Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalytė Zlatkuvienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjos J.K. skundu dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos nustatymo atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja J. K. per pašto įstaigą 2016 m. gegužės 18 d. administraciniam teismui pateikė skundą atsakovams: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui (toliau – VSDFV Utenos skyrius) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pateiktu skundu pareiškėja prašo panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei VSDF valdybos 2016 m. balandžio 26 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos“ .

Išanalizavus skundą ir prie jo pridėtus dokumentus, daroma išvada, kad J. K. kelia ginčą dėl VSDFV Utenos skyriaus sprendimo, kuriame konstatuotas faktas, jog pareiškėjai per tam tikrą laikotarpį susidarė nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka. Be to, J. K. prašo panaikinti VSDF valdybos raštą, kurį šis viešojo administravimo subjektas parengė kaip įgaliota išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl aukščiau nurodyto teritorinio skyriaus sprendimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi tei­sę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ įtvirtintas teisės normas, administraciniai teismai spren­džia administracines bylas dėl ginčų, atsirandančių viešojo administravimo subjektams vykdant viešąjį administravimą. Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi sisteminio ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, vertinimo, pagal kurį, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreip­tis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Remiantis ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 22 straipsnio 1 dalimi, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas tik dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 11 dalį, administracinis spren­dimas – tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, ABTĮ 2 straipsnio 15 dalyje administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Administracinių teismų praktikoje suformuotas aiškinimas, kad tam tikro akto priskyrimą administraciniam aktui nulemia ne akto pavadinimas, jame nurodyta apskundimo tvarka ir vartojamos sąvokos, bet tikrasis teisės akto turinys, nustatomas pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1287/2012 ir kt.). Pagal ABTĮ 2 straipsnio 14 dalį ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, individualus teisės aktas suprantamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, jame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui, t. y. teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis admi­nistracinėje byloje Nr. AS-146-201/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2780/2011 ir kt.). Taigi, individualiame administraciniame akte yra aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, t. y. šio teisės akto sukeliamos pasekmės turi materialų, o ne procedūrinį pobūdį. Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartis administraci­nėje byloje Nr. A-261-69/2011). Be to, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Tokiais dokumentais sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, todėl jie turi pagalbinį vaidmenį. Dėl šios priežasties nurodyto pobūdžio dokumentai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Taigi, tai, kad dokumentas buvo pavadintas sprendimu ir jame nurodyta jo apskundimo tvarka, neįtakoja asmens teisinės padėties ir nereiškia, kad minėtas dokumentas gali būti administraciniame teisme nagrinėjamo ginčo savarankiškas dalykas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir dėl to jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis ( 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio, reguliuojančio atsakomybę už Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – Fondas) padarytą žalą, 1 dalis nustato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalis nurodo, kad neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr.1656 ,,Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1551 redakcija), numatyta, kad VSDF valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra atsakingi už nedarbo draudimo išmokų apskaičiavimą ir mokėjimą (59 punktas), neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (60 punktas), o nustačius, kad nedarbo draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokų permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus (61 punktas).

VSDF valdybos direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-51 „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą centralizuotai vykdo VSDFV Utenos skyrius (1.1 punktas). Šio įsakymo 1.2 punkte (2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. V-455 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 9 d.) nustatyta, kad Fondo valdybos Utenos skyriaus interesams teismuose nagrinėjamose bylose dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų permokų (Valstybiniam socialinio draudimo fondui padarytos žalos), kurios atsirado dėl išmokų gavėjų ar trečiųjų asmenų kaltės, kai kaltieji asmenys nesutinka žalos atlyginti savo noru ir jos negalima išieškoti iš asmeniui mokamų socialinio draudimo išmokų, priteisimo atstovauja (rengia ieškinius ir kitus procesinius dokumentus, dalyvauja teismo posėdžiuose, atlieka visus kitus reikiamus procesinius veiksmus) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, kurių aptarnaujamoje teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta ar buveinė, o vykdymo procese išieškotojo teises ir pareigas įgyvendina VSDF valdybos Utenos skyrius. Pareiškėjos pateikti dokumentai leidžia spręsti, kad VSDFV Utenos skyrius, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, patikrino J. K. nedarbo draudimo išmokos bylos duomenis ir 2016 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą, kuriame konstatavo tam tikras aplinkybes bei faktus, tarp jų - nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos susidarymo priežastis, laikotarpį ir jos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad pareiškėjos skundžiamas VSDFV Utenos skyriaus Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas administraciniu aktu, kuriame pareiškėjai suformuluoti tam tikri privalomi vykdyti administraciniai nurodymai ar nustatomos tam tikros pareigos. Kadangi nurodytas VSDFV Utenos skyriaus dokumentas tėra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriame išspręsti ikiteisminėje ginčo stadijoje kilę procedūriniai klausimai, todėl VSDF valdyba 2016 m. balandžio 26 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos“ pasisakė ne dėl teisines pasekmes sukeliančio teritorinio skyriaus sprendimo. Darant aukščiau nurodytas išvadas, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką (2015 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-797-146/2015; 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1034-662/2015). Tokia teismo pareiga kyla iš ABTĮ 13 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad J. K. skundas dėl procedūrinio dokumento, nelaikomo savarankišku administraciniu aktu, nenagrinėtas teismų administracinio proceso tvarka ir jį atsisakoma priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 149 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos J. K. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2016 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. K. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. balandžio 26 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos“ panaikinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.