- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-23
- Bylos Nr.
- 2-1150-615/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- N. P., G. B.
- Kategorijos
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjai J. B., jos atstovei advokatei I. S., suinteresuotiems asmenims N. P., G. B. nedalyvaujant LR Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims byloje esant N. P., G. B. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo sutuoktinio P. B. mirties 2012-10-10 faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo sutuoktinio turtą.
Pareiškime pareiškėja nurodė, kad 1962-10-27 ji ir P. B. sudarė santuoką. Gyvenant santuokoje 2000-03-21 jie įsigijo butą su rūsiu, unikalus Nr. 1997-4013-1013:0107, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su sutuoktiniu gyveno nuo 1975 metų. Butas yra registruotas pareiškėjos, J. B., vardu, tačiau įgytas gyvenant santuokoje su P. B., todėl laikytinas jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir ½ buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjos sutuoktiniui P. B.. Pareiškėjos sutuoktinis sudaręs testamento nebuvo, vieninteliai įstatyminiai P. B. įpėdiniai yra jo sutuoktinė, pareiškėja J. B., jų dukra N. P. ir sūnus G. B.. Po sutuoktinio mirties 2012-10-10 J. B., liko gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Šį butą pareiškėja nuolatos prižiūriu, moka komunalinius mokesčius, bendrijos mokesčius, atliko būsto einamąjį remontą.. Po sutuoktinio mirties pareiškėjai liko visi P. B. asmeniniai daiktai, dokumentai, namų apyvokos reikmenys, baldai, kurie atiteko tik pareiškėjai. Pareiškėja per 3 mėnesių laikotarpį į notarų biurą po sutuoktinio mirties nesikreipė, kadangi palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldėtą turtą valdyti. Pareiškėjos ir sutuoktinio vaikai dukra N. P. ir sūnus G. B., po tėvo mirties į notarų biurą dėl tėvo palikimo priėmimo nesikreipė, palikimo faktiškai valdyti taip pat nepradėjo, kadangi palikimu rūpinosi pareiškėja.
Posėdyje pareiškėja savo prašymą palaikė. Papildomai paaiškino, kad ginčų dėl palikimo kilę nebuvo. Po vyro mirties priėmė palikimą likdama gyventi santuokos metu įsigytame bute. Pareiškėja valdo butą ir jame esančius daiktus juo besirūpindama, bute atliko remontą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo palikėjo dukra N. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos prašymą palaiko. Patvirtino aplinkybę, kad po P. B. mirties pareiškėja liko gyventi santuokos metu įsigytame bute, valdo butą ir jame esančius daiktus, moka mokesčius. Mirusiojo laidotuvėmis taip pat rūpinosi pareiškėja. Ginčų dėl palikimo nebuvo kilę. Mirusysis turėjo du vaikus N. P. ir kitą suinteresuotą asmenį G. B..
Suinteresuotas asmuo palikėjo sūnus G. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos prašymą palaiko. Nurodė, kad iki palikėjo mirties bute gyveno mama, pareiškėja J. B. ir tėtis P. B.. Po tėvo mirties bute ir toliau gyvena pareiškėja.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja.
Liudytoja V. G., pareiškėjos anūkė, suinteresuoto asmens N. P. dukra, teismo posėdžio metu nurodė, kad po senelio mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi močiutė. Pareiškėja butą prižiūri. Ginčų dėl palikimo nebuvo kilę. Miręs senelis turėjo du vaikus liudytojos mamą ir dėdė G. B.. Senelio laidotuvėmis rūpinosi močiutė.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė advokatė I. S. atstovaujamosios J. B. prašymą palaiko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Išnagrinėjus civilinę bylą, išklausius šalių paaiškinimų bei susipažinus su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėja J. B. yra 2012-10-10 mirusio P. B. sutuoktinė, o suinteresuoti asmenys N. P. ir G. B. yra mirusiojo vaikai (b.l. 7, 25, 26). P. B. kartu su sutuoktine, pareiškėja J. B., bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgijęs nekilnojamąjį turtą, adresu Partizanų g. 38-28, Kaunas (b.l. 8, 11). Po P. B. mirties pareiškėja J. B. liko gyventi su mirusiu sutuoktiniu įsigytame bute adresu (duomenys neskelbtini). Po P. B. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta (b. l. 12).
Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo, suinteresuoto asmens ir liudytojų nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.
Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str.).
Pareiškėja J. B. yra palikėjo P. B. sutuoktinė, paveldinti kartu su primos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 str.). Suinteresuoti asmenys N. P., G. B. – palikėjo P. B. vaikai, paveldintys kaip pirmosios eilės įpėdiniai (CK 5.11 straipsnis). Nei pareiškėja J. B., nei suinteresuoti asmenys po palikėjo P. B. mirties per CK 5.50 straipsnio 5 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą į notarų biurą nesikreipė. Notaro pateikta pažyma patvirtina aplinkybę, kad dėl palikimo priėmimo po P. B. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tačiau, pareiškėja J. B. sutuoktinio palikėjo P. B. palikimą priėmė per šį terminą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą visą turtą, t.y. baldus, namų apyvokos daiktus, kitą turtą. Be to, J. B. vykdė visas su palikėjo P. B. turtu susijusias prievoles, t.y. mokėjo mokesčius už butui tiektas paslaugas, pareiškėja palikėjo turtą valdė ir juo naudojosi. Ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Pareiškėja kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Todėl palikimo priėmimo faktą turi tvirtinti teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. B. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio P. B. mirties, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2012-10-10 , mirties, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.