- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-18
- Bylos Nr.
- N-62-2767-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-01024-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. P. už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 26 d., apie 14.22 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,27 promilės alkoholio), nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo. Šiais veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį.
Institucijos pareigūnas taip pat surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. P. už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 26 d., apie 14.20 val., laikomas neblaivus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato patalpose grasino susidorojimu ir fizinės prievartos panaudojimu uniformuotiems policijos pareigūnams S. K. bei I. S., nevykdė jų teisėtų reikalavimų nusiraminti, stumdėsi, aktyviais veiksmais priešinosi, vengė sulaikymo, įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą. Paminėti veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimu pripažino V. P. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus teisės pažeidimus ir skyrė jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2 300 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Teismas nurodė, kad nors V. P. neigia vairavęs automobilį, jo kaltę patvirtina rašytinė bylos medžiaga ir liudytojų S. K. bei I. S. parodymai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. P. prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį, panaikinti ir bylą nutraukti. Teigia, kad automobilio nevairavo. Paaiškina, kad I. G. paskambino pažįstamam M. B. ir paprašė jį pavairuoti ginčo automobilį. Nuvežę V. P. į namus, jiedu su M. B. nuvyko į degalinę. M. B. išlipo įpilti kuro, o V. P. ketino eiti sumokėti, kadangi piniginė buvo priekyje, jis siekė piniginės per vairuotojo kėdę, tačiau dėl girtumo užvirto ant šios kėdės. Pažymi, jog M. B. rašytiniame paaiškinime patvirtino automobilio vairavimo faktą. Apelianto teigimu, jo paaiškinimai proceso metu išliko nuoseklūs, tuo tarpu policijos pareigūnų parodymuose gausu neatitikimų. Pažymi, kad patruliai skirtingai nurodė asmenį, sėdėjusį šalia vairuotojo, todėl teismas privalėjo imtis aktyvių veiksmų iškilusiems prieštaravimams pašalinti (ATPK 248 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas neapklausė posėdyje M. B., I. G., degalinės darbuotojų, tuo suvaržydamas apelianto teisę į gynybą, nevertino įrodymo, kuriuo nustatytas neblaivumo požymis, leistinumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
V. P. yra kaltinamas tuo, kad padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 2 dalyje numatytus teisės pažeidimus. Apeliantas neneigia padaręs ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus teisės pažeidimus, tačiau neigia automobilio vairavimo faktą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Nagrinėjamoje byloje apelianto versiją palaiko R. S. ir V. P. liudijimai bei M. B. rašytinis paaiškinimas, tuo tarpu apeliantą kaltinančią versiją patvirtina pareigūnų S. K. ir I. S. parodymai.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos argumentais, kuriais buvo nutarta atmesti liudytojų R. S. ir V. P. parodymus – t. y. šie liudytojai nepaneigė policijos pareigūnų parodymų, nes paties apelianto sulaikymo fakto nematė, liudijo tik aplinkybes, galimai buvusias iki apelianto sulaikymo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nevertinti M. B. rašytinio paaiškinimo, kadangi nėra nustatyta, kad šis paaiškinimas buvo surašytas ir pasirašytas būtent M. B.. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų S. K. ir I. S., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Pareigūnai tvirtino, kad gerai įsidėmėjo, jog automobilį vairavo apeliantas (b. l. 46–47). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Apelianto nurodyti nesutapimai policijos pareigūnų liudijimuose nėra esminiai, jie galėjo atsirasti dėl to, kad nuo įvykio iki pareigūnų apklausos buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas.
Dėl apelianto argumentų, kad neapklausus M. B., I. G., degalinės darbuotojų buvo suvaržyta jo teisė į gynybą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek M. B., tiek ir I. G. buvo kviesti į teismo posėdį apelianto iniciatyva (b. l. 28–29, 33, 38–39), tačiau į teismo posėdį neatvyko ir parodymų nedavė. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog apeliantas pirmosios instancijos teismui būtų pateikęs prašymą dėl degalinės darbuotojų apklausos. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jų pakanka apelianto kaltei dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatytų pažeidimų padarymo pagrįsti.
Apeliantas nurodo, kad nebuvo vertinta, ar techninei priemonei, kuria buvo nustatytas jo neblaivumas, buvo atlikta metrologinė patikra. Teisėjų kolegija nustatė, kad V. P. neblaivumas buvo nustatytas alkoholio kiekio matavimo priemone „Lion alcometer 500“ Nr. 19123 (b. l. 3). Byloje esantis šiai techninei priemonei išduotas patikros sertifikatas patvirtina, kad jos patikra buvo atlikta 2010 m. gegužės 13 d. ir patikros sertifikatas galiojo iki 2010 m. lapkričio 12 d. Nustatyta, kad apelianto neblaivumas buvo tikrintas 2010 m. rugsėjo 26 d. (b. l. 2), vadinasi techninio prietaiso panaudojimo metu, jis buvo sertifikuotas, vadinasi tinkamas naudoti, todėl juo nustatyti duomenys laikytini teisingais.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, motyvavęs išvadą, kodėl remiasi vienais įrodymais ir kodėl kitus įrodymus atmeta, pašalino visus byloje esančius prieštaravimus, ir nepažeidė lygiateisiškumo principo, nes byloje buvo surinkti ir ištirti tiek V. P. kaltinantys, tiek ir jį teisinantys įrodymai, motyvuotai paneigta apelianto iškelta versija. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.