- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-23
- Bylos Nr.
- 1-324-900/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00079-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Nukentėjusysis
- M. K.
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., neteistas, yra kaltinamas pagal BK 164 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K., žinodamas, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 17 d. sprendimu iš jo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai M. K. po 1 MGL kas mėnesį mokamomis išmokomis skaičiuojant nuo 2003 m. gruodžio 17 d. iki dukters pilnametystės, nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 9 d. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti išlaikymą vaikui.
Ikiteisminio tyrimo metu (22, 50, 56 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad žino apie Šiaulių rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 17 d. sprendimą, kuriuo iš jo buvo priteistas vaikui išlaikymas periodinėmis išmokomis. Iki 2007 m. birželio 1 d. išlaikymą mokėjo, vėliau ėmė šlubuoti sveikata, neteko darbo ir nustojo mokėti išlaikymą. Kartais dirbdavo atsitiktinius darbus; susitikęs dukrą, duodavo jai pinigų smulkioms išlaidoms. Prieš kelerius metus kaltinamasis, paėmęs paskolą, nupirko dukrai kompiuterį ir kitokios su tuo susijusios orgtechnikos, dabar paskolą su palūkanomis išieško antstolis. 2011 m. sausio 19 d. kaltinamajam nustatytas 40 % darbingumo lygis, gauna 524 Lt/ mėn. neįgalumo pašalpą, kurios ne visada užtenka jo minimaliam pragyvenimui ir vaistams. Finansiškai jį paremia draugė, pas kurią gyvena. Papasakojo apie įgimtą ydą, dėl kurios pripažintas neįgaliu (spaudžia krūtinę, dūsta), atliktą operaciją, kasdienines higienos procedūras, t. t. Kaltinamasis, nors ir būdamas iš dalies darbingas, trumpai buvo užregistravęs darbo biržoje, nes darbo biržos darbuotojos jį atkalbinėjo nuo to. Anot darbo biržos darbuotojų, darbdaviai pageidauja sveikų ir stiprių, o ne ligotų darbuotojų, todėl užsiregistravusiam neįgaliam asmeniui praktiškai nėra galimybių įsidarbinti. Kaltinamojo teigimu, jis nežinojo, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, gali inicijuoti naują civilinę bylą dėl priteisto išlaikymo vaikui sumažinimo.
Ikiteisminio tyrimo metu (13-14 b. l.) ir teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji V. K. parodė, kad su kaltinamuoju susituokė 1996 m. gegužės 11 d., išsituokė - 2003 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini). jiems gimė dukra M. K.. Nutraukus santuoką, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, iš kaltinamojo priteistas išlaikymas vaikui. Kadangi tėvas vaikui priteisto išlaikymo nemokėjo, ji 2008 m. sausį kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir nuo 2008 m. vasario mėnesio iki šiol iš fondo gauna lėšų vaikui išlaikyti. Patvirtino, kad kaltinamasis anksčiau nupirko dukrai kompiuterį, kitokios technikos, tačiau dabar šie daiktai morališkai paseno.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji nepilnametė M. K. (17-18 b. l.) parodė, kad tėvas D. K. jos nelanko, su juo kartais atsitiktinai susitinka gatvėje, jis duoda jai pinigų smulkioms išlaidoms (apie 10 Lt, vieną kartą davė 100 Lt).
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 17 d. sprendimas (c. b. Nr. N2-1161-02/ 2003) įrodo, kad 2003 m. gruodžio 17 d. nutraukta bylos šalių (kaltinamojo ir nukentėjusiosios V. K.) santuoka ir patvirtinta bylos šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria kaltinamasis, be kita ko, įsipareigojo kas mėnesį mokėti V. K. po 1 MGL periodinių išmokų už nepilnametės dukters M. K. išlaikymą, iki dukra sulauks pilnametystės (12 b. l.). Teismo sprendimo pagrindu 2004 m. vasario 27 d. išduotas vykdomasis raštas (42-43 b. l.).
Alimentų mokėjimo lentelė (39 b. l.), V. K. prašymas išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti (6 b. l.), antstolio Arturo Bložės 2008 m. sausio 14 d. pažyma Nr. 41-893/2004 apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (7 b. l.), Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie SADM direktoriaus 2008 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. 1.35-1493 dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo (8 b. l.) patvirtina faktą, kad kaltinamasis nemokėjo priteisto išlaikymo dukrai, susidariusios skolos dydį.
Iš VSDFV duomenų (32 b. l.) matyti, kad kaltinamasis 2007 m. balandžio 20 d. atleistas iš darbo; Lietuvos darbo biržos duomenų (33 b. l.) – kaltinamasis nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2011 m. balandžio 14 d. buvo registruotas darbo biržoje; iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM Šiaulių II teritorinio skyriaus 2012 m. gegužės 8 d. rašto Nr. R-3216 (45 b. l.) ir neįgaliojo pažymėjimo Nr. 0517746 (71 b. l.) - kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2013 m. sausio 18 d. kaltinamajam nustatytas 40 % darbingumo lygis, išvada – iš dalies darbingas.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, ir juos įvertinus, darytina išvada, kad kaltinamasis, žinodamas apie pareigą mokėti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 1 MGL kas mėnesį, nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 9 d. šios pareigos nevykdė ir vengė ją vykdyti. Vengimas pasireiškė tuo, kad kaltinamasis dėl nepateisinamų (t. y. subjektyvių) priežasčių, pvz., nedirbo arba dirbo nelegaliai, ir nemokėjo nurodytos formos ir dydžio išlaikymo vaikui,.
Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad nusikaltimas truko iki 2012 m. balandžio 1 d., nes, kaip minėta, nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2011 m. balandžio 14 d. kaltinamasis buvo registruotas darbo biržoje, po to dėl sveikatos problemų jam buvo „įdėtas vamzdis“ (oficialaus ligos pavadinimo kaltinamasis nežino) ir nustatytas dalinis darbingumas, kuris yra artimas nedarbingumui (0-25 % darbingumas reiškia visišką nedarbingumą, žr. 2005 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“), t. y. nevykdė teismo sprendimo išlaikyti vaiką dėl pateisiamų priežasčių.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas, padarytas tyčia. Kaltinamasis nedirba (31 b. l.), yra neįgalus, įtrauktas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą, 2010 m. birželio 9 d. diagnozuotas lengvas pažinimo sutrikimas (35 b. 1), administracine tvarka nebuvo baustas (30 b. l.), neteistas (29 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir apgailestauja ją padaręs (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 2 d.); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Už vengimą išlaikyti vaiką gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Sutikimo dirbti viešuosius darbus kaltinamasis nedavė, todėl ši bausmės rūšis negali būti svarstoma (BK 46 str. 1 d.). Areštas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str.), juo labiau ilgalaikis laisvės atėmimas šiuo atveju būtų neadekvati bausmė (BK 55 str.). Valstybinis kaltintojas siūlė skirti kaltinamajam 1 m. laisvės apribojimo bausmę įpareigojant jį būtų namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 7⁰⁰ val. (BK 48 str. 6 d. 1 p.). Kaltinamasis prieštaravo tokiam prokuroro siūlymui, motyvuodamas, kad nemažai laiko, kartais neplanuotai, tenka praleisti Šiaulių ir Vilniaus ligoninėse. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalomai turi vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ar laikytis teismo nustatytų draudimų (BK 48 str. 3 d. 2 p.). Teismo įsitikinimu, jeigu kaltinamajam būtų skirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį nakties metu būti namuose arba nustatant bet kokius kitus įpareigojimus (draudimus), tai nepadėtų įgyventi bausmės tikslų (BK 41 str. 2 d.) ir būtų itin formalus teisingumo vykdymas. Susiklosčius tokiai situacijai, teismo nuomone, bausmės tikslus galima pasiekti paskyrus kaltinamajam švelnesnę bausmę - baudą (BK 54 str. 3 d.).
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (23-24 b. l.) - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir pritaikius Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 1 MGL (130 Lt) dydžio baudą.
Išaiškinti D. K., kad bauda savanoriškai gali būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą per du mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą išvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.