- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-07-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-6436-888/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05613-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- R. G.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. liepos 14 d. 18 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), R. G., vairuodamas transporto priemonę VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nuvažiuodamas nuo dujų užpylimo kolonėlės su neatjungta dujų užpylimo žarna ją nutraukė. Eismo įvykio metu apgadinta dujų užpylimo įranga. Nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir išeisimo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 131, 234 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, kad tą dieną buvo labai susijaudinęs, išsiblaškęs, turėjo didelių rūpesčių dėl sūnaus, kuris turi psichikos sutrikimų, taip pat jo laukė darbininkai, kuriuos jis turėjo nuvežti.
Liudytojas G. G. parodė, kad yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kurioje dirba R. G.. Praėjus savaitei po šio įvykio jis buvo nuvykęs į degalinę dėl žalos atlyginimo, tačiau degalinės vadovė nurodė, kad visi duomenys yra perduoti draudimui žalai apskaičiuoti. Kadangi šiuo metu ekspertas atostogauja, nėra žinomas žalos dydis, atlyginti jos negali. R. G. su juo kartu dirba virš 10 metų, jį apibudino kaip puikų darbuotoją, žino, jog jis turi problemų šeimoje su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio R. G. paaiškinimo matyti, kad jis savo kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino (4 b.l.). R. G. kaltė padarius teisės pažeidimus, numatytus administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., taip pat įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b.l.), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis, iš kurių matyti, kad buvo nutraukta ir sugadinta degalinės dujų užpylimo žarna, kurios ilgis apie 4,50 m (2 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyr. patrulio A. J. tarnybiniu pranešimu (3 b.l.), UAB „B. P.“ 54-os degalinės pareiškimu (8 b.l.), PVM sąskaita – faktūra (9 b.l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu (10 b.l.), CD su vaizdo įrašu (14 b.l.).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. G. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., todėl jis yra baustinas.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. G. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jis pripažino pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p..), darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
R. G. iš įvykio vietos pasitraukė, tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad jis tai padarė ne piktybiškai, o dėl savo emocinės būklės, būdamas išsiblaškęs ir susijaudinęs dėl turimų rūpesčių su sūnumi, kuris turi psichikos sutrikimų. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad R. G. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Teismas pažymi, kad įvykio metu degalinei buvo padaryta žala, kurią R. G. padedamas įmonės vadovo geranoriškai ėmėsi priemonių atlyginti, tačiau dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių iki šiol nėra atlyginęs. Nėra duomenų, kad R. G. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus.
Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).
Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad R. G. paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jos asmenybei, nes R. G. padarytas teisės pažeidimas - eismo įvykio vietos palikimas, nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. R. G. skirtina mažesnė negu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, bei mažesnė papildoma nuobauda, t. y. trumpesnis nei numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
R. G. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų) baudą.
R. G. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., paskirti 1000 Lt (vieno tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.