjusių metų liepos 1 d. ir pasibaigiantį einamųjų metų birželio 30 d. (rodiklio reikšmė skelbiama einamųjų metų rugpjūčio 31 d.) (3.2 punktas); produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis (toliau – VED) – piniginiais vienetais išreikštas rodiklis, kuriuo apibūdinamas žemės ūkio valdos dydis ir kuris yra lygus valdos visos produkcijos standartinės vertės ir valdos pajamų, gautų už paslaugas žemės ūkiui, sumai (4.3 papunktis); už VED dydžio apskaičiavimą yra atsakingas ŽŪIKVC (Aprašo 20 punktas); ŽŪIKVC, šio Aprašo nustatyta tvarka apskaičiavęs VED, pagal poreikį teikia informaciją valstybės institucijoms bei valdos valdytojui apie jo valdos VED (Aprašo 21 punktas).

Pareiškėja Paraišką pateikė 2015-06-29, todėl ŽŪIKVC VED buvo apskaičiavęs už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d., rodiklio reikšmę paskelbdamas 2015-01-30. Vis dėlto, ginčui yra svarbi ta faktinė aplinkybė, kad pareiškėja, teikdama Paraišką, į klausimą, ar ūkio (valdos) ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), yra didesnis kaip 8000 Eur, atsakė teigiamai bei nurodė, kad Paraiškos pateikimo dieną ūkio dydis (SP) yra 22 297 Eur. Kaip minėta, pagal Taisyklių 15 punktą tuo atveju jei Paraiškoje nurodyti ir ŽŪIKVC pateikti duomenys skiriasi, Agentūra vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis, ką šiuo atveju Agentūra ir padarė, todėl formaliai priėmė sprendimą. Kita vertus, atsakovė, turėdama skirtingus duomenis, nepasinaudojo Aprašo 21 punkte nustatytu įgalinimu ir nesikreipė į ŽŪIKVC, prašydama patikslinti informaciją.

Teismo pareiga yra priimti teisingą sprendimą. Teisėtas teismo sprendimas ne visada gali būti teisingas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2003-03-04 nutarime yra pažymėjęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimus). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (LVAT administracinės bylos Nr. A17-773/2007; Nr. A143-46/2011). Teismas vykdo teisingumą ir turi diskreciją elgtis kitaip, nei tiesiogiai numatyta teisės aktuose ar panaikinti formaliai teisėtą individualų administracinį aktą, jei to reikalauja bendrieji teisės principai, tarp jų ir teisingumo bei proporcingumo principai (LVAT administracinėje byloje Nr. A552-422/2014).

Teismo vertinimu, šio ginčo užbaigimas atmetant pareiškėjos skundą ir paliekant galioti atsakovo formaliai priimtą ginčo sprendimą, neatitiktų teisingam procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų. 2015-11-06 ŽŪIKVC pareiškėjai išduota pažyma apie žemės ūkio valdos ekonominį dydį Nr. 1S-8169 patvirtina, kad žemės ūkio valdos, indentifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ekonominis dydis, išreiškiamas produkcijos standartine verte, apskaičiuotas už 2014-07-01 – 2015-06-30 laikotarpį, 2015-07-01 sudaro 22 954,63 Eur. Taigi, Paraiškos pateikimo dienai (2015-06-29) VED viršijo 8000 Eur, Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdama 2015-10-27 sprendimą turėjo vadovautis gero administravimo principu, vertinti visas įmanomas aplinkybes, ko pasekoje pareiškėjos Paraiškai turėjo būti suteikta 20 balų už antrąjį prioritetą bei vertinama.

Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). LVAT yra konstatavęs, kad viešojo administravimo subjektų veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (LVAT administracinėje byloje Nr. A10-655/2005).

Šiuo atveju atsakovė šio principo nesilaikė. Skundžiamas 2015-10-27 Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus sprendimas yra, formalus, priimtas nepašalinus visų neaiškumų dėl VED. Dėl šių priežasčių sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Atitinkamai atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015-06-30 paraišką.

Taip pat pareiškėja prašo atlyginti 516,27 Eur bylinėjimosi išlaidų (2016-04-25 prašymas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas (ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis). Įsiteisėjęs sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai.

Pareiškėja su advokatų profesine bendrija T. 2015-12-01 sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį. Pagrįsdama prašymą priteisti 516,27 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėja pateikė 2016-01-18 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėti 225,87 Eur už teisines paslaugas dėl skundo parengimo, įkėlimo į EPP bei 2016-04-20 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 290,40 Eur apmokėti už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje. Teismui pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina šių sumų sumokėjimą.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015 m. II ketvirtį buvo 713,9 Eur, 2015 m. III ketvirtį – 735,1 Eur, 2015 m. IV ketvirtį – 756,9 Eur.

Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pareiškėjos prašoma priteisti 225,87 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytos galimos priteisti sumos, yra adekvati suteiktų paslaugų apimčiai, todėl priteistina.

A. M. D. pareiškėjos interesus atstovavo Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016-04-25 (teismo posėdžio pradžia 14.40 val., pabaiga – 15.15 val., t. y. teismo posėdis tęsėsi 35 min.). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą rekomenduojamas maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už vieną pasirengimo teismo posėdžiui, atstovavimo teisme valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjai galima atlyginti už 1 valandą atstovavimo teismo posėdyje. Darbų ataskaitoje nurodyta, kad pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas teisme užtruko 3 val. Tikėtina, kad pasirengimas teismo posėdžiui galėjo užtrukti 2 valandas. 2015 m. IV ketvirčio skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 756,9 Eur. Už 3 valandas (2 valandos pasirengimo teismo posėdžiui, 1 valanda atstovavimo teismo posėdyje) maksimali galima priteisti suma sudaro 227,07 Eur (756,9*01*3), kuri ir yra priteistina pareiškėjai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos iš viso priteistina 452,94 Eur (225,87 Eur + 227,07 Eur) teismo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos S. M. skundą patenkinti.

Panaikinti 2015-10-27 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus sprendimą „Dėl paraiškos atmetimo“ Nr. KP-1869(10.6.1) ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015-06-30 paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ Nr. 17VM-KP-15-1-05527-PR001.

Priteisti S. M. iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 452,94 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt du eurus ir devyniasdešimt keturis euro centus) teismo išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėJolita RasiukevičienėHenrikas Sadauskas