Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-07 · Civilinė byla Nr. e2S-435-803/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
e2S-435-803/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09825-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Atsakovas
V. Š.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“
Kategorijos
  • 3.3.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-435-803/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09825-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.6.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovei V. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Naujamiesčio būstas“ pateikė ieškinį, prašydama iš atsakovės priteisti 212,59 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės V. Š. 212,59 Eur dydžio įsiskolinimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 212,59 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 126,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Apeliantė (atsakovė) V. Š. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo, kuriame prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi nustatė apeliantei terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – per nustatytą terminą pateikti apeliacinį skundą, kurį surašė advokatas, o pasirašė jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo, bei sumokėti 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

4. Nustatydamas terminą trūkumams pašalinti teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjimą. Taip pat sprendė, jog apeliacinės instancijos teismą pasiekiantys skundai turi būti parengti tinkamai, juose būtų nurodyti esminiai teisiniai motyvai, kurie gali lemti ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl būtina įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalies nuostatas.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) V. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį. Nurodo, kad asmenims, kuriems Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimu yra suteikusi antrinę teisinę pagalbą ir nustačiusi pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, žyminio mokesčio mokėti nereikia. Apeliantei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. sausio 2 d. sprendimu yra suteikta antrinė teisinė pagalba. Pažymi, kad apeliantė turi aukštąjį techninį išsilavinimą, yra baigusi Kauno technikos inuversitetą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl rašytinių įrodymų

6. Apeliantė V. Š. kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo. Pateiktu įrodymu iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą dėl įrodymų vertinimo. Apeliantė pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. sausio 2 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta suteikti apeliantei antrinę teisinę pagalbą. Apeliantė įrodinėja savo sunkią turtinę padėtį ir negalėjimą sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu (taip pat ir atskiruoju) skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

8. Apeliantė teikdama atskirąjį skundą pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais grindžia sunkią turtinę padėtį, ir kurie nebuvo pateikti kartu su apeliaciniu skundu: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. sausio 2 d. sprendimą, kurį prašo prijungti prie bylos. Konstatuojama, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, apeliantės prašomi priimti papildomi dokumentai turi reikšmę vertinant apeliantės finansinę situaciją ir sprendžiant dėl galimybės sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, atitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtintą įrodymų sąsajumo kriterijų, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog minėti dokumentai priimtini ir vertintini nagrinėjant atskirąjį skundą (CPK 306 straipsnis, 314 straipsnis).

Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalies taikymo

9. CPK 306 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.

10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vadovavosi aukščiau nurodyta teisės norma ir skundžiama nutartimi apeliantei nustatė terminą pašalinti apeliacinio skundo vieną iš trūkumų – pateikti apeliacinį skundą, kurį surašė advokatas, o pasirašė jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), kurioje nustatyta, kad apeliacinį skundą civilinėje byloje gali surašyti tik advokatas (išskyrus šioje dalyje numatytus atvejus), prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“), konstituciniam teisinės valstybės principui.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, jog ginčytoje CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad apeliacinį skundą surašo advokatas, taip pat nurodytos tam tikros šios taisyklės išimtys, kai tokį skundą gali surašyti asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jis atstovauja sau arba artimajam giminaičiui ar sutuoktiniui (sugyventiniui), taip pat tam tikrais atvejais kiti nurodyti subjektai. Taigi, norėdamas paduoti bet kokį apeliacinį skundą, net ir nesudėtingoje byloje arba tik dėl faktinių aplinkybių nustatymo, asmuo, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo arba jį įgijusio artimojo giminaičio, pagal ginčytą nuostatą buvo verčiamas kreiptis į advokatą.

13. Spręsdamas dėl teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtą CPK 306 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę įvertino kaip apeliacinio skundo padavimą ribojančią sąlygą, nes aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo neturintis fizinis asmuo ar tokį išsilavinimą įgijusio darbuotojo neturintis juridinis asmuo pats savo byloje surašyti apeliacinio skundo negali, o jeigu pagal CPK 316 straipsnio 2 dalį per nurodytą terminą nesikreipia į advokatą, jis negali paduoti apeliacinio skundo ir pradėti apeliacinio proceso byloje.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis. Teisės kreiptis į bent vienos aukštesnės instancijos teismą negalima dirbtinai suvaržyti ar paneigti, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės nebuvo tinkamai apgintos pirmosios instancijos teisme, teisė kreiptis į aukštesnės instancijos teismą būtų neproporcingai apribota. Įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą užtikrinti proceso dalyviams galimybę patikrinti priimto, bet neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bent vienos aukštesnės instancijos teisme, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos kiekvienam asmeniui veiksmingai pasinaudoti teise apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui. Negali būti numatyti tokie apeliacinio skundo padavimo pagrindai, terminai ir sąlygos, dėl kurių kreiptis į apeliacinės instancijos teismą taptų itin sunku arba apskritai būtų neįmanoma. Priešingu atveju konstitucinė teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui būtų deklaratyvi, būtų užkirstas kelias ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas, teisingai taikyti teisę ir įvykdyti teisingumą.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė ir tai, kad pagal Konstituciją teisė turėti advokatą, kaip viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų reguliuojant konstitucinės teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą apeliacinės instancijos teismui įgyvendinimą, negali būti paversta šią konstitucinę teisę varžančia pareiga, ypač tiek, kad būtų paneigta galimybė pasinaudoti pačia teise. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčytoje CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta tokia teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą įgyvendinimo tvarka, pagal kurią teisė turėti advokatą yra paversta pareiga. Taigi konstitucinė asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, kad būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, neproporcingai apribota, o kai kuriais atvejais paneigta pačios šios teisės esmė. Tokiu teisiniu reguliavimu užkirstas kelias ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas, teisingai taikyti teisę ir įvykdyti teisingumą, todėl Konstitucinis Teismas nusprendė, kad ginčyta CPK 306 straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

16. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis minėta konstitucine jurisprudencija ir joje suformuota doktrina, sprendžia, kad po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimo priėmimo ir paskelbimo pasikeitus teisiniam reguliavimui, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl nustatyto termino pašalinti apeliacinio skundo trūkumus ir per nustatytą terminą pateikti apeliacinį skundą, kurį surašė advokatas, o pasirašė jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo, yra naikintina (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Dėl žyminio mokesčio

17. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis).

18. Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad apeliantas atleistas nuo žyminio mokesčio, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 straipsnyje nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą pašalinti trūkumams (CPK 316 straipsnis). Proceso įstatyme imperatyviai įtvirtintos žyminio mokesčio dydžio nustatymo, atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygos, viena kurių – įrodyti sunkią finansinę padėtį (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010).

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teikdama apeliacinį skundą atsakovė nepateikė įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat nepateikė prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliacinio skundo pateikimo teismui metu nebuvo duomenų sunkiai finansinei padėčiai konstatuoti.

20. Kita vertus, pateikdama atskirąjį skundą apeliantė pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. sausio 2 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta jai teikti antrinę teisinę pagalbą. Aplinkybė, jog apeliantei paskirta antrinė teisinė pagalba, sudaro pagrindą spręsti, kad apeliantės turtinė padėtis yra sunki. Pažymėtina, jog teismas vertina įrodymų visumą, todėl visumos kontekste apeliantės įrodymai turi teisinės reikšmės vertinant turtinę padėtį.

21. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6–8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalį.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą ir pateiktus įrodymus dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo, konstatuoja, jog nors nagrinėjamu atveju apeliantės veiksmai, kuriais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. sausio 2 d. sprendimą ji pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, neatitinka CPK 7 straipsnio 2 dalies nuostatų, įpareigojančių sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, tačiau būtų teisinga ir sąžininga suteikti apeliantei galimybę pasinaudoti apeliacijos teise, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje nustatyto termino pašalinti apeliacinio skundo trūkumus ir per nustatytą terminą sumokėti 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, yra naikintina.

23. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, pagrįstai nustatė apeliacinio skundo trūkumus pagal tuo metu galiojančią teisę, tačiau atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą (taikomas principas lex benignior retro agit, reiškiantis, jog teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas), pateiktus rašytinius įrodymus bei teisingumo ir sąžiningumo principus, apeliantės (atsakovės) atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės V. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė