Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, J. B. ir jo gynėjai advokatei A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo J.B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini) suvirintoju, profesinio išsilavinimo, nevedusiam, neteistam,

už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2019 m. spalio 14 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, konflikto metu kelis kartus delnais sudavė savo nepilnametei dukrai E. B. per veidą, padarydamas jai apatinės lūpos nubrozdinimą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė jai sveikatą.

Teisiamojo posėdžio metu J. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė, kad jis grįžo iš Lenkijos truputį sergantis bei pavargęs, rado pas dukrą elektroninę cigaretę, tada jai užtvojo porą kartų už tai, kad su savimi turėjo elektroninę cigaretę. Cigaretę išmetė. Dukra tokia yra, ko nors prisidirba ir apie pasekmes negalvoja. Atsiprašė savo dukters, susitaikė. Dabar kartu gyvena. Iki to laiko su dukra sutarė normaliai. Dėl kitų priežasčių nesipyksta. Anksčiau pabardavo, pašūkaudavo, fiziškai nebausdavo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. K. parodė, kad E. B. atėjo pas ją ir informavo, kad jos tėtis pakėlė prieš ją ranką, nes jis pamatė, jog ji turi elektroninę cigaretę. Jis supyko ir tiesiog taip pasielgė. Ji keletą kartų jos perklausė, nes visokių situacijų jos darbe pasitaiko. Ji kelis kartus tą patį pasakojo ir iš visų įvykių suprato, kad ji apgalvotai atėjo pas ją, tai tada vadovavosi visais reikalavimais. Iškvietė policijos pareigūnus ir informavo Vaiko teisių apsaugos skyrių. E. B. teigė, kad jos tėčiui yra paūmėjusi liga ir dėl to ji bijo būti namuose, nes vasarą, kai tėvelis buvo grįžęs iš užsienio, jo liga buvo paūmėjusi ir jis agresyviai elgėsi. Ji jaučia, kad jo liga vėl paūmėjo ir jai nejauku būti namuose. Praktikoje būna įvairiausių situacijų. Šiuo atveju, E. B. yra vaikas, kuriai reikia didelės kontrolės ir priežiūros. Ji yra pakankamai manipuliatyvi, bet šiuo atveju ji tikėjo E. B. žodžiais. Mano, kad E. B. gali turėti elektroninę cigaretę, informaciją buvo gavę. Su jos tėčiu bendradarbiauja nuo tada kai E. B. pradėjo eiti į pirmą klasę, tai jau pakankamai daug metų. Kiek jos tėtį kvietė į mokyklą, tiek jis visada ateidavo, bendradarbiaudavo, stengėsi laikytis mūsų rekomendacijų, kiek tai buvo jo jėgoms ir turimiems socialiniams įgūdžiams. Jų bendravimas gerokai išblėso, kai jo gyvenime atsirado sugyventinė Kristina. Tada, jam išvykus į užsienį, Erika ir Kornelija rūpinosi ji ir jie tada daugiau bendradarbiavo su ja. Tuos porą metų jokių problemų nekilo, abi mergaitės darė didžiulę pažangą ir moksluose, ir elgesyje. E. B. elgesys nuo pirmos klasės buvo labai problematiškas, pradėjo keistis į gerą. Problemų nekilo, bet vasarą įvyko kažkokie incidentai šeimoje ir nuo tada ir turi tokią sudėtingesnę situaciją. Po spalio mėnesio incidento E. B. elgesys labiau nepasikeitė, galbūt, tapo šiek tiek uždaresnė, bet mokyklą lankė, kažkokių elgesio problemų nepasitaikė, nebent, vieną kartą dėl įtarimo rūkant elektroninę cigaretę. Labiausiai krito mokslų situacija, nes pastaruosius porą metų moksluose ji buvo gerokai pasitempusi ir rezultatai buvo gerokai aukštesni negu dabar.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė, kad yra J. B. sesuo. Apie brolio ir jo dukters konfliktą žino tik tiek, kad ji neklausė ir jis jai truputį „užmetė per ausį“. Tai žino iš Kornelijos ir iš brolio pasakojimų. Su E. B. apie tai nesišnekėjo. Ji savo brolio nepateisina. Žino, kad brolis yra paveldėjęs ligą, kadangi mama sirgo tokia liga. Jau aštuoniolikos metų jį paguldė į ligoninę, nes buvo labai blogai. Kai jam užeina priepuolis, jis guli ligoninėje, vartoja vaistus. Priepuolis pasireiškia nemiga, nerimu, žiūrėjimu į vieną tašką, kartais agresyvumu. Ji brolio agresyvaus nematė, matė tik tokį užsidariusį, nieko nenorintį, žiūrintį į vieną tašką, negalėdavo užmigti, su niekuo nebendraudavo, nekalbėdavo. Tai labai sudėtinga liga, tokia daugialypė. Anksčiau juo rūpindavosi mama, nes jis su ja gyveno, o paskutinį sykį juo rūpinosi Kristina, moteris, su kuria jis gyveno.

Iš teisiamojo posėdžio metu perskaitytų nepilnametės nukentėjusiosios E. B. parodymų matyti, kad viskas prasidėjo dėl to, jog tėtis grįžo iš Lenkijos ir rado pas ją elektroninę cigaretę. Jis pagalvojo, kad ji tą cigaretę nusipirko tada, kai jis buvo išvykęs į Lenkiją ir palikęs jiems pinigų. Ji bandė paaiškinti, kad šią elektroninę cigaretę ji nusipirko vasarą, kad tuo metu, kai tėtis rado ją, cigaretė buvo neveikianti. Iš Lenkijos tėtis grįžo su paūmėjusia liga. Tėtis serga šizofrenija. Šis įvykis įvyko antradienį, kai ji grįžo iš mokyklos, t.y. apie 15 val. Jai grįžus iš pradžių tėtis su ja kalbėjo pakeltu tonu, po to supyko ir sudavė abiejų rankų delnais keturis kartus per veidą į abi veido puses. Tris kartus pataikė į vieną veido pusę, o vieną kartą į kitą veido pusę. Kokiu momentu jai buvo prakirsta lūpa, ji nepajuto, nes viskas įvyko labai greitai. Jai skaudėjo, skausmą galėtų įvertinti 7 balais iš dešimties. Po to, kai sudavė, tėtis jai tampė už plaukų, vis dar pyko. Kai tėtis tempė už plaukų, ji laikėsi už lovos, tuo metu jos plaukai buvo surišti. Kai tėtis jai sudavė, jis pyko, šaukė, po to nusiramino. Jis klausė, ar ji eis skųstis, ji sakė, kad ne, nes tą dieną ji nenorėjo kalbėti su tėvu. Kitą dieną, kai atėjo į mokyklą, ji apie viską pasipasakojo socialinei darbuotojai. Tada ji buvo nuvežta apžiūrai pas medikus, kur jai buvo užfiksuotas sužalojimas, prakirsta lūpa. Po įvykio ji su tėčiu kalbėjo telefonu, jis rašė jai, kad pasiilgo, kad vis dėl to ji yra jo dukra. Ji taip pat jo pasiilgo. Ji tėčiui atleido ir nori su juo bendrauti ir matytis. Kai jie su tėčiu pykosi, namuose buvo sesė, bet ji buvo kitame kambaryje ir nieko nematė, bet galėjo viską girdėti. Sesei yra 15 metų (1 t., 43-46 b. l.).

Iš 2019 m. spalio 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad užfiksuotos 2019 m. spalio 14 d. nukentėjusiosios E. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybės (1 t., 1 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2019 m. spalio 15 d. 12.12 val. gautas pranešimas iš S. K., jog E. B. papasakojo, kad jos tėtis vakar ją mušė ranka. Pranešėja socialinė darbuotoja, lauks su mergaite 240 kab. namuose yra dar viena nepilnametė. GMP atsisakė (1 t., 13-17 b. l.).

Iš 2019 m. spalio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. B. nustatytas apatinės lūpos nubrozdinimas, padarytas paveikus kietu buku daiktu (-ais), kuris kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. E. B. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvairiose padėtyse, vienu trauminiu poveikiu (1 t., 51 b. l.).

Taigi nekyla abejonių, jog J. B. 2019 m. spalio 14 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, konflikto metu kelis kartus delnais sudavė savo nepilnametei dukrai E. B. per veidą, padarydamas jai apatinės lūpos nubrozdinimą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė jai sveikatą. Tokiais veiksmais J. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės

Iš 2020 m. sausio 28 d.-vasario 10 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. B. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidinė šizofrenija - dėl kurios negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo visiškai jų valdyti (kaip tai apibrėžiama BK 18 straipsnio formuluotėje). J. B. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija (epizodinės eigos). Šiuo metu tiriamojo psichikos būsenoje nestebima išreikštos psichozės bei išreikštų pažinimo sutrikimų. J. B. gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmes nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus. J. B. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Su J. B. galima atlikti procesinius tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje (1 t., 132-138 b. l).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė L. Š. patvirtino ekspertizės išvadą ir paaiškino, kad paranoidinė šizofrenija J. B. nustatyta nuo aštuoniolikos metų, dėl to keletą kartų buvo gydytas stacionaruose, bet tarp jų stebėtos ganėtinai stabilios, po keletą metų trunkančios remisijos. Paskutinis paranoidinės šizofrenijos paūmėjimas buvo stebėtas prieš du mėnesius iki jam inkriminuojamos veikos, t. y. 2019 m. liepą, rugpjūtį. Tada buvo neadekvatus elgesys, agresyvumas psichozinė simptomatika. Iš stacionaro išrašytas gavus tik dalinį pagerėjimą ir nukreiptas ambulatoriniam gydymui, kurį jis tęsė ganėtinai trumpai, jį nutraukė savo nuožiūra. Pats pradėjo pastebėti, kad jo būsena pradėjo blogėti prieš jam inkriminuojamą veiką, tapo piktesnis, priekabus, dirglesnis. Po trijų savaičių, kai jam buvo inkriminuota veika, jis buvo konsultuotas psichiatro ambulatoriškai. Remisijos nefiksuotos, nors ir psichozinės simptomatikos nebuvo, skirtas medikamentinis gydymas. Ekspertizės metu psichologiniame tyrime stebėti neišreikšti mąstymo sutrikimai, būdingi šiam lėtiniam psichikos sutrikimui ir klinikiniame vaizde neišreikšti mąstymo proceso sutrikimai, savita logika, stoka kritikos būsenai ir nežymūs afekto svyravimai. Visą tai įvertinus nustatyta, kad J. B. tiek ekspertizės metu, tie jam inkriminuojamos veikos metu sirgo ir serga lėtiniu psichikos sutrikimu paranoidine šizofrenija ir dėl šiam sutrikimui būdingų mąstymo, emocijos bei valios sutrikimų, jam inkriminuojamos veikos padarymo metu negalėjo pilnai suvokti ir valdyti veiksmų. Kadangi tiriamojo psichikos būsena ekspertizės metu nestebėta, psichozės ar išreikštų pažinimo sutrikimų vertinta, kad jis gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus, gali dalyvauti teisme. Tačiau atsižvelgus į tai, kad tiriamojo psichikos būsena siekia tik dalinės remisijos lygį, tiriamasis ambulatoriškai gydosi nereguliariai, savarankiškai nutraukė jam paskirtą gydymą, kritika būsenos atžvilgiu nepakankama, būsena vertinama kaip nestabili, todėl rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Esant aptartų aplinkybių visumai teismas konstatuoja, kad J. B. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas ribotai pakaltinamu. Atsižvelgiant į ekspertės L. Š. teisiamajame posėdyje pateiktą išvadą, kad J. B. reikalingos priverčiamos medicininio poveikio priemonės, t. y. priverstinis ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą, teismas sprendžia, kad šiuo metu J. B. dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare, todėl, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.