Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjai A. V., pareiškėjos atstovams – advokato padėjėjui Rolandui Rutei ir Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui V. K., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei – šios institucijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjai Alicijai Voiciechovskai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. V. skundą dėl įsakymo dalies panaikinimo atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja nurodė, kad tinkamai atliko savo funkcijas pagal pareigybės aprašymą. Pareiškėjos atstovai taip pat palaikė skundo argumentus, papildomai atkreipdami dėmesį į tai, kad pareiškėja nėra kalta dėl susidariusios pensijos permokos, o tarnybinio nusižengimo konstatavimas turėjo ne prevencinį ar tarnybinės atsakomybės, o permokos padengimo pareiškėjos lėšomis tikslą.

VSDFV Vilniaus skyriaus atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atkreipė dėmesį į tai, kad komisijos tyrimo išvadoje buvo pateiktas siūlymas spręsti I. S. neatlygintos pensijos permokos išieškojimo klausimą, atsižvelgiant į tai, kad permokos dydžiui įtakos turėjo ne tik valstybės tarnautojų veiksmai, bet ir netobula Išmokų taikomoji sistema. Atstovė paaiškino, kad pareiškėjos veiksmai iš esmės lėmė tik vieno mėnesio (ne 3 802,16 Eur) pensijos permoką. Atsakydama į pareiškėjos atstovo klausimą, nurodė, kad tarnybinio tikrinimo metu iš pareiškėjos nebuvo reikalauta atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Ginčas byloje yra kilęs dėl galimai neteisėto ir nepagrįsto pripažinimo, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą.

Įsakymo ginčijamu 1.2 punktu VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą – netinkamai atliko Pensijų ir kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto VSDFV direktoriaus 2007 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-115 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Tvarkos aprašas), 23.2 punkte nustatytą procedūrą, t. y. 2014 m. spalio mėnesį į duomenų bazę klaidingai įrašė duomenis apie I. S. pensijos (duomenų bazėje duomenys apie VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. PE_SP1-31971 dėl senatvės pensijos skyrimo iš naujo anuliavimą buvo įrašyti 2014 m. spalio 31 d.) mokėjimą, dėl ko buvo nustatyta 3 802,16 Eur permoka (b. l. 13).

Įsakymo ginčijamu 2.2 punktu VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius nusprendė pareiškėjai neskirti tarnybinės nuobaudos, nes pasibaigė VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas (b. l. 14).

Įsakymas buvo priimtas, vadovaujantis VTĮ 30 straipsnio 1 dalimi ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – Taisyklės), 14.3 punktu, bei atsižvelgiant į Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos (toliau – komisija) 2016 m. birželio 20 d. išvadą Nr. (2.10)11-7021 (toliau – išvada) (įsakymo įžanginė dalis) (b. l. 13).

VTĮ (redakcija, galiojusi išvadoje nurodytu tarnybinio nusižengimo padarymo metu) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos.

Tikslaus apibrėžimo, kas laikoma nusižengimo paaiškėjimo diena, nei VTĮ, nei Taisyklės nepateikia. Tačiau aiškindamas VTĮ 30 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą nurodė, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (LVAT 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3 –720/2003; 2006 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248–803/2006; 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62–1122/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520–2193/2012).

Bylos duomenimis nustatyta, kad išvada (b. l. 46–50) VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriui buvo pateikta 2016 m. birželio 20 d. (b. l. 51). Įsakymas, kaip minėta, buvo priimtas 2016 m. birželio 22 d., t. y. nepraleidus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos termino, tačiau VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje taip pat yra įtvirtintas ir naikinamasis tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, t. y. minėta nuostata numato, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai.

Išvadoje nėra konstatuota konkreti tarnybinio nusižengimo padarymo diena, t. y. išvadoje tik nurodyta, kad pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė 2014 m. spalio mėnesį (b. l. 49). Akivaizdu, kad imperatyvus 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas, priimant ginčijamą įsakymą, buvo praleistas. VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje taip pat yra nustatyti atvejai, kada vietoje 6 mėnesių yra taikomas 3 metų nuo nusižengimo padarymo dienos naikinamasis terminas tarnybinei nuobaudai paskirti, t. y., kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Kaip minėta, tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas, atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, tačiau ši aplinkybė patenka į minėtą išimtį, tik tuo atveju, jeigu tiriamas tarnybinis nusižengimas VTĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais. VTĮ 30 straipsnio 2 dalis reglamentuoja tik 2 atvejus: pirma, kai tyrimo metu tarnautojas, kurio atžvilgiu atliekamas patikrinimas, perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje; antra, kai tarnautojas atleidžiamas iš pareigų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių šių sąlygų egzistavimą, todėl pareiškėjos atžvilgiu 3 metų senaties terminas netaikytinas. VTĮ nustatyta termino tarnybinei nuobaudai skirti pabaiga lemia tai, kad pareiškėjai tarnybinė atsakomybė kilti negalėjo, atitinkamai, pareiškėjai negalėjo būti skirta tarnybinė nuobauda.

Pareiškėja, be kita ko, nesutinka su tarnybinio nusižengimo padarymo fakto konstatavimu.

Pagal VTĮ 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520–2635/2012).

Įsakyme konstatuota, kad pareiškėja (subjektas) pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. valstybės tarnautojo bendro pobūdžio pareigą laikytis teisės aktų bei konkrečią Tvarkos aprašo 23.2 punkte nustatytą procedūrą (vyresnysis specialistas, gavęs paskirtos pensijos, kompensacijos bylą po sprendimo priėmimo per 5 darbo dienas įveda į duomenų bazę su mokėjimu susijusią bei papildomą informaciją apie pensijos, kompensacijos gavėją) (objektas), nes 2014 m. spalio mėnesį į duomenų bazę klaidingai įrašė duomenis apie I. S. pensijos mokėjimą (objektyvioji pusė) (b. l. 13). Subjektyvioji pusė (kaltė) buvo nurodyta įsakymo sudėtine dalimi esančioje išvadoje, nurodant, kad pareiškėja savo pareigas netinkamai atliko dėl neapdairumo (b. l. 49). Išvadoje, be kita ko, buvo pateiktas siūlymas spręsti pareiškėjos materialinės atsakomybės klausimą (dėl I. S. neatlygintos pensijos permokos dalies išieškojimo) (b. l. 50), tačiau dėl pareiškėjos materialinės atsakomybės joks sprendimas skundžiamu įsakymu nebuvo priimtas. Be to, pagal VTĮ 30 straipsnio 5 dalį, teismui gali būti skundžiami sprendimai dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Kaip minėta, įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta nebuvo. Materialinės atsakomybės klausimas, kaip teisingai nurodo VSDFV Vilniaus skyrius, yra kita tarnautojų atsakomybės rūšis, todėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, pagal VTĮ 32 straipsnio 4 dalį, šiuo klausimu (dėl žalos atlyginimo) priima kitą sprendimą (ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos). Tarnautojas nesutikdamas su tokiu sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą ir jį ginčyti, o tai sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą (VTĮ 32 straipsnio 6 dalis).

Taisyklės įtvirtina išvadų motyvavimo reikalavimą, t. y. Taisyklių 13 punkte numatyta, kad jeigu išvadoje teigiama, kad tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tai joje, be kita ko, turi būti nurodyta nusižengimo padarymo diena (jeigu ją įmanoma nustatyti) bei nusižengimo įvykdymo aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą Nr. PE_SP1-31971 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo I. S.“, kuriuo I. S. buvo paskirta 1 452,64 Lt dydžio pensija (b. l. 85). Tiek įsakyme, tiek ir išvadoje nurodyta, kad minėtas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas dar tą pačią dieną, t. y. 2014 m. spalio 31 d., duomenų bazėje buvo anuliuotas, tačiau pareiškėja, neatsižvelgdama į tai, duomenų bazėje klaidingai pažymėjo informaciją apie paskirtosios pensijos, kuri buvo anuliuota, mokėjimą.

Išvada, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, kaip teisingai skunde nurodo pareiškėja, negali būti grįsta prielaidomis, t. y. tyrimą atlikusi komisija turėjo surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir jas įvertinti. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A756–2022/2012 LVAT konstatavo, jog išvadoje nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyti visi tikrinto asmens veiksmai (neveikimas), kuriuos tyrimą atlikusi komisija vertina kaip tarnybinius nusižengimus, todėl išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimai nepagrįsti patikimais ir pakankamais įrodymais. Minėti išvados trūkumai LVAT praktikoje yra vertinami kaip pagrindinių taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

VSDFV Vilniaus skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja turėjo duomenų bazėje padaryti įrašą „nemokėti pensijos“, tačiau pareiškėja padarė klaidingą įrašą „mokėti“, nepaisant to, kad pensijos skyrimo sprendimas buvo anuliuotas. Tačiau nei įsakyme, nei išvadoje nėra nurodyta konkreti diena, kada pareiškėja duomenų bazėje atliko minėtą įrašą. Tarnybinio nusižengimo padarymo data apibrėžiama gana ilgu – vieno mėnesio (2014 m. spalis) laikotarpiu. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad duomenų bazėje įrašą apie pensijų mokėjimą padarė 2014 m. spalio 30 d., t. y. dar iki minėto sprendimo skirti pensiją iš naujo anuliavimo. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys duomenys, t. y. duomenų bazės ekrano vaizdas, iš kurio matyti, kad pareiškėja duomenų bazės skiltyje „Išmokos nutraukimai-atnaujinimai“ 2014 m. spalio 30 d. pasirinkto įrašą „pradėtas mokėjimas nuo 2014 m. lapkričio 1 d.“ (b. l. 78). Taigi, pareiškėja 2016 m. gegužės 30 d. paaiškinime (b. l. 96) suklydo, nurodydama, kad įrašą „pradėtas mokėjimas“ duomenų bazėje padarė 2014 m. spalio 31 d., o tyrimą atlikusi komisija paaiškinime nurodytų aplinkybių galimai netikrino ir tinkamai neįvertino. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. spalio 31 d. duomenų bazės skiltyje „išmokos skyrimas“ nurodė „skyrimas anuliuotas“ (b. l. 79). Atitinkamai, VSDFV Vilniaus skyriaus išvada, kad pareiškėja į duomenų bazę įvedė klaidingą informaciją apie pensijos mokėjimą yra nepagrįsta bylos duomenimis. Visa tai sudaro pakankamai pagrįstą pagrindą abejoti tarnybinio nusižengimo padarymo faktu. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose galioja imperatyvas visas abejones traktuoti asmens naudai (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–281/2007, 2008 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–2681/2008). Atsižvelgiant į tai, skundžiamo įsakymo dalis, kuria pareiškėja buvo pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą, negali būti vertinama kaip teisėta ir pagrįsta. Įvertinus tai, kad pareiškėja buvo nepagrįstai pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą, įsakymo skundžiama dalis, susijusi su konstatavimu, kad neigiami padariniai (3 802,16 Eur pensijos permoka) kilo dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo taip pat pripažįstama nepagrįsta.

Įsakymo 1.2 punktas naikintinas, kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas įsakymo 2.2 punktas iš esmės yra pareiškėjai palankus (juo pareiškėjai buvo neskirta tarnybinė nuobauda), laikytina, kad teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai visa apimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos A. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. P-1116 „Dėl Pensijų skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiųjų specialisčių R. K. ir A. V. tarnybinio nusižengimo“ 1.2 punktą.

Sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.