Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-10-26 · Administracinė byla Nr. I-2198-426/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-10-26
Bylos Nr.
I-2198-426/2009
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01063-2009-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
J. S.
Trečiasis asmuo
Vilniaus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2198-426/2009(Proceso Nr. 3-61-3-01063-2009-4)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui J. S. (J. S.), atsakovo atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovei Miglei Einorytei, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus 2-ųjų pataisos namų atstovui Česlovui Jociui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Mariui Vainauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys - Vilniaus 2-ieji pataisos namai, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. S. prašo priteisti 7 000 Lt neturtini žalai atlyginti.

Skunde (b. l. 2-3) paaiškino, kad 2008 m. spalio 10 d. 3 paroms uždarė laikinai į kamerų tipo patalpas, o 2008 m. spalio 13 d. paskirta nuobauda - uždarymas į kameros tipo patalpas 6 mėnesiams. Iki 2008 m. spalio 17 d. buvo pataisos namuose, po to buvo išvežtas atlikti nuobaudą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Jį iš kalėjimo atvežė 2009 m. balandžio 17 d. apie 10 val. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 228 p. atlikę nuobaudas nuteistieji nedelsiant paleidžiami iš kamerų tipo patalpų. Tvirtina, kad jį turėjo paleisti iš kamerų tipo patalpų 2008 m. balandžio 10 d. 22 val. 30 min., o jis buvo paleistas tik 2009 m. balandžio 17 d. apie 10 val. Tuo buvo pažeisti minėtų taisyklių 228 p. reikalavimai ir jo teisės. Jau nuo 2009 m. balandžio 10 d. 22 val. 30 min. jis turėjo būti savo būryje, vaikščioti į lauką, žiūrėti televizorių, bendrauti su kitais nuteistaisiais. Akcentuoja, kad jį galėjo etapuoti į pataisos namus 2009 m. balandžio 10 d. Dėl išvardintų aplinkybių patyrė moralinę ir fizinę žalą.

Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 68-69) paaiškino, kad planinis konvojus iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Vilniaus 2-uosius pataisos namus vyksta tik kartą per savaitę, penktadieniais. Taigi, pasibaigus J. S. nuobaudos vykdymo terminui (t. y. 2009 m. balandžio 10 d. 22 val. 30 min.), nebuvo galimybės tuoj pat išvežti jo į Vilniaus 2-uosius pataisos namus, reikėjo laukti artimiausio konvojaus, kuris vyko 2009 m. balandžio 17 d.

Pabrėžia, kad iki 2009 m. balandžio 10 d. 22 val. 30 min. J. S. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 28-807 pagrindu, o pasibaigus nuobaudos vykdymo terminui, t. y. nuo 2009 m. balandžio 10 d. 22 val. 30 min. iki 2009 m. balandžio 17 d., pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas Bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 83 str. ir 86 str. nustatytais pagrindais. Taigi, nuo 2009 m. balandžio 10 d. 22 val. 30 min. J. S. nebeatliko nuobaudos, įstaigoje jis buvo laikomas kitu teisėtu pagrindu. Mano, kad tinkamai vykdė savo pareigas, nepažeidė pareiškėjo teisių bei teisės aktų reikalavimų ir pareiškėją išsiuntė į Vilniaus 2-uosius pataisos namus artimiausiu konvojumi po jo nuobaudos vykdymo termino pabaigos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl padarytos jam žalos, nepaaiškino kokio pobūdžio žala tariamai buvo padaryta bei kaip apskaičiuotas tariamos žalos dydis.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus 2-ieji pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 37-38) paaiškino, kad nuobaudos, paskirtos J. S., vykdymo laikas baigėsi 2009 m. balandžio 10 d. 22 val. 30 min. Nuobaudos laikas skaičiuojamas nuo uždarymo į kamerų tipo patalpas dienos ir laiko, todėl J. S. nebuvo etapuotas į Vilniaus 2-uosius pataisos namus tą pačią dieną, t. y. 2009 m. balandžio 10 d. Vadovaujantis BVK 86 str. 2 d. (drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose), pastarasis priklausė drausmės grupei, todėl ir liko toje pačioje kameroje. Konvojus iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Vilniaus 2-uosius pataisos namus vyksta tik vieną kartą per savaitę - penktadieniais iš ryto. J. S., atlikęs nuobaudą, į Vilniaus 2-uosius pataisos namus etapuotas 2009 m. balandžio 17 d. Teigia, kad pareiškėjas skunde nenurodo kuo grindžiamas neturtinės žalos dydis ir kokiu būdu ji pasireiškė. Pažymėjo, kad jis teistas 4 kartą. Į Vilniaus 2-uosius pataisos namus atvyko 2008 m. kovo 21 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Bausmės atlikimo metu 10 kartų baustas už įvairius pažeidimus.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 11-13) paaiškino, kad kaip centrinė viešojo administravimo institucija į pareiškėjo skundą atsakė tinkamai, šį atsakymą pagrindė galiojančiais įstatymais, nurodė apskundimo tvarką. Mano, kad pateiktas atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus reikalavimus.

Paaiškino, kad nuteistieji iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Vilniaus 2-uosius pataisos namus konvojuojami planiniu konvojumi vieną kartą per savaitę, penktadieniais ryte. Todėl pareiškėjui atlikus paskirtą nuobaudą, jis pirmuoju po nuobaudos atlikimo konvojumi buvo grąžintas į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui atlikus paskirtą nuobaudą, nebuvo tikslinga jį perkelti laukti konvojaus į kitą Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerą, kadangi jos yra beveik vienodos, todėl pareiškėjo gyvenimo sąlygos iš esmės nebūtų pasikeitusios.

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad institucija, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Taip pat būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra nustatyta ir konstatuota atsakovo neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris galėjo sąlygoti neturtinės žalos pareiškėjui atsiradimą. Pareiškėjas daugiausia remiasi abstrakčiais teiginiais, o nesistengia pagrįsti ir konkrečiai įvardinti institucijos kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir tariamai kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.

Atkreipia dėmesį, kad Kalėjimų departamentas nėra įpareigotas tiesiogiai užtikrinti, kad nuteistieji, atlikę paskirtą nuobaudą kalėjime, laiku būtų konvojuojami (grąžinami) į bausmės atlikimo vietas. Ši funkcija priskirta kalėjimo administracijai, būtent šios įstaigos atitinkamos tarnybos privalo tiesiogiai vykdyti nuteistiesiems skirtas nuobaudas, organizuoti ir užtikrinti savalaikį nuteistųjų pervežimą iš vienos įstaigos į kitą.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo blogos gyvenimo sąlygos. Turėjo miegoti su kepure ir piršinėmis. Nebuvo pasivaikščiojimų, televizoriaus, galimybės sportuoti. Tvirtino, kad serga neurodermitu ir tomis dienomis negalėjo vartoti vaistų. Nuobaudos laikas baigėsi, o jis ir toliau turėjo kalėti keturių žingsnių kameroje. Prašė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Teigė, kad pareiškėjas buvo laikomas teisėtai, pagal galiojančias taisykles ir jokie teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Atsiliepimas

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nagrinėtina, ar pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad, jo nuomone, jis atliko nuobaudą kamerų tipo patalpoje ilgiau nei 6 mėnesius, t. y. ilgiau nei numato BVK.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2008 m. kovo 21 d. atlikinėjo bausmę Vilniaus 2-uose pataisos namuose. 2008 m. spalio 13 d. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Vidaus tyrimų tarnybos pareigūnai atliko tarnybinį tyrimą ir nustatė, kad 2008 m. spalio 10 d. J. S. pažeidė BVK 110 str. 1 d. 2 p., 110 str. 2 d. 7, 8 p. (b. l. 49-51). Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 28-807 (b. l. 42-43) jam buvo skirta BVK 142 str. 1 d. 6 p. numatyta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius 2008 m. spalio 13 d. teikimu Nr. 28-809 (b. l. 44-45) kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių su siūlymu pareiškėją pasiųsti atlikti paskirtą nuobaudą kalėjime. Patenkinus teikimą, 2008 m. spalio 17 d. J. S. buvo konvojuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Nuobaudos vykdymo terminas baigėsi 2009 m. balandžio 10 d. 22 val. 30 min. (nuobaudos terminas skaičiuotas nuo pirmojo laikino izoliavimo dienos ir laiko). Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų buvo išleistas 2009 m. balandžio 17 d. 7 val. ir tądien buvo grąžintas į Vilniaus 2-uosius pataisos namus.

Atsakovo atstovas ir tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime tvirtino, kad nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų ir kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, tačiau su tokia jų pozicija teismas nesutinka.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 228 p. įtvirtinta, kad atlikę nuobaudą nuteistieji nedelsiant paleidžiami iš kamerų tipo patalpų.

Kaip nurodyta Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atsiliepime į skundą, planinis konvojus iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Vilniaus 2-uosius pataisos namus vyksta tik kartą per savaitę, penktadieniais. Pasibaigus J. S. nuobaudos vykdymo terminui (t. y. 2009 m. balandžio 10 d. 22 val. 30 min.), jis nei tą pačią, nei kitą dieną nebuvo išvežtas į Vilniaus 2-uosius pataisos namus. Artimiausias konvojus vyko 2009 m. balandžio 17 d., tuomet pareiškėjas ir buvo nuvežtas į Vilniaus 2-uosius pataisos namus. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime akcentavo, kad nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki 2009 m. balandžio 17 d. pareiškėjas kalėjime buvo laikomas BVK 83 str. ir 86 str. nustatytais pagrindais.

BVK 83 str. 1 d. nustatyta, kad kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat iš pataisos namų perkelti nuteistieji ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Šio straipsnio 3 d. numato, kad leidžiama kalėjimuose laikinai, bet ne ilgiau kaip dešimt parų laikyti iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkeliamus nuteistuosius bei tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą siunčiamus nuteistuosius. Pagal BVK 86 str. 2 d. drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose.

Iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad laikinai kalėjimuose nuteistuosius galima laikyti tik tada, kai jie dėl tam tikrų priežasčių iš vienos pataisos įstaigos yra perkeliami į kitą ir tai ne ilgiau kaip dešimt parų. Ši situacija netaikytina atlikinėjant BVK 142 str. 1 d. 6 p. numatytą nuobaudą, kadangi nuobaudos terminas griežtai sietinas su 6 mėn. laikotarpiu. Be to, kaip matyti iš BVK 75 str. 2 d. nuostatų, drausmės grupei priskirti nuteistieji tik nakties metu yra užrakinami gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus.

Taigi, iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija neužtikrino savalaikio nuteistojo pervežimo į Vilnius 2-uosius pataisos namus specialaus konvojaus pagalba ir todėl pareiškėjas iš esmės buvo priverstas atlikti nuobaudą kamerų tipo patalpose ilgiau nei 6 mėnesius, t. y. viršijant BVK 142 str. 1 d. 6 p. numatytą 6 mėnesių terminą beveik 7 paromis. Tai, kad planinis konvojus iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Vilniaus 2-uosius pataisos namus tuo metu vykdavo tik vieną kartą per savaitę (penktadieniais), neatleidžia institucijos nuo pareigos nuteistąjį, atlikusį nuobaudą, nedelsiant paleisti iš kamerų tipo patalpų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.).

Civilinio kodekso 6.271 str. nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 d. valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Taigi, siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jau nuo 2009 m. balandžio 10 d. 22 val. 30 min. jis turėjo būti savo būryje, vaikščioti į lauką, žiūrėti televizorių, bendrauti su kitais nuteistaisiais; dėl laiku neatlikto grąžinimo į Vilniaus 2-uosius pataisos namus jis patyrė moralinę ir fizinę žalą, t. y. iš esmės nurodo, kad patyrė išgyvenimus, neigiamas emocijas. Teisminio nagrinėjimo metu jis taip pat pripažino, kad nuo 2009 m. balandžio 10 d. 22 val. 30 min. būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime patyrė nepatogumų.

Pripažintina, kad pareiškėjas buvo priverstas atlikti nuobaudą kamerų tipo patalpose ilgiau nei 6 mėnesius, t. y. ilgiau nei numato BVK, teismas vertina, kad pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Įvertinus nagrinėjamą situaciją, skundo argumentus, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl patirtų išgyvenimų ir neigiamų emocijų, kurie asmeniui tikrai turėjo kilti per ilgai atlikinėjant BVK 142 str. 1 d. 6 p. numatytą nuobaudą, priteistina 350 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad per beveik 7 dienas (nuo 2009m. spalio 10 d. 22 val. 30 min. iki 2009 m. balandžio 17 d. 7 val.) pareiškėjui buvo suvaržytos bendravimo galimybės (bendrauti su pataisos namuose buvusiais nuteistaisiais), judėjimo teisė (pataisos namuose nuteistiesiems garantuojamas laisvesnis judėjimas), pareiškėjas neturėjo kitų teisių (pvz., nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki 2009 m. balandžio 17 d. negalėjo žiūrėti televizoriaus), patyrė išgyvenimus, neigiamas emocijas.

Priteisti visą prašomą piniginę sumą nėra pagrindo, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas priklausė drausmės grupei, kuriai priskirti nuteistieji nakties metu turi būti užrakinami gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus (BVK 75 str. 2 d.). Taigi, laikymo sąlygos radikaliai nebuvo skirtingos ir dėl to pareiškėjui negalėjo sukelti itin žymių dvasinių išgyvenimų, itin stiprių neigiamų emocijų. Be to, byloje nėra duomenų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų/neigiamų emocijų pareiškėjas kreipėsi į medikus, vartojo vaistus, buvo sutrikęs jo poilsio režimas ir pan. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas 10 kartų buvo baustas įvairiomis nuobaudomis už vidaus tvarkos pažeidimus (b. l. 64-65), todėl keliomis dienomis užtrukęs nuobaudos atlikimas palyginti su kamerų tipo patalpose praleistais 6 mėnesiais taip pat neturėjo sukelti itin žymių dvasinių išgyvenimų. Todėl kitoje dalyje J. S. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 d. 1, 5 p., 127 str. 1 d., teisėja

nusprendė:

pareiškėjo J. S. (J. S.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, pareiškėjo J. S. naudai 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė