- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-02-17
- Bylos Nr.
- 1A-50-397-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01417-2008-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Kaltinamasis
- L.
- Advokatai
- Eugenijus Senovaitis
Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-50-397/2010
NUOSPRENDIS
2010 m. vasario 17 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, išteisintajam L. L., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. išteisintas, kai jis buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. spalio 28 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), išėmęs nuo vyrių rūsio duris, įsibrovė į A. B. priklausantį rūsį ir iš jo pagrobė pripučiamą dvivietę guminę valtį su dviem irklais 460 Lt vertės, televizorių VIDO 54 cm įstrižainės, sidabrinės spalvos 350 Lt vertės, tinklinį žvejo krepšį 20 Lt vertės, 12 puslitrinių stiklainių braškių uogienės 60 Lt vertės, 12 puslitrinių stiklainių serbentų uogienės 60 Lt vertės, 20 puslitrinių stiklainių marinuotų burokėlių 60 Lt vertės, penkias kasas supintų svogūnų 50 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. B. bendrą 1060 litų turtinę žalą.
Išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, jog byloje nėra tiesioginių, teisiamojo kaltę patvirtinančių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad L. L. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, tai yra, kad jis 2008 m. spalio 27 d. ar 28 d. padarė slaptą vagystę iš rūsio, priklausančio butui (duomenys neskelbtini), ir kad vien ta aplinkybė, kad specialisto išvada patvirtina, jog piršto pėdsakas yra paliktas L. L. dešinės rankos didžiojo piršto, neįrodo, kad būtent L. L., būtent 2008 m. spalio 27 d. ar 28 d. ir būtent įsibrovė į minėtą rūsį ir kad būtent jis pagrobė išvardintus daiktus.
Darydamas šią išvadą teismas nurodė, kad teisiamojo posėdžio metu buvo išnaudotos visos galimybės, tačiau abejonių, kad būtent kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pašalinti nepavyko. Duomenys, kuriais kaltinimas grindžia teisiamojo kaltę, tėra spėjimai ir prielaidos, kuriomis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas.
Nuosprendyje nurodoma, kad kaip nurodė apklaustas specialistas N. K., prieš kiek laiko galėjo būti palikti L. L. rankų pirštų pėdsakai pasakyti nėra galimybės, rankų pėdsakų išlikimas ir suradimas priklauso nuo individualaus žmogaus fizinių savybių, objekto paviršiaus ir sąlygų, o šiuo atveju, rankų pėdsakai, rasti ant rūsio durų, galėjo išlikti nuo 24 valandų iki trijų mėnesių. Pats kaltinamasis neigia kaltinime nurodytu laiku buvęs nurodytame rūsyje ir pagrobęs išvardintus daiktus. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent L. L. nurodytu laiku įsibrovė į rūsį ir pagrobė kaltinime išvardintus daiktus nėra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu vyriausiasis prokuroras prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m spalio 26 d. išteisinamąjį nuosprendį kaip neteisėtą ir nepagrįstą panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo L. L. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.. ir nubausti jį 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą bei būti namuose nuo 24 val. iki 6 val.; priteisti iš L. L. 1060 litų A. B.. Apeliaciniame skunde išdėstyti šie motyvai: teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos įvertino neobjektyviai ir nepagrįstai išteisino L. L., kaltintą pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.. Teismas atsižvelgė tik į kaltinamojo L. L. parodymus, kad rūsyje, kur yra A. B. sandėliukas, jis, t.y. L. L., nei karto nėra buvęs ir jokių daiktų iš A. B. sandėliuko nevogė, tačiau teismas neatsižvelgė į visų surinktų faktinių aplinkybių visumą. Išteisinamajame nuosprendyje teismas konstatuoja, kad be kaltinamųjų visiško kaltės pripažinimo, jų kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais. Įvertinęs rašytinius įrodymus, teismas jau daro visiškai priešingą išvadą dėl kaltinamojo L. L. išteisinimo. Teismo išvada, kad duomenys, kuriais kaltinimas grindžia teisiamojo kaltę, tėra spėjimai ir prielaidos, kuriomis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas, yra visiškai nepagrįsta ir klaidinga, kadangi konkretaus įtariamojo rankos piršto pėdsako radimas įvykio vietoje, negali būti vertinama kaip spėjimas ar prielaida. Piršto pėdsakas, užfiksuotas 2008-10-28 įvykio vietos apžiūros metu, esančios (duomenys neskelbtini), rūsyje iš vidinės durų pusės, yra paliktas būtent kaltinamojo L. L. dešinės rankos didžiojo piršto. Tai nenuginčijama aplinkybė, kuri suponuoja apie įtariamojo buvimą nusikaltimo padarymo vietoje, t.y. įsibrovus į svetimą patalpą, iš kurios ir buvo pagrobti daiktai. Jokių kitų pašalinių asmenų rankų pirštų pėdsakų, ar kitokių paliktų pėdsakų įvykio vietoje nerasta, taigi galima daryti pagrįstą išvadą, jog įsibrovęs į svetimą patalpą - rūsį (ko iš esmės nepaneigė ir teismas), L. L. iš jo pagrobė svetimus daiktus, t.y. nusikalstamą veiką padarė būtent L. L.. L. L. piršto pėdsakas rastas ant vidinės rūsio durų pusės, vadinasi, asmuo jau buvo įsibrovęs į patalpą. Ir tokiu atveju, nepripažįstant asmens kaltu dėl svetimo turto pagrobimo, kuris naudodamas specialius įrankius įsibrauna į svetimą patalpą, iš kurios yra pagrobiami daiktai, nesant kitų jo kaltę pagrindžiančių duomenų, išskyrus rastus piršto pėdsakus, formuotų klaidingą ir iškreiptą teismų praktiką dėl tokios kategorijos bylų nagrinėjimo. Tai, kad kaltinamasis neigia savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaneigia jo kaltės. Apylinkės teismo padaryta išvada, kad nėra surinkta jokių įrodymų, jog būtent L. L. įvykdė nusikalstamą veiką, neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant L. L. kaltu, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamą bylą, nustatė, kad L. L. 2008m. spalio 28 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išėmęs nuo vyrių duris, įsibrovė į A. B. priklausantį rūsį ir iš jo slapta pagrobė pripučiamą guminę valtį su dviem irklais 460 lt vertės, televizorių VIDO 54 cm įstrižainės 350 lt vertės, tinklinį žvejo krepšį 20 lt vertės, 12 puslitrinių stiklainių braškių uogienės 60 lt vertės, 12 puslitrinių stiklainių serbentų uogienės 60 lt vertės, 20 stiklainių marinuotų burokėlių 60 lt vertės, penkias kasas supintų svogūnų 50 lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. B. 1060 lt dydžio turtinę žalą.
Nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2008 10 27 apie 11 val. nuėjęs į rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), pastebėjo atsuktas nuo vyrių duris, kurios pajudinus iškrito ir užėjus į rūsio vidų pasigedo visų virš paminėtų daiktų, kurių bendra vertė sudaro 1060 lt. Tapačias aplinkybes patvirtino ir liudytoja A. B..
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 7-12) seka, kad 2008 10 28 dalyvaujant specialistui V. P., apžiūrėjus nukentėjusiajam A. B. priklausantį rūsį buvo rastos išimtos durys, nustatyta, kad nuo durų nusukti vyriai. Taip pat apžiūrėjus sandėliuko durų vidinę pusę buvo surastas ir užfiksuotas piršto pėdsakas. Atlikus apžiūrą nuo durų buvo paimta išlieja su rankų pėdsakais ir ji pridėta prie baudžiamosios bylos.
Tad paminėtieji duomenys patvirtina, kad 2008 10 28 iš nukentėjusiojo A. B. rūsio, išėmus duris ir tokiu būdu įsibrovus į patalpą, buvo įvykdyta vagystė ir pagrobta 1060 litų vertės turto.
Ištyrus paliktą ir surastą nusikaltimo vietoje piršto pėdsaką bei jį palyginus su L. L. lyginamajam tyrimui paimtais pirštų pėdsakais, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr.20-4-ISI-1018 buvo nustatyta, kad surastas piršto pėdsakas yra paliktas L. L. dešinės rankos didžiojo piršto. Būtent šiuo įrodymu kaltinimas ir grindė L. L. kaltę padarius inkriminuojamą vagystę.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios specialisto išvados nepripažino įrodymu ir neatsižvelgė į ją spręsdamas L. L. kaltės klausimą. Įvertinant šią nustatytą aplinkybę bei tai, kad piršto pėdsakas buvo paliktas ant vidinės durų pusės, kas galima tik duris atidarius, bei įvertinant, kad pats kaltinamasis pripažino, jog anksčiau nukentėjusiajam priklausančiame rūsyje niekada nesilankė, jis taip pat negalėjo paaiškinti ir kur buvo nusikaltimo padarymo dieną, darytina išvada, jog būtent L. L. įsibrovė į nukentėjusiajam priklausantį rūsį ir įsibraudamas ten paliko savo pėdsakus.
Remiantis tuo kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad L. L. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančių įrodymų visuma – nukentėjusiojo, liudytojos parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialistų išvadomis. Nustatytuosius ir kaltinamojo kaltę pagrindžiančius duomenis laikyti, kaip tai konstatavo pirmosios instancijos teismas, spėjimais ir prielaidomis nėra jokio pagrindo.
Išteisinamajame nuosprendyje teismo nurodytas teiginys, jog be kaltinamųjų visiško kaltės pripažinimo jų kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais, kuris, anot apelianto, prieštarauja kitai teismo išvadai dėl kaltinamojo L. L. išteisinimo, laikytinas apsirikimo klaida, kuri nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui esminės reikšmės neturi.
Skirdamas bausmę L. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą – padarytoji veika baudžiamojo įstatymo priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4d.), į kaltinamojo asmenybę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į prokuroro prašymą apeliaciniame skunde, kuris negali būti pasunkintas, L. L. skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas, kadangi žala nukentėjusiajam padaryta nusikalstamais L. L. veiksmais, todėl jis ir privalo atlyginti padarytąją 1060 litų dydžio žalą.
Rezoliucinė dalis
nuspren d ė:
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: L. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir šešiems mėnesiams bei įpareigoti per šį laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam A. B. padarytą 1060 litų materialinę žalą ir per šį laikotarpį būti namuose nuo 24 val. iki 6 val. ryto.
Priteisti iš L. L. 1060 litų A. B..