Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vykdydama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 78 p. nurodytą įpareigojimą, kreipėsi dėl užsienio valstybėje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą bei pateikė prašymą įtraukiant santuoką į apskaitą jos pavardę po santuokos sudarymo įrašyti W..

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2016-04-22 raštu Nr. Al33-3177/16 (2.4.1.38-TDl) ieškovė buvo informuota apie tai, jog vadovaujantis galiojančiais teisės aktais nėra teisinių galimybių patenkinti ieškovės prašymo - įtraukiant į apskaitą užsienyje sudarytą santuoką ieškovės pavardę po santuokos sudarymo įrašyti W.. Ieškovė taip pat buvo informuota, jog priebalsė „w" sulietuvinta forma rašoma „v“, o priebalsė „x“-„ks", taigi, ieškovės pavardė gali buti rašoma Vilcoks, o jos sutuoktinio užsienio valstybės piliečio, pavardė bus rašoma W.. Tokiu būdu, ieškovės Jungtinėse Amerikos Valstijose sudaryta santuoka Lietuvoje nebuvo įtraukta į apskaitą.

Pareiškėjos nuomone, Civilinės metrikacijos skyriaus ginčo atsisakymas įtraukti V. A. užsienio valstybėje sudarytą santuoką į apskaitą įrašant jos pavardę W. yra nepagrįstas ir pažeidžia jos interesus.

LR CK 3.31 str. įtvirtinta asmens teisė sudarius santuoką pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo, ieškovė savo įstatyminės teisės įgyvendinti negali, todėl vienintelis būdas ieškovei apginti savo teisėtus interesus- kreiptis teisminės gynybos su prašymu įpareigoti kompetentingas valstybės institucijas įtraukti į apskaitą ieškovės užsienio valstybėje sudarytą santuoką įrašant jos santuokinę pavardę originalia forma – W.. Ieškovės nuomone, nepakankamas ar neišsamus teisinis reglamentavimas (teisės spragos) negali buti pagrindas teismui atsisakyti ginti pažeistas asmens teises, negali trukdyti teismui vykdyti teisingumą.

Pareiškėjos pavarde W. yra registruota Amerikos mokesčių duomenų bazėje, kadangi sutuoktiniai turi pareigą pildyti bendras mokesčių deklaracijas; ieškovė sutuoktinio pavarde taip pat yra registruota sveikatos priežiūros sistemoje.

W. pavarde pareiškėja yra žinoma akademinėje bendruomenėje - šia pavarde ji studijuoja Pietų Dakotos universitete ir minėta pavarde jai bus išduotas šio universiteto baigimo diplomas; ieškovės akademinius pasiekimus patvirtinančiuose dokumentuose taip pat įrašyta W. pavardė. Pareiškėjos darbinė patirtis taip pat siejasi su jos santuokine pavarde, nes visose turimose buvusių darbdavių rekomendacijose nurodyta pareiškėjos pavardė W.. Po santuokos sudarymo pasirinkta pavarde pareiškėja yra sudariusi ne vieną sandorį, jų pagrindu įgijusi įsipareigojimų automobilio draudimo sutartis, prekių/paslaugų užsakymų sutartys.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja asmeniniame, socialiniame gyvenime, administracinėse institucijose jau trejus metus yra atpažįstama W. pavarde. Akivaizdu, jog Lietuvoje pareiškėjos santuoką įtraukus į apskaitą ir pakeitus jos pavardę į Vilcoks, o vėliau tuo pagrindu asmens tapatybės dokumentuose taip pat įrašius nurodytą sulietuvintą pavardės formą, pareiškėja patirs didelių administracinių nepatogumų ir kliūčių.

Šiuo metu pareiškėjos pase įrašyta jos iki santuokos turėta pavardė – A., ir, kaip jau buvo minėta, visuose kituose dokumentuose – W.. Dėl dokumentuose esančių pavardžių neatitikimo jau šiuo metu pareiškėja patiria didelių nepatogumų - ypatingai kelionių iš/į Jungtines Amerikos Valstijas. Oro uostuose pareiškėjai visuomet taikomos griežtesnės patikros procedūros, kadangi jos pavardės pase ir žalioje kortoje (leidimas gyventi Jungtinėse Amerikos Valstijose) skiriasi. Ne kartą pareiškėja buvo patekusi į tokią situaciją, jog dėl užsitęsusios dokumentų patikros ir vertinimo ji vos nepavėlavo į savo skrydį. Iki šiol tokiais atvejais pareiškėja naudodavo santuokos liudijimą, kuriame yra įrašyta jos sutuoktinio pavardė bei pareiškėjos iki santuokos turėta pavardė. Tačiau lieka visiškai neaišku, kokius dokumentus pareiškėja turėtų pateikti savo tapatybei patvirtinti, jeigu jos pase butų įrašyta V. pavardė, o ypač tose valstybėse, kuriose pareigūnai nekalba/prastai kalba anglų kalba. Taigi akivaizdu, jog pareiškėja dėl sulietuvintos jos pavardės formos nuolat susidurs su didelėmis administracinėmis kliūtimis, kiekviena kelionė lėktuvu dėl darbo pobūdžio kels neigiamas emocijas ir stresą.

Taip pat, asmens tapatybės dokumentuose pareiškėjos pavardę įrašius sulietuvinta forma V. pareiškėjai kils nepatogumų tose situacijose, kuriose jai reikės patvirtinti savo išsilavinimą, akademinius pasiekimus ar darbinę patirtį, nes nėra jokių oficialių dokumentų, kurie pagrįstų, jog W. ir V. yra tas pats asmuo.

Pareiškėja kartu su sutuoktiniu netolimoje ateityje planuoja pirkti gyvenamąjį namą. Įsigydami bendrą sutuoktinių tuną jie privalės administracinėms institucijoms patvirtinti santuokos sudarymo faktą. Lieka neaišku, kokiais oficialiais dokumentais pareiškėja galėtų įrodyti ir patvirtinti, jog ji yra santuokos liudijime nurodyta M. R. W.sutuoktinė, jeigu ieškovės asmens tapatybės dokumentuose butų įrašyta V. pavardė.

Taip pat, jau dabar matyti, jog, jeigu pareiškėjos dokumentuose butų įrašyta pavardė sulietuvinta forma, ieškovė ir jos sutuoktinis nuolat susidurtų su kliūtimis ir nepatogumais atsiimant jiems siunčiamą korespondenciją. Visi jų giminaičiai, draugai, mokslo ir darbo kolegos žino pareiškėją ir jos sutuoktinį W. pavarde, todėl visa šeimai skirta korespondencija yra adresuojama šia pavarde. Taigi, lieka neaišku, kokiais dokumentais pareiškėja turėtų patvirtinti savo tapatybę, norėdama priimti/atsiimti jos šeimai siųstą korespondenciją. Be to, nėra jokio oficialaus dokumento, kuris jos nuolatines gyvenamosios vietos valstybėje patvirtintų, kokiu būdu A. po santuokos su asmeniu pavarde W. tapo V..

Pareiškėja, sudariusi santuoką, sutuoktinio pavardę pasirinko sąmoningai ir apgalvotai. Tuo tarpu sulietuvinta šios pavardės forma V. nėra tapati jos sutuoktinio pavardei nei grafiškai, nei fonetiškai (W. tariama „w.", tuo tarpu V. būtų tariama „v."). Tai tiesiog yra tam tikras raidžių darinys, neturintis istorijos, jokios prasmės ir reikšmės nei pareiškėjai, nei jos sutuoktiniui, pareiškėjos nuomone, asmens pavardė, taip pat kaip ir vardas, yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis, todėl originalios pavardės koks nors taisymas ar iškraipymas asmens dokumentuose, ypač nesant jokio pateisinamo pagrindo, paprasčiausiai rodo nepagarbų valstybės, jos institucijų požiūrį į savo piliečius.

Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui labai svarbu, jog jų šeima turėtų vieną bendrą pavardę. Jiems tai yra didelė vertybė. Pareiškėja su sutuoktiniu yra jauni žmonės, planuojantys turėti vaikų. Taigi, jeigu jos asmens dokumentuose bus įrašyta sulietuvinta pavardės forma, ateityje pareiškėja neišvengiamai atsidurs tokioje situacijoje, jog jos ir vaikų pavardės bus skirtingos.

Ribojimas asmens dokumentuose rašyti asmenvardžius nesugramatinta forma ir/ar ne lietuviškais rašmenimis iš esmės yra grindžiamas viešuoju interesu - siekiu ginti ir saugoti lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos ir kaip konstitucinės vertybės, statusą. Pareiškėjos nuomone, viešasis interesas negali būti suabsoliutintas vien tik formaliais pagrindais, visiškai paneigiant privačius pareiškėjos interesus. Nagrinėjamos bylos atveju, įvertinus ieškovės patiriamus nuolatinio pobūdžio nepatogumus, matyti, jog pasirinkta valstybinės kalbos apsaugos priemonė - draudimas pareiškėjos asmens dokumentuose įrašyti santuokinės pavardės originalią formą, yra visiškai neproporcinga, perteklinė norimam tikslui pasiekti, pernelyg stipriai suvaržo privačius ieškovės interesus.

Pareiškėjos santuokinė pavardė neprieštarauja viešajai tvarkai ir geros moralės principams. Nurodyti argumentai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ir pareiškėjos santuoką įtraukiant į apskaitą ir jos pavardę įrašant originalia forma –W. žala valstybinei kalbai nebus padaryta, taigi ir viešasis interesas pažeistas nebus.

Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2016-04-22 rašte, kuriuo pareiškėja buvo informuota, jog nėra galimybių jos santuokos įtraukti į apskaitą įrašant pareiškėjos santuokinę pavardę originalia forma W., kaip atsisakymo pagrindą nurodė iš esmės tas aplinkybes, jog Lietuvos teisės aktai nenumato galimybių nelietuviškų rašmenų naudojimo oficialiuose asmens dokumentuose. Civilinės metrikacijos įstaiga minėtame rašte nenurodė jokių subjektyvių, t.y. tik su pareiškėjos situacija susijusių atsisakymo įrašyti ieškovės pavardę originalia forma, pagrindų. Asmenvardžių rašybos reglamentavimas nebuvo keistas, taigi toks pats teisinis reglamentavimas galiojo ir registruojant asmenvardžius Gyventojų registro nurodytais atvejais. Taigi akivaizdu, jog Civilinės metrikacijos sprendimas neįtraukti pareiškėjos santuokos įrašant jos pavardę originalia forma, diskriminuoja pareiškėją kitų Lietuvos piliečių, kuriems buvo leista registruoti asmenvardžius naudojant lotyniškus nelietuviškus rašmenis, atžvilgiu, todėl naikintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str. įtvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Taigi lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė. Pagal LR CK 3.282 str., civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. LR CK 3.281 str. numatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, kurias tvirtina teisingumo ministras. Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 d. įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo", 11 p. numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Šiuo metu rašant vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 d. nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Minėtame nutarime nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999-10-21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase" atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai" konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi buti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Taip pat, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-11-06 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo" konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba.

Taigi, Vilniaus miesto CM skyrius, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, neturėjo teisinio pagrindo įtraukti į apskaitą pareiškėjos santuoką, sudarytą 2012-12-31 d. Spearfish-Lavvrence apygardoje, Pietų Dakotoje, jos pavardę po santuokos sudarymo įrašant W.. Priebalsė „w" sulietuvinta forma rašoma „v", o priebalsė „x" - rašoma „ks“, todėl pareiškėjos pavardė gali būti rašoma Vilcoks, o jos sutuoktinio, užsienio valstybės piliečio, pavardė bus rašoma W.. Taigi, Vilniaus miesto CM skyriaus 2016-04-22 d. sprendimas Nr. A133-3177/16(2.4.1.38-TD1) yra teisėtas ir pagrįstas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011-05-12 d. sprendimu byloje Nr. C-391/09 Runevič-Vardyn ir Wardyn nurodyta, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojanti asmenvardžių rašymo tvarka civilinės būklės dokumentuose iš esmės nepažeidžia Europos Sąjungos teisės. Sprendžiant reikalavimus, susijusius su asmenvardžių rašyba, reikia vadovautis nacionaliniais teisės aktais. Tačiau Teismas atkreipė dėmesį, kad nacionalinis teismas, pateikęs prašymą priimti prejudicinį sprendimą minėtoje byloje, turi nustatyti, ar įmanoma išsklaidyti abejones, kad kompetentingoms valdžios institucijoms atsisakius pakeisti vieno iš šeimos narių pavardėje raidę „v" į raidę „w", Šios šeimos nariai neturės rūpesčių dėl jų tapatybės nustatymo ir pateikiamų dokumentų autentiškumo. Jei bus įrodyta, kad atsisakymas pakeisti byloje dalyvaujančios Sąjungos piliečių poros bendrą pavardę sukelia jiems arba jų šeimai rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės nustatyti, ar tokiu atsisakymu yra užtikrinama interesų - viena vertus, pareiškėjų pagrindinėje byloje teisės į jų asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą ir, kita vertus, teisėtos atitinkamos valstybės narės valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos - pusiausvyra.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo aukščiau išdėstytus motyvus, taip pat į Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtus sprendimus, kol nėra įstatymų leidėjo valios sureguliuoti šiuos klausimus įstatymu, todėl pareiškėja priversta savo teises ginti teisme, Vilniaus miesto CM skyrius palaiko pareiškėjos ieškinį Vilniaus miesto CM skyriuje įtraukti į apskaitą ieškovės santuoką, jos pavardę įrašant W..

Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija į.k. 188780533, pateikė teismui išvadą, kurioje prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jos atstovams, sprendimą priimti teismo nuožiūra (b.l. 19-20).

Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjos prašymas įtraukti į apskaitą jos po santuokos sudarymo pasirinktą pavardę W. prieštarautų galiojančiam teisės aktui. Pagal LR CK 3.282 str. civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba, vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Kadangi lietuvių kalbos raidyne nėra raidžių w ir x, jos keičiamos atitinkamai raide v ir raidžių deriniu ks. Be to, pareiškėjos santuokos liudijime įrašyta pareiškėjos pavardė yra ne W., bet A..

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta; „Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka“.

Kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų - su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei pareiškėjos atstovės paaiškinimų teisminio nagrinėjimo metu 2012-12-31 d. Virginija A. S.-Lavvrence apygardoje, Pietų Dakotoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose sudarė santuoką su Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiu M. R. W..

LR CK 3.31 str. numato asmens teisę sudarius santuoką pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę. LR CK 3.282 str. numatyta, jog civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba, vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. LR Konstitucijos 14 str. įtvirtinta, jog valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

2016-03-07 d. pareiškėja bei jos sutuoktinis M. R. . pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui prašymą įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje sudarytą santuoką, nurodant abiejų sutuoktinių vienodą pavardę W..

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2016-04-22 raštu Nr. A133-3177/16 (2.4.1.38-TD1) „Dėl V. A. santuokos įtraukimo į apskaitą“, atsakydamas į pareiškėjos prašymą įtraukti į apskaitą santuoką, sudarytą 2012-12-31 d. Spearfish-Lavvrence apygardoje, Pietų Dakotoje, jos pavardę po santuokos sudarymo įrašyti W., netenkino, nesant teisinio pagrindo. Šiame rašte buvo nurodyta, kad pagal galiojantį šiuo metu Lietuvoje teisinį reglamentavimą priebalsė „w" sulietuvinta forma rašoma „v“, o priebalsė „x“-„ks", todėl ieškovės pavardė turi būti rašoma Vilcoks, o jos sutuoktinio pavardė bus rašoma W.. Taip pat rašte buvo pažymėta, jog tik teismas konkrečiu individualiu atveju gali nukrypti nuo teismų suformuotos praktikos ir atitinkamai taikyti arba netaikyti teisės aktų. Be to, kol kas nėra įstatymo leidėjo valios sureguliuoti šią situaciją įstatymu, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo, t.y. V. A. Jungtinėse Amerikos Valstijose sudaryta santuoka Lietuvoje nebuvo įtraukta į apskaitą. Pareiškėja patikslintu pareiškimu ginčija šį sprendimą ir prašo įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje sudarytą santuoką ir jos pavardę įrašyti pagal pirminį šaltinį (santuokos liudijimą) originalia forma- W..