- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-02
- Bylos Nr.
- 1A-418-238-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00641-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- V. U., R. K., M. R., A. V.
- Nukentėjusysis
- J. V., E. K.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė, Alfonsas Šarka
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-418-238/2012;
Teisėjas A. Šimkaitis Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00641-2009-6;
2012 m. lapkričio 2 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, kolegijos teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Dianai Zadrauskaitei ir Indrei Stankienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei, nuteistajam V. U., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nuteistojo R. K. gynėjui advokatui Alfonsui Šarkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. U. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2009-09-02 M. R. epizodas) - laisvės atėmimu 5 metams 2 mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2009-09-02 R. K. epizodas) – laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 3 dalį areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, bausmes, paskirtas pagal BK 215 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., 182 str. 3 d., subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintą apėmimo būdu bausmę dalinio sudėjimo būdu sudėjus su kitomis šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 metams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
R. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2009-07-22 epizodas) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2009-07-28 epizodas) laisvės atėmimu 3 metams 7 mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2009-09-02 epizodas) laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2009-10-16 epizodas) laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Tuo pačiu nuosprendžiu, patenkinus A. Š. civilinį ieškinį, iš V. U. priteista 400 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiųjų J. V. ir E. K. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtini.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. R. ir A. V., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. U. pagal BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2009-06-11, 17 val. ir 2009-06-14, 16.50 val., išdaužė A. Š. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklą, tuo padarė jai 200 Lt turtinę žalą, įsibrovė į E. K. ir J. V. nuomojamą butą, iš kurio pagrobė svetimą turtą: E. K. priklausančius daiktus - skystųjų kristalų televizorių „Samsung HD 860“, 4000 Lt vertės, navigacijos sistemą „Navis 4301“, 600 Lt vertės, DVD grotuvą „Samsung“, 100 Lt vertės, J. V. priklausančius daiktus - mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5100“, 800 Lt vertės, pripučiamą čiužinį „Intex“, 300 Lt vertės, buto savininkei A. Š. priklausantį spalvoto vaizdo televizorių „Samsung“, 200 Lt vertės, tokiais savo veiksmais padarė E. K. 4700 Lt turtinę žalą, J. V. 1100 Lt turtinę žalą ir A. Š. 400 Lt turtinę žalą.
Be to, jis pagal 260 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-09-02 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo šviesios spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 2,848 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bei rausvos spalvos tabletę, turinčią savo sudėtyje nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos - 0,027 g 1-(3-chlorofenil) piperazino, kuriuos laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute Kaune, Maironio g. 15-27, iki kol 2009-09-02 apie 13.35val. prie prekybos centro „Rimi“, Kaune, V. K. pr. 13, vieną plastikinį maišelį su šviesios spalvos milteliais, turinčiais savo sudėtyje 0,133 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, už 20 Lt pardavė M. R., o kita dalis psichotropinių medžiagų - rausvos spalvos tabletė, turinti savo sudėtyje 0,027 g psichotropinės medžiagos -1-(3-chlorofenil) piperazino, du plastikiniai maišeliai su milteliais, turinčiais savo sudėtyje 2,715 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, buvo rasta jo gyvenamojoje vietoje ir paimta policijos pareigūnų 2009-09-02, 18.50 val. atliktos kratos metu.
Be to, jis pagal BK 260 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-09-02, tarp 14.05 val. ir 15.20 val., bute, esančiame Kaune, Kovo 11-osios g. 112-22, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš R. K. nusipirko keturis plastikinius maišelius su šviesios spalvos milteliais, turinčiais savo sudėtyje 0,557 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, ir du švirkštus su bespalviu skysčiu, turinčiu savo sudėtyje 0,214 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, juos laikė su savimi iki 2009-09-02, 16.20 val., kol prie pastato Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Be to, jis pagal BK 253 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-09-02 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo ir iki 2009-09-02, 16.55 val. laikė su savimi pistoletą BLOW MINI MOD 2003 Nr.42637 su pašalinta vamzdžio pertvara bei tris pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo šovinius, kol pistoletas ir šoviniai buvo paimti asmens kratą atlikusių policijos pareigūnų.
Be to, jis pagal BK 214 str. 1 d. nuteistas už tai, kad po A. R. mirties 2009-05-12 neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t.y. iš buto Kaune, (duomenys neskelbtini), paėmė ir užvaldė AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Maestro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. R., ir šią kortelę neteisėtai laikė iki 2009-09-02 16.55 val., kai ji buvo rasta ir paimta jo asmens kratos metu.
Be to, jis pagal BK 215 str. 1 d. nuteistas už tai, kad nuo 2009-05-14 11.47 val. iki 2009-08-08, 17.39 val. neteisėtai, įvesdamas PIN kodą, inicijavo keletą finansinių operacijų svetima elektronine mokėjimo priemone - AB „Swedbank“ mokėjimo kortele Maestro Nr. (duomenys neskelbtini), išduota A. R., t.y.:
- 2009-05-14 nuo 11.47 val. iki 11.48 val. AB „Swedbank“ bankomate Kaune, V. K. pr. 57, tikrino minėtos kortelės sąskaitos likutį bei paskutines penkias operacijas,
- 2009-05-14 nuo 22.16 val. iki 2009-08-01 23.42 val. AB „Swedbank“ bankomate Kaune, Maironio g. 28, aštuonis kartus tikrino minėtos kortelės sąskaitos likutį, du kartus bandė nuo kortelės sąskaitos nuimti atitinkamai 200 Lt ir 10 Lt, tačiau pinigai nebuvo išmokėti dėl nepakankamo sąskaitos likučio,
- 2009-05-27 17. 06 val. AB „Swedbank“ bankomate esančiame Kaune, Kovo 11-osios g. 22, tikrino minėtos kortelės sąskaitos likutį,
- 2009-06-01 12.18 val. ir 2009-06-04 13.29 val. AB „Swedbank“ bankomate Kaune, Savanorių pr. 111, tikrino minėtos kortelės sąskaitos likutį,
- 2009-06-03 15.34 val. ir 2009-08-08 17.39 val. AB „Swedbank“ bankomate Kaune, Savanorių pr. 255, tikrino minėtos kortelės sąskaitos likutį,
- 2009-06-06 15.50 val. AB „Swedbank“ bankomate Kaune, A.Juozapavičiaus pr. 43, tikrino minėtos kortelės sąskaitos likutį,
- 2009-06-11 3.34 val. AB „Swedbank“ bankomate esančiame Kaune, A.Juozapavičiaus pr. 68, tikrino minėtos kortelės sąskaitos likutį,
- 2009-06-15 12.17 val. ir 2009-06-19 4.33 val. AB „Swedbank“ bankomate Kaune, Laisvės al. 79, tikrino minėtos kortelės sąskaitos likutį,
- 2009-06-17 17.58 val. AB „Swedbank“ bankomate Kaune, Savanorių pr. 241, tikrino minėtos kortelės sąskaitos likutį,
- 2009-06-25 11.08 val. AB „Swedbank“ bankomate Kaune, Laisvės al. 106, tikrino minėtos kortelės sąskaitos likutį,
- 2009-07-03 20.47 val. parduotuvėje „Firminiai gėrimai“, Kaune, A.Juozapavičiaus pr. 47, minėta kortele atsiskaitė už 7.67 Lt vertės prekes.
Be to, jis pagal BK 22 str. 1 d., ir 182 str. 3 d. nuteistas už tai, kad 2009-05-14, 22.16 val. AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Maestro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. R., įdėjo į AB „Swedbank“ bankomatą Kaune, Maironio g. 28, ir surinkęs jam žinomą PIN kodą, norėjo iš kortelės nuimti 200 Lt, tačiau pinigų neįgijo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes kortelėje nebuvo pakankamo sąskaitos likučio.
R. K. pagal BK 260 str. 1 d., nuteistas už tai, kad jis iki 2009-09-02 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo keturis plastikinius maišelius su šviesios spalvos milteliais, turinčiais savo sudėtyje 0,557 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, ir du švirkštus su bespalviu skysčiu, turinčiu savo sudėtyje 0,214 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, laikė juos savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame Kaune, Kovo 11-osios g. 112-22, iki kol 2009-09-02 tarp 14.05 val. ir 15.20 val. už 100 Lt pardavė į jo butą atvykusiam V. U..
Be to, jis pagal BK 260 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2009-10-15 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo septynis plastikinius maišelius su šviesios spalvos milteliais, turinčiais savo sudėtyje 0,952g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, bei šešiolika popieriaus paketų su šviesios spalvos milteliais, turinčiais savo sudėtyje 0,350 g narkotinės medžiagos - heroino, laikė juos savo gyvenamojoje vietoje - bute Kaune, Kovo 11-osios g. 112-22, iki kol 2009-10-15 apie 18 val. juos pardavė į jo butą atvykusiam Almantui Vonžodui, taip pat iki nurodyto laiko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs šviesios spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 2,623 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, juos laikė savo gyvenamojoje vietoje - bute Kaune, Kovo 11-osios g. 112-22, iki 2009-10-16, 19.05 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Be to, jis pagal BK 253 str. 1 d. nuteistas už tai, kad iki 2009-10-16 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo tris pramoninės gamybos 16-to kalibro centrinio įskėlimo medžioklinius šovinius ir laikė juos savo gyvenamojoje vietoje - bute Kaune, Kovo 11-osios g. 112-22, iki 2009-10-16, 19.05 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Be to, jis pagal BK 260 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-07-22, bute Kaune, Kovo 11-osios g. 112-22, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai laikė 4,516g miltelių, kurių sudėtyje yra 1,613 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, ir tą pačią dieną, apie 13.20 val., minėto buto laiptinėje šią psichotropinę medžiagą už 90 Lt pardavė liudytojui Nr.1, kuriam Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-15 nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Be to, ji pagal BK 260 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-07-28, bute Kaune, Kovo 11-osios g. 112-22, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai laikė 2,638 g miltelių, kurių sudėtyje yra 1,014 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, ir tą pačią dieną, apie 11.25 val., minėto buto laiptinėje, šią psichotropinę medžiagą už 90 litų pardavė liudytojui Nr.1, kuriam Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-15 nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. U. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš buto), pagal BK 260 str. 1 d. (2009-09-02 psichotropinių medžiagų įsigijimas iš R. K. ir pardavimas M. R.) bei pagal BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., 182 str. 3 d. (neteisėtas disponavimas A. R. elektronine mokėjimo priemone, neteisėtas panaudojimas ir pasikėsinimas sukčiauti), panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, o kaltinimą pagal BK 260 str. 1 d. (2009-09-02 epizodas) perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 dalį. Skunde nurodoma, kad vagyte iš buto jis buvo apkaltintas nepagrįstai, nes vien tik pirštų atspaudų suradimas ant lango, kuris buvo išdaužtas, rėmo ir ant dėžės nepatvirtina apelianto kaltės. Atliekant ikiteisminį tyrimą, V. U. buvo nurodęs, jog pažįsta vieną iš nukentėjusiųjų E. K., ne kartą lankėsi vagystės vietoje, jo pirštų atspaudų galėjo būti bet kurioje buto vietoje, jis prašė atlikti jo ir nukentėjusiojo akistatą, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Nors ir nukentėjusysis J. V., ir E. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodę, jog nepažįsta apelianto, tačiau teisiamajame posėdyje šie jų parodymai neteisėtai patikrinti nebuvo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose V. U. ne kartą buvo nurodęs, jog žino, kur yra pagrobti daiktai, tačiau šis prašymas irgi buvo neteisėtai nepatenkintas. Neapklausus nukentėjusiųjų, nuteistasis negalėjo užduoti jiems klausimų, todėl teismas, vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktais jų parodymais bei atsiųstu E. K. laišku, pažeidė apelianto teisę į gynybą.
Skunde V. U. nurodo, jog pagal BK 260 str. 1 d. jis buvo nuteistas nepagrįstai, nes jokių medžiagų M. R. nepardavė, pradžioje tyrimo, nedalyvaujant gynėjui, M. R. jį tiesiog apkalbėjo, o vėliau išsižadėjo savo pirminių parodymų bei paaiškino apkalbėjimo priežastis (skundo autorius teigia, jog M. R. buvo sumušęs, nes jis duodavo narkotikų savo seseriai K. R.). Be to, pirminėje apklausoje pats V. U. davė neteisingus parodymus, nes norėjo išvengti sulaikymo (duoti melagingus parodymus apelianto paprašė tyrėjas S. S., o jie duoti nedalyvaujant gynėjui, kurio apeliantas atsisakė dėl to, kad gynėjas neatvyko). Be to, apelianto atžvilgiu buvo atliekamas slaptas sekimas, tačiau susitikimas su M. R. nebuvo nufilmuotas ir/ar nufotografuotas. M. R. parodymai, nepatikrinti tiesiogiai teismo posėdyje, turėjo būti įvertinti ir kaip nepatikimi, nes pastaroji liudytoja yra kito kaltinamojo sesuo. Darant kratą apelianto namuose, dalyvavo E. M., tačiau ji yra sutrikusios sveikatos, todėl neveiksni, o medžiagas, išskyrus vieną ekstazio tabletę, jo gyvenamojoje vietoje galėjo palikti apelianto draugas N. Ž.. Įvertinus tai, skundo autorius prašo dėl kaltinimų už medžiagų pardavimą M. R. jį išteisinti, dėl medžiagų laikymo veiką perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 dalį.
Skunde V. U. taip pat nurodo, kad ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., padarymo (ir pasikėsinimo padaryti) jis buvo nuteistas nepagrįstai. Sutikdamas, jog kaltę dėl minėtų veikų padarymo patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti K. R. parodymai, apeliantas pažymi, kad šie įrodymai teisiamajame posėdyje nebuvo patvirtinti, todėl jais remtis apylinkės teismas negalėjo. Nesant kitų įrodymų bei iš kredito įstaigų neišreikalavus finansines operacijas atlikusio asmens nuotraukų, apylinkės teismas dėl šios bylos dalies turėjo apeliantą išteisinti.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. (pirmieji du epizodai pagal kaltinimus už veikas, padarytas 2009-09-02 ir 2009-10-15), panaikinti, dėl šių dalių priimti naują išteisinamąjį nuosprendį ir atitinkamai sušvelninti galutinę bausmę. Skunde nurodoma, jog šiuose epizoduose apeliantas buvo apkaltintas nepagrįstai, nesant jokių įrodymų, išskyrus telefoninių pokalbių išklotines.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. U., gynėjai advokatai A. Šarka, M. Vietaitė prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė D. Sabaliauskaitė prašė apeliacinius skundus atmesti.
V. U. ir R. K. apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliantas V. U. neginčija kaltės dėl jo nuteisimo pagal BK 253 str. 1 d. ir BK 260 str. 1 d. (psichotropinių medžiagų įsigijimas iš R. K.), o apeliantas R. K. – dėl jo nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. (2009-07-22 ir 2009-07-27 epizoduose), todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai V. U. pripažino kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš buto), pagal BK 260 str. 1 d. (2009-09-02 psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas ir pardavimas M. R.) bei pagal BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., BK 182 str. 3 d. (neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone, neteisėtas jos panaudojimas ir pasikėsinimas sukčiauti), o R. K. - pagal BK 260 str. 1 d. (epizodai pagal kaltinimus už veikas, padarytas 2009-09-02 ir 2009-10-15).
Dėl V. U. nuteisimo už svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą
V. U. kaltę dėl BK 178 str. 2 d. ginčija motyvuodamas tuo, kad jis šios nusikalstamos veikos nepadarė. Kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka, nes jie prieštarauja byloje esantiems įrodymams. 2009-06-14 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtos dvi daktiloplokštelės su pirštų pėdsakais. Vienas pirštų pėdsakas paimtas nuo kambario lango varčios vidinės dalies. Specialisto išvada nustatyta, kad pirštų pėdsakai, paimti 2009-06-14 įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio Aukštaičių g. 5-1, Kaune, nuo lango varčios dalies yra palikti nuteistojo V. U. dešinės rankos smiliaus bei didžiojo piršto. Ta aplinkybė, kad į butą buvo įsibrauta per langą, jis išdaužtas, sugadintas lango rėmas ir pagrobti daiktai, patvirtina nukentėjusiųjų A. Š., E. K., J. V. parodymai.
Apeliantas teigia, jog apvogtame bute yra ne kartą lankęsis, nes jis yra pažįstamas su nukentėjusiuoju E. K., todėl jo pirštų atspaudų galėjo būti rasta bet kur. Tai, kad nuteistojo piršto atspaudas rastas ant lango varčios vidinės dalies, o atspaudų nebuvo rasta daugelyje gyvenamosios patalpos vietų, kolegijos nuomone, būtent ir patvirtina, kad aptarti argumentai tėra tik apelianto gynybinė versija. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, aplinkybę, jog su nuteistuoju V. U. nebuvo pažįstami, J. V. ir E. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu, o J. V. ir apeliacinės instancijos teisme. Objektyvių duomenų, kad nors vienas iš nukentėjusiųjų turėjo pagrindą nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį, kaip ir kitų įrodymų, jog pastarasis buvo pažįstamas su E. K., kartu su apeliaciniu skundu irgi nepateikta. Jų taip pat nesurinkta ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus nukentėjusįjį J. V., o tai, kad nukentėjusysis E. K., gyvenantis užsienyje, negalėjo tiesiogiai teisme patvirtinti savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (šis nukentėjusysis teismui atsiuntė pareiškimą, kuriuo prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais), irgi nepaneigia apelianto kaltės arba nepatvirtina jo gynybinės versijos. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme tam, kad būtų patikrinti apklaustų asmenų (nukentėjusiųjų) duoti parodymai ir jų teisingumas, buvo apklausti tyrėjai, kurie ikiteisminio tyrimo metu apklausė nukentėjusiuosius. Tyrėjai V. S., K. T. patvirtino nukentėjusiųjų duotų parodymų teisingumą. Todėl nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo metu. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nukentėjusiuosius BPK 185 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti, jiems buvo išaiškintos teisės, pareigos, jie įspėti už melagingų parodymų davimą, visa tai pažymėta protokole ir nukentėjusieji pasirašė. Teisminio nagrinėjimo metu teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių iškviesti į teismo posėdį nukentėjusiuosius, tačiau to nepavykus padaryti, jų parodymai pagrįstai buvo pagarsinti. Apeliantas nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurias būtina ištirti apklausiant nukentėjusiuosius teisiamajame posėdyje. Be to, apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta akistata tarp jo ir nukentėjusiojo. Kolegija pažymi, kad pagal BPK 190 straipsnį akistata yra ikiteisminio tyrimo veiksmas, kurį atliekant dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, vienu metu apklausiami du asmenys. Paprastai akistata atliekama tada, kai ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymams būdingi esminiai prieštaravimai. Akistata daroma ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro sprendimu. Pabrėžtina, kad akistatos darymas yra ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro teisė, o ne pareiga. Prašyti atlikti šį ikiteisminio tyrimo veiksmą turi teisę įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas. Apeliantas nurodo, kad jis prašė atlikti akistatą. Skundo autoriaus nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalėjo atlikti V. U. ir nukentėjusiojo E. K. akistatą. Kolegijos nuomone, šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes apie ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo būtinybę, priklausomai nuo aplinkybių, vadovaudamiesi diskrecijos teise sprendžia patys ikiteisminį atliekantys pareigūnai. Teisėjų kolegija nenustatė BPK pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį pirmosios instancijos teisme, bei apeliantą pripažinti kaltu dėl šio epizodo. Daroma išvada, kad šiame epizode V. U. nuteistas pagrįstai, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.
Dėl V. U. nuteisimo už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis (įgijimas, laikymas, turint tikslą platinti, ir jų pardavimas M. R.)
BK 260 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių objektyviųjų požymių ir tikslas jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Šiais veiksmais sukeliamos pasekmės straipsnio dispozicijoje nenurodytos, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį iškyla kiekvienu atveju, kai asmuo padaro nors vieną iš alternatyvių straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų ir turi tikslą parduoti ar kitaip platinti. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį galima tik esant tiesioginei tyčiai, tai yra kai asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti. Nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai asmuo įgyja, laiko, gabena narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad 2009-09-02 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, V. U. įgijo šviesios spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 2,848 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bei rausvos spalvos tabletę, turinčią savo sudėtyje nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos - 0,027 g 1-(3-chlorofenil) piperazino, kuriuos laikė savo gyvenamojoje vietoje - bute Kaune, (duomenys neskelbtini), iki kol 2009-09-02 apie 13.35 val. prie prekybos centro „Rimi“ Kaune, (duomenys neskelbtini), vieną plastikinį maišelį su šviesios spalvos milteliais, turinčiais savo sudėtyje 0,133 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, už 20 Lt pardavė M. R., o kita dalis psichotropinių medžiagų - rausvos spalvos tabletė, turinti savo sudėtyje 0,027 g psichotropinės medžiagos -1-(3-chlorofenil) piperazino, du plastikiniai maišeliai su milteliais, turinčiais savo sudėtyje 2,715 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, buvo rasta jo gyvenamojoje vietoje ir paimta policijos pareigūnų 2009-09-02, 18.50 val. atliktos kratos metu. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis M. R. patvirtino, jog yra pažįstamas su V. U., paaiškino, jog vartoja narkotines medžiagas, apie tai, kad galima įsigyti medžiagų, sužinojo iš šiuo metu užsienyje gyvenančios sesers K. R.. 2009-09-02 susiskambino su V. U. ir susitiko prie prekybos centro „Rimi“, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), ir už 20 Lt nusipirko medžiagų, kurias rado policijos pareigūnai jo sulaikymo metu. Nors vėlesniuose teismo posėdžiuose M. R. šių parodymų atsisakė, teigdamas, jog medžiagų iš V. U. nepirko, tačiau įvertinus byloje esančių kitų liudytojų parodymus ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotus analogiškus parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas V. U. kaltę dėl aptariamos nusikalstamos veikos pripažino pagrįstai. Apylinkės teismas teisingai pastebėjo, jog nuteistojo M. R. parodymai pasikeitė jį suėmus kitoje byloje, t.y. kai į teismo posėdžius šioje byloje abu nuteistieji pradėjo būti kartu etapuojami. Be to, pats apeliantas V. U. pirmojoje apklausoje buvo pripažinęs, jog medžiagas vis dėl to perdavė M. R., tačiau tik neėmė iš jo pinigų (tą patį jis pakartojo ir posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl jo sulaikymo, dalyvaujant gynėjui), todėl apeliacinio skundo argumentai, jog V. U. su M. R. buvo susipykęs ir tik todėl pastarasis jį nepagrįstai apkalbėjo vertintini irgi kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, jog aptariama nusikalstama veika buvo slapta nenufilmuota ar nenufotografuota arba kad dalis liudytojų dėl objektyvių priežasčių nebuvo apklausti teismo posėdyje, kolegijos nuomone, apelianto V. U. kaltės dėl medžiagų platinimo irgi nepaneigia, nes surinktų įrodymų viseto pakako apelianto kaltės šioje bylos dalyje konstatavimui. Be to, V. U. buvo nuteistas ne tik už medžiagų pardavimą M. R., bet ir dėl to, jog iki 2009-09-02, apie 13.35 val., t. y. iki dalies jų pardavimo momento, savo namuose laikė analogiškos sudėties medžiagas. Kadangi dalį iš savo žinioje turėtų psichotropinių medžiagų jis pardavė M. R., kolegijos nuomone, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 str. 1 d. Tai, kad V. U. psichotropines medžiagas įgijo turėdamas tikslą jas platinti, pagrindžia ir tai, kad jo namuose atliktos kratos metu buvo rasta dar psichotropinių medžiagų, tai yra po to, kai dalį tų pačios medžiagos jis pardavė M. R.. Be to, V. U. kaltę dėl aptariamos nusikalstamos veikos taip pat pagrindžia asmens kratos protokolo duomenys, nurodantys, kad M. R. asmens kratos metu rastas ir iš jo paimtas plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais, specialisto išvada, kur nurodyta, kad šviesiai gelsvos spalvos miltelių iš polietileninio maišelio, aptikto 2009-09-02 apie 13.40 val. asmens kratos metu pas M. R., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė – 0,133 g, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame M. R. nurodo V. U., kaip vyrą, iš kurio įsigijo medžiagų. 2009-09-02 kratos, atliktos V. U. gyvenamojoje vietoje, bute Kaune, (duomenys neskelbtini), protokolo duomenys patvirtina, jog svetainėje ant lentynos rastas ir paimtas polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais, virtuvėje ant lentynos esančioje pintinėje rastas polietileninis maišelis su juodos spalvos milteliais bei rausvos spalvos tabletė, taip pat rastas plėšomų-klijuojamų lapelių bloknotas iš penkių lapelių, kuriuose įvairūs užrašai su vardais ir skaičiais bei languotas popieriaus lapas su užrašais ir skaičiais, o specialisto išvada pagrindžia, jog V. U. kratos metu rastų medžiagų sudėtyje yra psichotropinių medžiagų. Kontroliuota elektroninių ryšių tinklais perduota informacija (V. U. telefoninių pokalbių ir SMS žinučių suvestinės) patvirtina, jog V. U. su kitais asmenimis bendrauja apie tam tikrus objektus, kurių pavadinimų konkrečiai neįvardija, kad tuos objektus V. U. ir pats įsigyja, ir platina kitiems (2009-09-02 12.45 val. V. U. paskambina K. R., kuri pasako, kad jos brolis „turi litų ir nori pasiimti“, V. U. liepia atvažiuoti prie „Aguonos“; 12.57 val. V. U. skambina K. R., jiedu kalba apie tai, kad V. U. kažką turi paduoti K. R. broliui; 13.02 val. ir 13.17 val. K. R. parašo dvi SMS žinutes V. U., kad jis (M. R.) jau atvykęs į nurodytą vietą; 13.19 val. V. U. parašė SMS žinutę K. R.: „Tegul važiuoja į priekį prie Rimi“; 13.24 val. K. R. parašė SMS žinutę, kad jau laukia, 13.27 val. ji V. U. paskambino; 14.05 val. K. R. vėl paskambino V. U., jis paklausė: „O padavė jis tau?“).
Apelianto nurodyta aplinkybė, jog kratos metu pas apeliantą gyvenamojoje vietoje surastas medžiagas galėjo palikti jo draugas N. Ž., kad M. R. ikiteisminio tyrimo metu jį apkalbėjo, nes buvo supykęs, kad jo sesers K. R. parodymai neteisėtai buvo tiesiogiai nepatikrinti teisiamajame posėdyje ar kad darant kratą bute dalyvavo tik sveikatos sutrikimų turinti E. M., apelianto V. U. kaltės dėl BK 260 str. 1 d. nusikaltimo padarymo nepaneigia. Byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo teisingai įvertinti įrodymai neabejotinai pagrindžia apelianto kaltę dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga (įgijimo ir laikymo, turint tikslą jas platinti ir jų pardavimo M. R.), paneigia apelianto keliamas versijas bei argumentus dėl būtinumo šią veiką perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 dalį. Kolegija pažymi, kad teismo nuosprendyje išsamiai nurodyti įrodymai, patvirtinantys apelianto kaltumą šiame epizode, pateikti motyvai ir išvados. Teismas nurodė, kuriais nuteistųjų parodymais ir kodėl tiki, juos vertino visumoje su kitais įrodymais.
Teismui nebuvo pagrindo netikėti K. R. parodymais, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, nes jie neprieštaravo kitiems byloje surinktiems ir apelianto kaltę patvirtinantiems įrodymams. Be to, apelianto kaltumas nuosprendyje nėra grindžiamas vien šios liudytojos parodymais. Teismas nuosprendyje nurodė, kokie įrodymai patvirtina apelianto kaltumą, ir juos vertino. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. R. apklausta nepažeidžiant BPK 183 straipsnio reikalavimų, o į teismo posėdį ji neatvyko dėl pateisinamų priežasčių, todėl teismas jos parodymus pagrįstai pagarsino, tokią galimybę numato BPK 276 straipsnio 4 dalis. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas tyrėjas V. S., kuris ikiteisminio tyrimo apklausė K. R.. Daroma išvada, kad dėl šio epizodo V. U. nuteistas pagrįstai, o apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.
Dėl V. U. nuteisimo už neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone, jos panaudojimą ir pasikėsinimą sukčiauti
Apeliantas V. U. mano, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d, BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., jis buvo nuteistas nepagrįstai. Sutikdamas, jog kaltę dėl minėtų veikų padarymo patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti K. R. parodymai, apeliantas pažymi, kad šie įrodymai teisiamajame posėdyje nebuvo patvirtinti, todėl jais remtis apylinkės teismas negalėjo. Kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka, nes V. U. kaltę šioje bylos dalyje patvirtina ne tik šiuo metu užsienyje gyvenančios K. R. parodymai (dėl šių priežasčių ji ir negalėjo būti apklausta teisiamajame posėdyje), bet ir paties nuteistojo parodymai: 2009-09-03 apklausoje V. U. pripažino, kad svetimą mokėjimo kortelę įgijo iš K. R., tačiau jokių finansinių operacijų neatliko. 2010-01-14 apklausoje V. U. jau aiškino, kad velionio A. R. mokėjimo kortelę jam davė pasaugoti K. R., kad kortelės nepavogtų jos brolis M. R.. V. U. taip pat paaiškino, kad nurodytu metu bankomatuose jis inicijavo finansines operacijas, tačiau tai darė K. R. prašymu, kuri visada dalyvaudavo kartu su juo. 2009-07-03 , 20.47 val. parduotuvėje „Firminiai gėrimai“ jis minėta kortele už prekes neatsiskaitė. Nurodo, kad 2009-05-14, 22.16 val. minėtą kortelę jis buvo įdėjęs į AB „Swedbank“ bankomatą, esantį Maironio g. 28, Kaune, ir surinkęs PIN kodą, norėjo iš kortelės nuimti 200 Lt, tačiau pinigų nenuėmė dėl nepakankamo sąskaitos likučio. Kolegijos nuomone, įvertinus šiuos apelianto parodymus, apylinkės teismas šioje bylos dalyje pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Argumentai, jog konstatuojant V. U. kaltę iš kredito įstaigų nebuvo išreikalautos finansines operacijas atlikusio asmens nuotraukos, kolegijos nuomone, nuteistojo parodymų ir K. R. parodymų nepaneigia, o dėl įrodymų pakankamumo, kaip minėta, vadovaudamiesi diskrecijos teise sprendžia ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme, tam kad būtų patikrinti apklaustos K. R. duoti parodymai ir jų teisingumas, buvo apklaustas tyrėjas, kuris ikiteisminio tyrimo metu apklausė liudytoją. Tyrėjas V. S. patvirtino liudytojos duotų parodymų teisingumą. Todėl nėra pagrindo netikėti K. R. parodymais, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu. Teismui nebuvo pagrindo netikėti K. R. parodymais, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, nes jie neprieštaravo kitiems byloje surinktiems ir apelianto kaltę patvirtinantiems įrodymams. Be to, apelianto kaltumas nuosprendyje nėra grindžiamas vien šios liudytojos parodymais. Teismas nuosprendyje nurodė, kokie įrodymai patvirtina apelianto kaltumą, ir juos vertino. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. R. apklausta nepažeidžiant BPK 183 straipsnio reikalavimų, o į teismo posėdį ji neatvyko dėl pateisinamų priežasčių, todėl teismas jos parodymus pagrįstai pagarsino, tokią galimybę numato BPK 276 straipsnio 4 dalis. Daroma išvada, kad dėl šio epizodo V. U. nuteistas pagrįstai, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.
Dėl R. K. nuteisimo už neteisėtą disponavimą psichotropine ir narkotine medžiaga (įgijimas ir laikymas, turint tikslą jas platinti, ir jų pardavimas 2009-09-02 ir 2009-10-15)
Apeliantas R. K., visiškai pripažindamas savo kaltę dėl kaltinimų pagal BK 260 str. 1 d. (2009-07-22 ir 2009-07-28 epizoduose), teigia, jog dėl kaltinimų pagal BK 260 str. 1 d. (2009-09-02 ir 2009-10-15 epizoduose) jis buvo nuteistas nesant jokių įrodymų, išskyrus telefoninių pokalbių išklotines. Kolegija konstatuoja, kad minėti skundo argumentai yra nepagrįsti, nes R. K. kaltę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo pagrindžia ne tik kontroliuota informacija, perduota elektroninių ryšių tinklais, bet ir iš dalies pačių nuteistųjų V. U., A. V. ir R. K. parodymai (kuriais pripažįstamas bendravimo faktas įvykio dieną), kratos protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, specialisto išvados, slapto sekimo pažyma, liudytojų N. M., M. S., A. M. parodymai. Šie įrodymai ir jų turinys išdėstyti nuosprendyje, todėl nekartojami. Taip pat teismo nuosprendyje nurodytos šių įrodymų išdavoje padarytos išvados, kurios patvirtina apelianto kaltumą. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo su jomis nesutikti. Konstatuojama, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu, išvados padarytos jų pagrindu, todėl abejoti nėra pagrindo.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes apeliantui, atsižvelgė į byloje nustatytas ir nuosprendyje išvardintas aplinkybes bei BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Nustatydamas paskirtų bausmių trukmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų taip pat nepažeidė. Bausmių dydžiai paskirti tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Daroma išvada, kad minėtuose epizoduose R. K. nuteistas pagrįstai, bausmė jam paskirta tinkamai, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.
Kolegija pažymi, kad teismas nuosprendyje pasisakė dėl apeliantų kaltės, nurodė įrodymus ir išvadas, kodėl V. U. ir R. K. yra kalti dėl revizuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Įvertinusi tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė esmines bylos aplinkybes, išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl V. U. ir R. K. padarytų nusikalstamų veikų. Konstatuodama, kad skundžiamo nuosprendžio dalis priimta nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų, kolegija daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti. Todėl apeliantų apeliaciniai skundai atmetami, nuosprendis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistųjų V. U. ir R. K. apeliacinius skundus atmesti.