Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-04-29 · Civilinė byla Nr. 2A-928-467/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-29
Bylos Nr.
2A-928-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
V. V.
Kategorijos
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-928-467/2010Procesinio sprendimo kategorijos 99.9.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Petro Jaržemskio,sekretoriaujant Margaritai Armalienei,dalyvaujant ieškovui A. V. ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei V. V. dėl įkeldinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. V. 2009-07-20 padavė ieškinį ir prašė įkeldinti į jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimu jam buvo pripažinta nuosavybės teisė į 1/3 dalį nurodyto buto ir nustatyta naudojimosi šiuo butu tvarka. Atsakovė neleidžia naudotis butu, vengia į jį įleisti, nesuteikia galimybės pasidaryti buto rakto dublikato, taip pat atsakovė nereagavo į raginimą susitikti su ieškovu ir jo atstove, todėl ieškovas įkeldintinas priverstinai.

Atsakovė Violeta Vasiliauskienė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad netrukdo ieškovui naudotis jam priklausančia buto dalimi, ieškovas neprašė duoti jam buto raktus ar įleisti į jam priklausančią buto dalį. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog teismui pateiktas raginimas ir vykdomasis raštas buvo įteikti atsakovei.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino ir įkeldino ieškovą į jam priklausančią 1/3 dalį buto, (duomenys neskelbtini), bei priteisė ieškovui iš atsakovės 1133 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 15,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovas yra buto bendraturtis su atsakove, Vilniaus apygardos teismo sprendimu yra nustatyta jų naudojimosi butu tvarka ir atsakovė neįleidžia ieškovo į butą. Teismas konstatavo, jog ieškovas, būdamas ginčo buto bendraturtis, turi teisę juo naudotis, valdyti ir disponuoti, nepažeisdamas kitų bendraturčių bei trečiųjų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 str. 1 d.). Ieškovas taip pat turi neginčijamą teisę patekti į ginčo butą ir niekas neturi teisės apriboti jo teisės į butą prieš jo valią, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir teismo sprendimą (CK 4.39 str.). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog ieškovo teisės į ginčo butą yra kaip nors įstatymų nustatyta tvarka apribotos, bei į tai, kad ji negalės taikiai sugyventi su ieškovu, teismas konstatavo, jog ieškovo, kaip bendraturčio, nuosavybės teisės naudotis ginčo butu, negali būti apribotos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nuosavybės teisės yra pažeidžiamos, kadangi jis negali patekti į butą, kurio bendraturtis jis yra, ir dėl atsakovės veiksmų prarado galimybę naudotis ir valdyti jam priklausančia 1/3 buto dalimi (CK 4.95 str.). Vadovaudamasis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2 punktu ir atsižvelgęs į tai, kad ieškinys trumpas (iš esmės vienas lapas), byla labai lengva, nereikalaujanti specialių žinių, teisinių problemų nebuvo, klausimai nėra nauji, o taip pat į tai, kad du teismo posėdžiai buvo atidėti dėl atsakovės, teismas ieškovo reikalavimą priteisti 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovės ieškovui 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. V. prašo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir iš atsakovės priteisti 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad yra nedirbantis, turėjo labai daug piniginių išlaidų dėl atsakovės sąmoningų, savavališkų veiksmų. Teismas neteisingai nustatė, jog byla yra lengva, nereikalaujanti specialių žinių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo A. V. apeliacinio skundo ribose, t.y. apeliantui ginčijant teismo sprendimo dalį tik bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dėl įkeldinimo, rėmėsi tuo, kad ieškovas, būdamas ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiu, turi teisę juo naudotis, valdyti ir disponuoti, nepažeisdamas kitų bendraturčių bei trečiųjų asmenų teisių ir interesų, taip pat turi neginčijamą teisę patekti į ginčo butą. Tenkindamas ieškinį ir vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi bei 98 straipsniu, bei atsižvelgdamas į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2 punktą, konstatavęs, kad ieškinys trumpas (iš esmės vienas lapas), byla labai lengva, nereikalaujanti specialių žinių, nėra teisinių problemų, klausimai nėra nauji, du teismo posėdžiai buvo atidėti dėl atsakovės, teismas ieškovo reikalavimą priteisti 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti tenkino iš dalies ir iš atsakovės ieškovui priteisė 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas su teismo išvada dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinimo visoje apimtyje nesutinka ir savo nesutikimą iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas, neteisingai nustatė, jog byla yra lengva, nereikalaujanti specialių žinių. Pažymėjo, jog pats apeliantas yra bedarbis, o piniginių išlaidų turėjo dėl atsakovės sąmoningų ir savavališkų veiksmų. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip neįtakojančius sprendžiamo klausimo esmės.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog ieškovo prašymas priteisti 3000 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės V. V. 1000 Lt, pagrįstai atsižvelgė į tokias reikšmingas aplinkybes kaip nagrinėjamos bylos sudėtingumas, ginčo pobūdis, bylos nagrinėjimo laikas, ieškovo atstovo atliktus procesinius veiksmus – parengtus procesinius dokumentus, teisinių konsultacijų teikimą, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog ieškovo prašyta priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma laikytina nepagrįsta, taip pat prašomos priteisti ieškovo atstovo patirtos darbo ir laiko sąnaudos, išlaidos viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius. Ieškovui nebuvo pagrindo priteisti visų jo prašomų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą kriterijus: ieškinį sudaro iš esmės vienas lapas, byla nesudėtinga, nereikalinga ypatingų ir specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji, teisės aiškinimo prasme, klausimai, ieškovo atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose neužsitęsė, ieškinio dalykas aiškus, bylos apimtis nedidelė, ieškinio ir kitų dokumentų byloje parengimas nepareikalavo daug darbo ir laiko sąnaudų, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas tik du kartus. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog advokatės darbo ir laiko sąnaudos buvo nedidelės.

Apeliacinio skundo argumentas, jog apeliantui turėtų būti priteistos visos prašomos bylinėjimosi išlaidos, kadangi jis yra bedarbis ir piniginių išlaidų turėjo dėl atsakovės sąmoningų, savavališkų veiksmų, neįtakoja priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai ir pažyma apie apelianto valstybinį socialinį draudimą nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 tvirtina, kad ieškovas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl įkeldinimo, jau buvo bedarbis, tačiau turėjo pakankamai piniginių lėšų apmokėti už advokato pagalbą civilinėje byloje ženklią jam sumą (b.l. 28, 29, 49, 66). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgė į tokias reikšmingas aplinkybes kaip bylos sudėtingumas, advokato teisinės pagalbos apimtis nagrinėjamoje byloje, taip pat vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o tai neprieštarauja CPK 98 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms šių bylinėjimosi išlaidų nustatymo tvarką ir kriterijus. Pažymėtina, kad pernelyg didelis ir nepagrįstas šalies išlaidavimas, nėra pagrindas pirmosios instancijos teismui visas faktiškai šalies sumokėtas sumas advokato pagalbai apmokėti, pripažinti pagrįstomis.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu pakeisti ar panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo priteistina 6,95 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6 (šešis) litus 95 centus pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Dalia KačinskienėPetras Jaržemskis