Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2009-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-192-284/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-10-29
Bylos Nr.
1-192-284/2009
Teisminio proceso Nr.
1-75-1-00224-2009-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Civilinis ieškovas
P. M.
Kaltinamasis
Ž. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-192-284/2009 mProceso Nr. 1-75-1-00224-2009-3Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.7;1.1.7.2;1.1.7.2.5;1.1.8;1.1.8.6;1.1.8.6.2;1.1.8.7;1.1.8.7.1;1.1.8; 2;1.2.14;1.2.14.1.; 2; 2.3; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5; (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 29 d.Pakruojis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Valauskui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 178 str.1d.

J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas pagal LR BK178str.1d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji Ž. K. ir J. K. 2009m. gegužės mėnesio viduryje, nenustatytą dieną ir valandą, Pakruojo r., V. k., veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė 40vnt. po 30Lt vertės sąramų, tuo padarydami P. M. 1200Lt turtinę žalą .

Kaltinamasis Ž. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad apie 2009 m. gegužės vidurį, jis sutiko K. D., tuo metu buvo bedarbis,o jis pasiūlė užsidirbti, paardyti plytų iš V. kaime esančios fermos. Jis sakė, kad susitarė su P., kurios ta ferma, ir ji davė leidimą. Jis pasakė, kad pagalvos.Po kelių dienų, sutikęs D. motiną G., pasakė, kad sutinka padirbti. Jis pasiūlė K. eiti kartu, jis irgi buvo bedarbis, todėl jis jam pasiūė užsidirbti. Dirbo du pusdienius nuo 10 iki 14 val. Ardė nuo fermos plytas, nuardė apie 1500 vnt., sudėjo plytas į dvi krūvas.Jie išardė apie 10 langų, apie juos buvo sąramos, bet jų buvo ant lango po dvi, o ne po keturias. Tas sąramas jie išsivežė,iš viso 20 vnt. Inžinierius sakė, kad languose turėjo būti po 4 sąramas, tačiau buvo po dvi. Tas sąramas parsivežė, susikrovę į vežimą,.Pas jį namuose dabar yra 6 vnt., o pas K. 14 vnt. Jis gali nukentėjusiajam jas grąžinti. Su D. buvo sutarę, jog jis mokės po 10 cnt už plytą. Jam pinigų jis nesumokėjo. Jeigu būtų žinojęs, kad D. nėra gavęs leidimo ardyti plytas, tikrai nebūtų jų ardęs.Sąramos senos, todėl, mano, kad jų vertė yra po 30 litų, nes nauja kainuoja 50 litų. Nukentėjusiajam sutinka atlyginti už 20 vnt. po 30 litų ,jeigu jis nebeimtų tų sąramų, kurios yra pas jį ir K. Jis žinojo, kad ta ferma priklausė P., ji jau daug metų buvo ardoma, prieš 10 metų nuardė stogą, o kai jie atėjo ardyti plytų, vienas fermos kampas jau buvo stipriai nuardytas. Jis mano, kad paėmė kraštines sąramas, gal vidinių sąramų iš vis nebuvo, gal tos vidinės sąramos subyrėjo, kai ardė plytas.

Kaltinamasis J. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė ,kad apie gegužės vidurį, pas jį atvažiavęs Ž. K.,pasiūlė užsidirbti, t.y. paardyti nuo fermos plytas. Jis sakė, kad D. prašė nuo P. fermos paardyti pytas, kad P. davė leidimą ir mokės už plytą po 10 cnt. Jie ardė du pusdienius, kai atvažiavo ardyti, vienas fermos kampas jau buvo nuardytas, stogo jau seniai ant jos nebuvo. Nuo langų nuardė plytas, o ten buvusias sąramas sugalvojo pasiimti sau, jis pasiėmė 14 vnt., o K. 6 vnt. Daugiau sąramų nebuvo ir daugiau jų neėmė. Stogas jau seniai buvo nuardytas, o languose buvo tik po dvi sąramas, jie paėmė 20 vnt.. Jam inžinierius sakė, kad gal buvo statybų brokas, nes ten buvo po dvi sąramas. Pas jį yra 14 vnt. sąramų, jis sutinka jas grąžinti nukentėjusiajam, bet jeigu jis atsisakys, jis sutinka už jas atlyginti po 30 litų už vnt., nes jos buvo ne naujos. Sąramas parsivežė, galvojo, gal prie statybų pravers. Gailisi, kad taip pasielgė. Ardė plytas, nes galvojo, kad D. gavo savininkės leidimą. Šeimoje augina 3 nepilnamečius vaikus – 10, 11 ir 15 metų, jis dirba atsitiktinius darbus, žmona dirba bendrovėje melžėja.

Motyvuojamoji dalis

Be pačių kaltinamųjų dalinio savo kaltės pripažinimo, jų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis P. M. parodė, kad privatizavimo metu už pajų P. O. J. buvo atiduota ferma, esanti V. kaime, Pakruojo rajone. Jos P. V. ir jis yra giminaičiai, jų žemės šalia. Tą fermą jam P. perleido, bet jis nesusitvarkė visų reikiamų dokumentų iš karto, nes notarui trūko papildomų dokumentų. Tokiu būdų, pagal dokumentus, ferma priklausė P. Dar 2000 metais kažkas nuardė fermos stogą, jis dėl to kreipėsi į policiją, bet nusikaltimo niekas neišaiškino. Tada buvo nugriautas fermos priestatas.2009 metais jis prie tos fermos neeidavo, vis pravažiuodamas pasižiūrėdavo ir tiek – langai ir durys buvo, o kas kitoje pusėje, nesimatė. 2009 m. birželio 2 d., važiuodamas pro fermas pastebėjo, kad nuo kelio pusės per langus nesimato kitos pusės langų. Sustojo ir nuėjo apžiūrėti fermos. Nuo miško pusės buvo išardyta 34 metrai pastato, plytos išgriautos, primėtyta daug sudaužytų plytų. Beveik visa pusė nugriauta, pastatas išardytas. Išardyta apie 6000-7000 vnt.plytų. Dėl sąramų galu paaiškinti, kad kiekviename lange yra po keturias sąramas ir pagal projektą buvo toje vietoje 10 langų, jie buvo visiškai išardyti ir nuo jų pavogta 40 vnt sąramų. Jis tą pačią dieną kreipėsi į policiją ir atvyko pareigūnai, bandė sulaukti asmenų, kurie atvyks pasiimti plytas, tačiau, niekas neatvažiavo tų plytų išsivežti.Paaiškėjo, kad pastatas buvo ardomas G. sūnaus iniciatyva, jis leidimo ardyti neturėjo, kaltinamuosius mato pirmą kartą, mano, kad jie per nežinojimą buvo įtraukti į nusikaltimą. P. tikrai neleido D. ardyti fermos, ji negalėjo leisti griauti pastato, nes ji tikrai žinojo, kad tas pastatas priklauso jam.Be to, prieš kelis metus buvo atsiradęs pirkėjęs, kuris norėjo nupirkti tą fermą nusigriovimui, bet reikėjo leidimų, o jų jie neturėjo, pirkėjas atsisakė pirkti. P. žinojo, kad be leidimo, kurį išduoda statybos skyrius, negalima pastato ardyti, ne jie tada važiavo į Pakruojį tvarkytis dokumentų. Ferma ilgai buvo P. vardu, bet priklausė jam, tik šiais metais jie susitvarkė visus dokumentus Pakruojo žemėtvarkos skyriuje išrašė leidimą, kad notaras galėtų įforminti pastatą jo vardu. J. P. ir būtų davusi leidimą, tai tik todėl, kad ji jau labai sunkios sveikatos, daug operacijų turėjo. Kaltinamieji galėjo ir nežinoti, kad leidimas yra reikalingas.Dėl sąramų, mano, kad kaltinamieji išardė langus ,turėjo galimybę dalį tų sąramų parduoti arba pats D. jas išsivežė. Reiškia civilinį ieškinį, teismui pateikė sąmatą ir prašo pagal ją priteisti. Sąramų iš kaltinamųjų jis neims, nori,kad jam būtų atlyginta pinigais pagal pateiktą sąmatą. Jis reiškia 2000 litų iškinį ir prašo jį priteisti. Tų išardytų sąramų jis nenori pasiimti.

Liudytoja M. G. parodė, kad 2008 metų pavasarį ji pas P. genėjo sode obelaites, jos abi buvo sode ir pro šalį važiavo jos sūnus D. Jis stabtelėjo sušnekti kalbėjosi su P. ir ji girdėjo, kaip jis P. paprašė leidimo pasiardyti plytų nuo jai priklausančios fermos V. kaime ir ji tikrai leido. Ar jie sutarė dėl pinigų ji negirdėjo, nes nuėjo tolėliau, nesigilino į jų pokalbį. Dar šią žiemą jos P. kelis kartus pasiteiravo, ar sūnus nebeima plytų.Ji pasakė sūnui, kad ji klausė, o šių metų vasarą, sūnus pasakė, kad pasisamdė K., kad jis paardytų tas plytas. Sūnus pats plytų neardė. Prasidėjus tyrimui, jam P. skambino ir prašė, kad ji neveltų jos, nes ji nenorinti pyktis su giminaičiais, bet ji pasakė, kad sakysi tiesą, taip kaip buvo .Jos sūnus neparsivežė plytų. Sūnus tikrai, prasidėjus tyrimui, nuvažiavo pas P. ir klausė, kas čia vyksta, prašė važiuoti į policiją ir išsiaiškinti, bet P. pasakė „neišduok manęs“

Liudytojas K. D. partodė ,kad 2008 metų pavasarį, važiuodamas pro P. sodybą, pamatė sode savo motiną G. ir P., jos genėjo medžius. Sustojo ir pradėjo kalbinti P. J. Žinojo apie jos fermą V. kaime, prašė, kad leistų pasiardyti plytų, tikslaus kiekio nesutarė, sakė,kad priekabą arba dvi. Sutarė, kad sumokės už plytą po 20 cnt. jai ir 10 cnt darbininkams. Ji leido, bet tais metais jis plytų neardė.Šių metų pavasarį prie parduotuvės sutiko K. ir jam pasiūlė padirbėti.Jis pasakė, kad pagalvos, o po kelių dienų, per savo mamą sužinojo, kad K. sutiko ardyti tas plytas.Jis K. pasakė, kad P. leido ardyti plytas. Dar ir pats važiavo pro šalį, kai jie ardė plytas, ir prašė ardyti atsargiau.Po to, kai prasidėjo tyrimas, jis važiavo pas P. ir prašė važiuoti į policiją, išsiaiškinti ,kas vyksta, tačiau ji atsisakė.Jam tikrai nėra žinoma, kokių reikia leidimų, norint nugriauti fermą. Ta ferma griaunama buvo jau daug metų. Stogas jau senai nuimtas.Jis tikrai turėjo P. leidimą.Žinojo, kad tą fermą P. įsigijo už pajų.Tik policijoje sužinojo, kad tos fermos prižiūrėtojas yra M. Apie sąramas gali paaiškinti tik tai, kad jis įspėjo K., kad jokių vagysčių nebūtų, sutarė, kad jie išardys plytas,jis atvažiuos ir skaičiuos vienetais ir už vnt mokės po 10 cnt. Jam nežinant, jie pavogė tas sąramas. Jis nežino, kiek tų sąramų ten buvo, kiek jų pavogė.Nesumokėjo už darbą, nes prasidėjo tyrimas, bijojo, kad nebūtų apkaltintas, jog papirkinėau. P. pati pastoviai jo mamos klausė, ar jis nesiardo plytų. Jis plytų neišsivežė,nes nebuvo iki galo baigtas darbas.

Iš 2009-08-25 daiktų pateikimo protokolų (b.l.23,29) ,daiktų apžiūros protokolų su fotolentelėmis (b.l.24-27,30-33)matyti, kad iš įtariamųjų gyvenamų vietų paimtos viso 20vnt. sąramų, jos apžiūrėtos ir paliktos saugojimui iki bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje.

Iš 2009-06-02 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti ,kad įvykio vieta-Pakruojo r., prie V. k. laukuose, kur matyti nuardytos plytų sienos ir prie statinio sukrautos dvi krūvos plytų (b.l.8-13)

Iš 2009-08-25 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad sienoje nuo laukų pusės gali būti nuardyta dalis sienos per 10 langų angų ,todėl griaunant sieną, turėjo būti nuimtos sąramos nuo 10 langų. Apžiūrėjus likusiais langų angas matosi, kad visose sudėta po 4 sąramas į vieną lango angą. Nuardytų plytų kiekis gali būti apie 2000vnt. plytų. Pastato kampas, kuris nuardytas daugiau ,nuardytų plytų kiekis gali sudaryti apie 4000vnt. plytų. Atliekant papildomą įvykio vietos apžiūrą dalyvavo „Žalgirio „ ŽŪB inžinierius-statybininkas L. K. (b.l.14-15)

Iš 1999-01-15 sutarties matyti, kad „Ž.“ ŽŪB pardavė O. J. P. fermą (b.l.16).

Iš 1999-02-23 pažymėjimo apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teisę į juos inventorinės bylos Nr. 6545 matyti, kad ferma 1999-02-23 buvo įregistruota O.J. P. nuosavybės teise (b.l.17).

Iš 2009-07-28 pastato pirkimo-pardavimo sutarties matyti ,kad O.J. P. fermą pardavė P. M. Nurodytas daiktas šalių susitarimu parduotas už 4000Lt.Parduodamo daikto vidutinė rinkos vertė pagal Valstybės Registrų centro Šiaulių filialo pažymą- 14900Lt (b.l.19-20).

Iš 2009-07-28 turto perdavimo-priėmimo akto matyti, kad P. M. perėmė pastatą-veršidę nuosavybėn ir valdymui (b.l.21-22).

Kaltinamųjų Ž. K. ir J. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str.1d., kadangi jie pagrobė svetimą turtą.

Nors kaltinamieji parodė kad pavogė nuo 10 langų tik 20sąramų, tačiau tokie jų parodymai vertintini kritiškai, ir atmestini, nes paneigti kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusysis P. M. parodė, kad sąramos buvo nuardytos nuo 10 langų, kiekviename lange buvo po 4 sąramas. Tiek sąramų yra ir likusiuose nenuardytose langų angose. Iš 2009-08-25 papildomos įvykio vietos apžiūros, kurioje dalyvavo ir „Ž.” ŽŪB inžinierius -statybininkas L. K., protokolo matyti, kad sienoje nuo laukų pusės gali būti nuardyta dalis sienos per 10 langų angų ,todėl griaunant sieną, turėjo būti nuimtos sąramos nuo 10 langų. Apžiūrėjus likusias langų angas matosi, kad visose sudėta po 4 sąramas į vieną lango angą. Netikėti tokiais įrodymais pagrindo nėra. Todėl kaltinime paliktina ,kad kaltinamieji pavogė nuo 10 langų 40 sąramų.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgtina į jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, pobūdį, kaltinamųjų asmenybes, kitas aplinkybes.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės ,kad kaltais prisipažino ir nuoširdžiai galisi (LR BK 59str.1d.2p.).Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė ,kad nusikaltimą įvykdė, veikdami bendrininkų grupėje (LR BK 60str.1d.1p.).

Kaltinamasis Ž. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas (b.l.90), nėra baustas administracine tvarka (b.1.91 ), Rozalimo seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu nėra gavusi ,jis gyvena kartu su tėvais(b.1. 93), dirba „Ž.” ŽŪB (b.l.94),psichiatro ar priklausomybės įskaitoje neįrašytas (b.l. 93),žalos nukentėjusiajam neatlygino..

Kaltinamasis J. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ,neteistas (b.l.97), nėra baustas administracine tvarka (b.1. 98), R. seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu nėra gavusi (b.1. 100), išlaiko tris nepilnamečius vaikus (b.l.101),psichiatro ar priklausomybės įskaitoje neįrašytas (b.l.99), žalos nukentėjusiajam neatlygino.

Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamieji baustini laisvės apribojimo bausme,įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.(LR BK 48str.).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. M. civilinis ieškinys turtinei žalai už 40 sąramų po 50Lt už vnt. ,iš viso 2000 Lt yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, jį priteisiant solidariai iš kaltinamųjų Ž. K. ir J. K.. Kadangi nukentėjusysis P. M. atsisakė pasiimti sąramas, išardytas iš jo fermos, ir esančias pas kaltinamuosius, bei prašė už jas priteisti pinigus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sąramos perduotinos kaltinamiesiems .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-299, 301-310 str.str., teismas

nusprendžia

Ž. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą ,numatytą LR BK 178str.1d., ir jį nubausti laisvės apribojimo bausme vieneriems metams ,įpareigojant jį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą .

J. K. pripažinti kaltu ,padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178str.1d., ir jį nubausti laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, įpareigojant jį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei ,pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų Ž. K. a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir J. K. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) 2000Lt (dviejų tūkstančių litų)civilinį ieškinį nukentėjusiajam P. M. a.k. (duomenys neskelbtini)gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

20 vnt sąramų, esančių pas kaltinamuosius Ž. K. ir J. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jų nuosavybėn.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Volikienė