- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-12
- Bylos Nr.
- 1S-184-134/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
- Pareiškėjas
- A. P.
teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo A. P. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą,
Aprašomoji dalis
nustatė,
Skundžiama nutartimi atmestas pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo 2012-11-29 nutarimo, kuriuo paliktas galioti žemesniojo prokuroro 2012-10-15 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir grąžinti skundą nagrinėti tam pačiam teismui iš esmės.
Skunde nurodo, kad byloje nėra nustatytas pagrindinis jo keltas klausimas – ar bankas jam 1995-09-10 suteikė 73000 Lt kreditą, ar nesuteikė. Jis negalėjo pervesti 73000 Lt ūkininkui J. R., nes banko jam tariamai suteikta paskola į jo sąskaitą nepateko, todėl jis negalėjo disponuoti šiais pinigais, o pavedimas iš banko tiesiogiai padarytas J. R.. Pareiškėjas teigia, kad bankas iš jo reikalavo fiktyvių aktų apie statybas, kuriuos jis pasirašinėjo, nors jokios statybos nevyko ir nėra tai patvirtinančių dokumentų – sąmatų, projektų, leidimų. Iš sąskaitos Nr. 77270273000 aktyvas 1996-10-18 perkeltas į kitą sąskaitą, o tai taip pat įrodo, kad jis 73000 Lt paskolos negavo, o bankas, prisiteisdamas paskolos dalį – 24371,44 Lt - elgėsi nesąžiningai.
Pareiškėjas teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė dvi senaties termino skaičiavimo datas, o rezoliucinėje dalyje nepagrįstai pavedė toliau nustatinėti jo parašų autentiškumą dokumentuose.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė jo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas, skundžiama nutartis keistina.
Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsiaiškintas klausimas, ar tikrai bankas jam 1995-09-01 suteikė 73000 Lt kreditą. Skundžiamame prokurorės 2012-10-15 nutarime įvertintos visos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam pareiškėjo nurodytų faktų dėl jam banko 1995-09-01 suteiktos paskolos įvertinimui, išsamiai atsakyta į pagrindinius pareiškėjos skundų argumentus, o padarytos išvados paremtos ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Pareiškėjas, nesutikdamas su nutarties sprendimu atmesti jo prašymą panaikinti prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą, skunde pakartoja tuos pačius motyvus ir dėsto tas pačias aplinkybes, kurios jau yra išsamiai įvertintos ankstesniuose sprendimuose. Ikiteisminio tyrimo metu imtasi visų galimų priemonių ištirti pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes, tačiau duomenų dėl pareiškėjos skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su tuo, kad bankas jam 1995-09-01 nesuteikė 73000 Lt dydžio paskolos, bylos medžiagoje nėra. Skundžiamuose prokurorų priimtuose nutarimuose ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas bei motyvai išdėstyti išsamiai.
Skundžiamą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmusi prokurorė savo sprendime pagrįstai rėmėsi ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-07-04 sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo 2008-11-19 nutartimi civilinėje byloje, kuria pripažinta, kad A. P. skolingas paskolą suteikusiam bankui 24371,44 Lt su įstatyminėmis palūkanomis ir ši skola susidarė dėl banko 1995-05-01 suteiktos ir negrąžintos paskolos dalies. Be to, nagrinėjant civilinę bylą, nustatyta, kad A. P. žinojo apie 43000 Lt dydžio skolą, susidariusią dėl 1995-09-01 paskolos, nes 2001-05-01 prašė pratęsti paskolos grąžinimą. Teismo posėdžiuose A. P. neginčijo jokių banko pateiktų dokumentų. Tai jis pradėjo daryti tik įsiteisėjus jam nepalankiam sprendimui civilinėje byloje, kuomet 2009-08-11 pareiškimu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą, nurodydamas, kad banko 1995-09-01 paskolos kortelė suklastota. Tačiau, kaip jau nurodyta, jokių tai pavirtinančių duomenų tyrimo metu negauta.
2011-04-22 specialisto išvada nustatyta, kad A. P. visiškai atsiskaitė su paskolas išdavusiu banku, išskyrus pagal 1995-09-01 ir pagal 1995-10-19 kredito sutartį iš visi 23867,56 Lt. Tolesnio tyrimo metu vykusiose apklausose specialistė pateikdavo išsamius paaiškinimus dėl A. P. skunduose prokuratūrai ir teismui dėstytų klausimų, tačiau išvados esmė nesikeitė. Specialistė 2012-09-00 apklausoje paaiškino dėl A. P. iškilusių klausimų dėl to, ar bankas tinkamai vykdė kredito sutartis, ar A. P. realiai galėjo pasinaudoti iš banko pervestais pinigais, kodėl bankas pinigus pervedinėjo į skirtingas pareiškėjo sąskaitas, remdamasi bylos dokumentais, paneigė pareiškėjo paskutiniame skunde dėstomus teiginius, kad bankas paskolos pinigų į jo sąskaitą nepervedė ir šią paskolą iš karto gavo J. R., (miręs 2008 metais (6 t., 184-185 b.l.)).
Specialistė pakartotinai ir papildomai paaiškino, kad tyrimui pateiktais dokumentais nustatyta, jog A. P. su banku 1995-09-01 sudarė kredito sutartį, pagal kurią gavo 73000 Lt kreditą ir dalį jo grąžino : 1998-11-20-15000 Lt, 1999-04-26-5761 Lt, 2000-02-15-9239 Lt (7 t., 26-29 b.l.).
Apibendrindamas skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad tyrimo metu nustatyta, kad bankas pareiškėjui 1995-09-01 suteikė 73000 Lt kreditą, todėl pareiškėjo teiginiai, kad kreditas jam nesuteiktas, o tai tvirtinantys ir kredito dalies grąžinimo reikalaujantys banko darbuotojai klastojo dokumentus ir sukčiavo, yra nepagrįsti. Esant tokioms aplinkybėms, tęsti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo ir šis tyrimas nutrauktas pagrįstai, todėl ši skundžiamos teismo nutarties dalis paliekama galioti.
Tačiau pareiškėjas skunde teisingai nurodo, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą, jokių tyrimo veiksmų šioje byloje atlikinėti nebegalima, todėl teismo nurodymas nustatinėti bylos dokumentuose esančių pareiškėjo parašų autentiškumą teisiškai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad šiuo atveju gali būti kokios nors nusikalstamos veikos požymiai, apie tai turėjo informuoti prokuratūrą atskiru procesiniu dokumentu, o ne formuluoti nurodymus sprendime, kuriuo patvirtinamas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumas, todėl šie rezoliucinės dalies teiginiai naikintini.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį pakeisti.
Pašalinti iš nutarties rezoliucinės dalies nurodymą nustatyti A. P. parašų autentiškumą.
Nutarties rezoliucinę dalį atmesti A. P. skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo palikti galioti.
Ši nutartis neskundžiama.