- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-04
- Bylos Nr.
- 1A-104-366-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Arnoldas Šukaitis, Bronė Vidzėnienė
- Kaltinamasis
- L. M.
- Advokatai
- Vitalija Kopūstienė, Alfonsas Mašalas
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-366/2009
Teisėjas Donatas Jatužis Teisėjas Donatas Jatužis Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.8.2.1., 2.9., 2.4.6.
NUTARTIS
2009 m. kovo 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Bronės Vidzėnienės, Arnoldo Šukaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos M. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. išteisinta kaip nepadariusi nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 straipsnio 1 dalyje (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Išieškota iš M. D. proceso išlaidos - 1000 Lt L. M. naudai už apmokėtą advokato darbą (BPK 105 str. 6 d.).
M. D. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Aprašomoji dalis
n ustatė:
L. M. išteisinta kaltinant tuo, kad 2007-10-17 Panevėžio miesto apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-2848-488/2007 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo metu, duodama parodymus pasakė: „D. užpuolė tetą autobuse, išmetė iš autobuso“, tokiu būdu žodžiu, užgauliai pažemino M. D., pakirto jos pasitikėjimą savimi, ko pasekoje ji patyrė emocinį šoką, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.
Šalies argumentai
Privati kaltintoja M. D. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-22 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo L. M. pripažinti kalta pagal BK 155 str. 1 d. ir nubausti arešto bausme, o jos civilinį ieškinį 10000 Lt sumai tenkinti ir priteisti iš L. M.. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, L. M. pasakytus žodžius, kurie pažemino jos garbę ir orumą, nuosprendžio motyvuose susieja su nagrinėtos civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dalyku ir remdamasis Panevėžio rajono policijos komisariato 1994-12-28 raštu Nr. 9478, adresuotu K. M., kuriame nurodyta, kad pagal 1994-12-07 pareiškimą dėl nesutarimo su M. D. yra atsisakyta kelti baudžiamąją bylą. Jos nuomone, K. M. niekada nerašė jokio pareiškimo ir neprašė jo parašyti kito asmens, kadangi nebuvo tam pagrindo, nes jų abiejų santykiai buvo geri. Tokį pareiškimą, anot apeliantės, galėjo parašyti L. M., norėdama jai pakenkti ir su kuria apeliantė nesutaria. Todėl L. M. neigiamai atsiliepdama apie ją (neva apeliantė užpuolė tetą ir išmetė iš autobuso), pažemindama kitų akyse, suvokė savo veiksmų žeminantį pobūdį jos atžvilgiu ir to siekė. Be to, skunde nurodoma, kad teismas, atsisakydamas prijungti prie bylos ją charakterizuojančią medžiagą bei medžiagą apie jos sveikatos būklę, pažeidė BPK 7 str. nustatytas jos teises. Dėl šių aplinkybių teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Atsikirtimų BPK 317 straipsnio nustatyta tvarka negauta.
Teismo posėdyje M. D. ir jos atstovas advokatas A.Mašalas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintosios L. M. gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atstovavimo išlaidas.
M. D. apeliacinis skundas atmestinas (326 str. 1d. 1p.), 2008 m. gruodžio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (BPK 20 str., 305 str. 1d. 2p.). Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta (BPK 320 str. 3d.).
Šalies argumentai
M. D. skunde teigia, kad L. M. neigiamai atsiliepdama apie ją (neva užpuolė tetą ir išmetė iš autobuso), pažemindama kitų akyse, suvokė savo veiksmų žeminantį ir įžeidžiantį pobūdį jos atžvilgiu ir to siekė.
Pirmos instancijos teismas savo nuosprendyje plačiai ir išsamiai pasisakė dėl visų aplinkybių ir argumentų, kurie keliami apeliaciniame skunde. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje - įžeidimas, numatytas BK 155 straipsnio 1 dalyje, yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia. Taigi sprendžiant klausimą ar yra nusikaltimo, numatyto BK 155 str. 1 d. sudėtis labai svarbi yra subjektyvinė pusė. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl L. M. kaltės daug dėmesio skyrė šiam nusikalstamos veikos sudėties požymiui, plačiai ir išsamiai aiškinosi ar M. D. įžeidę žodžiai buvo pasakyti siekiant ją įžeisti ar kitais motyvais ir padarė pagrįstą išvada, kad ta frazė buvo nukreipta ne M. D. atžvilgiu, siekiant ją įžeisti ar pažeminti, o aiškinant civilinės bylos dėl juridinio fakto nustatymo aplinkybes. Apeliantė akcentuoja, kad nėra buvę tokio fakto, kad ji būtų užpuolusi tetą ir išmetusi iš autobuso, tačiau ši aplinkybė nėra esminė, sprendžiant ar L. M. veikoje yra nusikaltimo numatyto BK 155 str. 1 d. (nusikaltimo, kurio padarymu M. D. kaltina L. M.) sudėtis. Už tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį paskleidimą atsakomybė numatyta BK 154 str. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad taip vertinti L. M. veiką nėra jokio pagrindo. Kaip matyti tiek iš baudžiamosios bylos, tiek iš civilinės bylos medžiagos, L. M. frazę, kuri įžeidė M. D., pasakė tokią informaciją gavusi iš K. M.. Paneigti, kad K. M. nėra taip sakiusi nėra jokios galimybės, kadangi K. M. mirusi. Netiesiogiai, kad K. M. taip galėjo sakyti L. M. patvirtina 1994-12-28 Panevėžio rajono policijos komisariato pranešimas, adresuotas K. M., iš kurio matyti, kad pagal 1994-12-07 pareiškimą dėl nesutarimo su M. D. atsisakyta kelti baudžiamąją bylą. Iš to darytina išvada, kad net jei tokio fakto nebuvo (M. D. nebuvo užpuolusi tetos), L. M. veikoje nėra nusikaltimo sudėties, kadangi ji nuoširdžiai klysta.
Pirmos instancijos teismo sprendimas palikti M. D. civilinį ieškinį nenagrinėtu, kadangi L. M. išteisintina, nesant jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliantės teiginys, kad buvo pažeistas BPK 7 str. numatytas rungimosi principas, nes teismas atsisakė prijungti prie bylos ją charakterizuojančią medžiagą bei medžiagą apie jos sveikatos būklę, yra nepagrįstas, kadangi iš apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, kad klausimas dėl šių dokumentų prijungimo prie bylos buvo svarstomas ir dokumentai yra prijungti (b. l. 40).
Įvertinus tai, darytina išvada, kad ši baudžiamoji byla išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintosios L. M. gynėja pateikė pinigų priėmimo kvitą 1000 Lt sumai (pinigus sumokėjo L. M.) ir prašo šią sumą priteisti L. M. naudai iš privačios kaltintojos M. D.. BPK 105 str. 6 d. numato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusio pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Tai reiškia, kad tik teismas sprendžia ar priteisti, ir jei taip tai kokią dalį, proceso išlaidų iš asmens, pagal kurio pareiškimą pradėta byla. Šiuo atveju kolegija pripažįsta, kad L. M. advokatei sumokėta suma yra proceso išlaidos. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog byla nėra sudėtinga, nedidėlės apimties, nereikalavo didelių laiko sąnaudų pasiruošiant jos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, todėl prašoma priteisti 1000 Lt suma yra aiškiai per didelė. Tuo pagrindu iš M. D. priteistina suma mažintina iki 500 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 105 str. 6 d., teismas
n utarė:
Privačios kaltintojos M. D. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-22 nuosprendį.
Iš privačios kaltintojos M. D. priteisti L. M. naudai 500 Lt (penkis šimtus litų) proceso išlaidų už apmokėtą advokato darbą.