Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., a. k.

(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis individualiai, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2020-01-22 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. 2020-04-17 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 32 MGL dydžio bauda. Paskirta bausmė subendrinta su 2020-01-22 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 32 MGL dydžio bauda ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje;

3. 2020-06-30 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje. Paskirta bausmė subendrinta su 2020-04-17 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 32 MGL dydžio bauda ir 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

4. 2022-06-08 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį - 2 metų 25 d. laisvės atėmimo bausme. 2022-11-22 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022-06-08 nuosprendis bei nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, teistumui neišnykus,

5. 2024-08-08 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Ši bausmė, remiantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis subendrinta su 2022-06-08 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta (pakeista 2022-11-22 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) bausme prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, skiriant įpareigojimus - per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės

D. L. 2025 m. rugpjūčio 6 d., apie 20.40 val., namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su šeimos nariu - mamos sutuoktiniu R. M. metu, tyčia sugriebė jam už dešinės rankos, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinio peties srityje, dešiniame žaste, plėštinę žaizdą dešiniame dilbyje, sužalojimą sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, taip kitaip smurtaudamas šeimos nariui mamos sutuoktiniui R. M. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis D. L. kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad R. M. yra jo mamos sutuoktinis. Jie gyvena bendrame name, su atskirais įėjimais. Su R. M. jis nebendrauja, kadangi jis jį pastoviai provokuoja, o tada kviečiasi policiją. 2025 m. rugpjūčio 6 d. jis buvo namuose išgėręs alkoholio, tačiau gėrė tikrai ne su R. M.. Ar jis buvo išgėręs, jis nežino, girtas tikrai nebuvo. 2025 m. rugpjūčio 6 d. apie 20.40 val. namo kieme tarp jo ir R. M. gavosi konfliktas. Jis gavosi dėl to, kad mama jam buvo papasakojusi, jog R. M. jai priekaištavo dėl maisto gaminimo jam ir tuo motyvuodamas atsisakė mamai duoti pinigų už komunalinius patarnavimus. Jį sutikęs kieme, kur jis kažką tvarkė su žoliapjove, jis bandė išsiaiškinti klausdamas jo kiek jis jam liko skoloje už dujas, kurias mama išnaudojo kepdama kotletus jam. Tarp jų gavosi konfliktas, kurio metu R. M. pakėlė dešinę ranką, ar jis su ja norėjo suduoti ar tik šiaip „pavaidinti“, bet jis apsisaugodamas nuo galimų pasekmių sugriebė jam už tos pakeltos rankos, sugriebė kažkur ties riešu. Sugriebė nestipriai, tik tam, kad jis galbūt jam nesuduotų, tačiau jis serga odos liga, nuo kurios staigiai darosi žaizdos, tuo metu toje rankos vietoje irgi buvo trys šašai, tai sugriebdamas pirštu jis jam tą vieną šašą netyčia nudrėskė ir iš ten pradėjo bėgti kraujas. Tada jis pasakė, kad jam dabar „pyzda“ ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į areštinę. Jis pripažįsta, kad R. M. konflikto metu buvo sugriebęs už rankos, tačiau tik buvo sugriebęs, jokių kitų veiksmų jo atžvilgiu neatliko. Nemano, jog nuo tokio jo veiksmo galėjo gautis tiek sužalojimų. Padaręs nusikalstamą veiką nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamajam D. L. pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2025-08-06, apie 20 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, prie garažo, D. L. būdamas neblaivus (1,69 promilės), žodinio konflikto metu sugriebė neblaivų patėvį R. M. (1,00 promilių) už dešinės pusės rankos, taip jį sužalodamas. Ant R. M. dešinės pusės rankos matosi akivaizdžios kraujosruvos bei ant dešinės rankos riešo kraujuojanti žaizda. Naudotas alkoholio kiekio matuoklis Drager Alcotest ARKB-0333, patikros sertifikato Nr. 2361477 (1 t., b. l. 5–13).

Iš nukentėjusiojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad D. L. yra jo žmonos sūnus. Jie gyvena viename name su atskirais įėjimais. Su D. santykiai blogi jau kokie septyni metai. Su juo nesutarti pradėjo nuo tada, kai jų su žmona bendru sutarimu, jis atsikraustė gyventi į jų namo pirmą aukštą. Nuo tada jis metė darbą, pradėjo gerti, rūkyti, turi nuo jo lygtinumą ir taip gyvena iki šiol. 2025 m. rugpjūčio 06 d. jis buvo namuose, tarp jo ir žmonos vyko pokalbis dėl komunalinių mokesčių, kur jis jai papriekaištavo, kad dėl jos maisto gaminimo nemokės jos prašomos sumos už dujas, aišku buvo kalba ir apie jos sūnų, kad jam maistą gamina. Apie 20.40 val. jis buvo jam priklausančiame namo kieme, buvo išgėręs alkoholio. Pas jį į namo kiemo dalį atėjo D. Jis tuo tarpu darbavosi su žoliapjove. Matėsi, kad D. yra neblaivus. Jis jam pasiūlė eiti kažką aiškintis, aišku prikišo kotletus, tai suprato, kad žmona jam bus papasakojusi jų pokalbį. Kadangi matė, jog D. yra stipriai neblaivus, jis pasakė, kad nieko su juo nekalbės ir kad jis iš čia išeitų. Tarp jų žodis po žodžio gavosi tarpusavio konfliktas, nes jis jam liepė išeiti, o jis eiti atsisakė ir norėjo aiškintis. Konflikto metu jis priėjo prie jo, pakėlė ranką kaip norėdamas suduoti, jis tada savo rankas nuleido ir jam pasakė, kad jeigu nori į kalėjimą, tai mušk, smūgių jis nesudavė, tačiau viena ranka sugriebė jam už dešinės rankos, kurią jis po to iš jo ištraukė. Kuria ranka jis sugriebė, jis neatsimena, nes viskas įvyko labai greitai ir to nepastebėjo. Kadangi jis serga kapiliarine odos liga, jam nuo kontakto kraujosruvos atsirado ant visos dešinės rankos, nors sugriebė aukščiau riešo. Dėl to jautė fizinį skausmą. GMP pagalbos atsisakė, nes rimtų sužalojimų nebuvo, tik bėgo kraujas iš rankos ties ta vieta, kur sugriebė. Ištraukęs savo ranką pasakė, kad dabar iškvies policiją, ką ir padarė. Atvykę pareigūnai D. sulaikė ir išvežė į areštinę. Jam buvo išduota užduotis nuvykti pas teismo med. ekspertus, tačiau nuvykęs nebuvo, nes po įvykio buvo susijaudinęs ir pamiršo, kad reikėjo ten vykti (1 t., b. l. 34–39).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad asmens apžiūros pagrindas - asmens sutikimas, kad būtų apžiūrėtas jo kūnas, patalpos kuriose atlikta apžiūra - (duomenys neskelbtini). Fotografuota, sudaryta foto lentelė (1 t. b. l. 48–56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. M. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinio peties srityje, dešiniame žaste, plėštinė žaizda dešiniame dilbyje. Poodinės kraujosruvos padarytos kietu buku daiktu galimai ranka, ar kitu panašiu daiktu, plėštinė žaizda dešiniame dilbyje padaryta atsikišusiu bukabriauniu daiktu, galimai nagais. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 60-61).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino asmenį. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šią veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Šeimos nario sąvoka išaiškinta BK 141 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Remiantis kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais, kad jie gyvena kartu, kaltinamasis ir nukentėjusysis laikytini šeimos nariais.

Kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų kaltę pripažino ir nurodė, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus.

D. L. pareikštas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį grindžiamas nukentėjusio parodymais, kita aukščiau ištirta bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs nuosekliai nurodė įvykio, kurio metu buvo sužalotas, aplinkybes. Nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes nuoseklūs, juos patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusio parodymais, duomenų, kad jis tyčia siektų pakenkti kaltinamajam, nenustatyta, priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad jis yra pasiruošęs atleisti ir siekia gerų santykių su kaltinamuoju.

Taigi teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė dėl smurtavimo prieš R. M. įrodyta, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia ir siekė sukelti jam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdyti sveikatą. Įvertinus tai, teismas sprendžia, jog neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis D. L. 2025 m. rugpjūčio 6 d., apie 20.40 val., namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su šeimos nariu - mamos sutuoktiniu R. M. metu, tyčia sugriebė jam už dešinės rankos, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinio peties srityje, dešiniame žaste, plėštinę žaizdą dešiniame dilbyje, sužalojimą sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, taip kitaip smurtaudamas šeimos nariui mamos sutuoktiniui R. M. nežymiai sutrikdė sveikatą, t. y. kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltu prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus, jų stadijas (baigtas), kaltinamojo asmenybę – dirbantis ir išlaikantis mažamečius vaikus, nebaustas administracine tvarka, kad nusikalstamą veiką padarė bausmės atidėjimo laikotarpiu, dėl psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo, bei įskaitos, duomenų negauta.

Kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirtina laisvės atėmimo bausmė, laisvės atėmimo bausmės terminą nustatant artimą įstatymo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Teismas, įvertinęs minėtų tiek teigiamai, tiek neigiamai D. L. apibūdinančių aplinkybių visumą, priėjo prie išvados, jog bausmės tikslai vis dar bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. L. skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – jis negalėtų išlaikyti savo mažamečių vaikų ir galimai nutrūktų ryšiai su šeima. Taip pat byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistojo elgesį rodo, kad D. L. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgdama į tai, teismas kaltinamajam skiria ne vieną tarpusavyje suderinamą BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti - panaikintinos.

Į bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikyme išbūtas laikas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–305 straipsniais ir 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. L. nuteisti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2024-08-08 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, skiriant šiuos įpareigojimus:

- per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės atlikimo terminą įskaityti jo sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2025-08-06, 22.00 val. iki 2025-08-07, 16.40 val., t. y. vieną parą.

D. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).