Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-77-494/2013

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-03-13
Bylos Nr.: 2-77-494/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-10074-2012-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas: E. V., Ž. V.
Išvadą teikia: VĮ „Oro navigacija“
Atsakovas: Air Baltic Corporation AS

Kategorijos

20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
44.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2-77-494/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-10074-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 20.2; 24.1; 42.3; 44.1; 60; 99.5; 113.1; 116.4.

SPRENDIMASLietuvos Respublikos Vardu2013 m. kovo 13 d.

Vilnius,Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant Eglei Drungilaitei,dalyvaujant ieškovui E. V.,atsakovo atstovui adv.pad. I.Kingai Bartoško,institucijos teikiančios išvadą byloje VĮ „Oro navigacija“ atstovui N. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų E. V. ir Ž. V. ieškinį atsakovui Air Baltic Corporation AS Tarptautiniam Rygos oro uostui atstovaujamam Air Baltic Corporation filialui, išvadą teikianti institucija VĮ „Oro navigacija“ dėl kompensacijos ir išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo ieškovams priteisti: 800 Eurų kompensaciją, 3,8 LVL papildomų išlaidų maistui, konvertuojant 3,8 LVL sumą litais, pagal 2010-10-18 Lietuvos banko kursą, t.y. 18,49 Lt sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-10-18 ieškovai turėjo skristi iš Ispanijos oro uosto Madride į Lietuvos oro uostą Vilniuje per Latvijos oro uostą Rygoje. Skrydis iš Madrido į Rygą ((duomenys neskelbtini)) buvo numatytas 14:05-19:05, tačiau šis skrydis buvo atidėtas valandai ir dėl to ieškovai, išskridę valanda vėliau, pavėlavo į skrydį iš Rygos į Vilnių ((duomenys neskelbtini)), kuris turėjo įvykti 20:15-21:10 numatytu laiku. Air Baltic Corporation AS, veikianti Marupės apskrityje, Latvijoje, atstovaujama Air Baltic Corporation filialo (toliau – atsakovas), pasiūlė kitą skrydį iš Rygos į Vilnių ((duomenys neskelbtini)), tačiau šis skrydis buvo 3 valandoms ir 40 minučių vėliau nei dėl ne nuo ieškovų priklausančių priežasčių praleistas skrydis. Dėl tos priežasties, kad buvo atidėtas skrydis Madridas - Ryga ((duomenys neskelbtini)), ieškovai praleido numatytąjį skrydį Ryga-Vilnius ((duomenys neskelbtini)) ir patyrė papildomų išlaidų bei nepatogumų.

2010-10-25 ieškovai, praėjus savaitei nuo aptartų skrydžių, raštu kreipėsi į atsakovą dėl kompensacijos už patirtas išlaidas bei nepatogumus. Ieškovai rašte atsakovui nurodė, kad skrydžio atidėjimo metu nebuvo informuoti apie turimas teises, taip pat nurodė, kad atsakovo įgalioti asmenys skyrė ieškovams du 1,5 LVL vertės kvitus maistui, už kuriuos oro uosto kavinėje galima buvo įsigyti tik puodelį kavos ar arbatos. Atsižvelgiant į tai, kad skrydžio Ryga-Vilnius reikėjo laukti beveik 4 valandas, ieškovai kavinėje, esančioje netoli oro uosto, nusipirko papildomai maisto ir už tai sumokėjo 3,8 V. I. prašė atsakovo padengti šias išlaidas, bei reikalavo, kad atsakovas sumokėtų kiekvienam po 400 Eurų (viso – 800 Eurų) kompensaciją už atidėtą skrydį daugiau nei trims valandoms, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau- ESTT) sprendimu, priimtu sujungtose bylose Nr.C-402/07 ir C-432/07. Atsakovas savo atsakyme ieškovams nurodė, kad atsiprašo už ieškovų patirtus nepatogumus dėl skrydžio Madridas - Ryga ((duomenys neskelbtini)) atidėjimo bei informavo, jog minėtas skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, todėl atsakovas neprivalo atlyginti ieškovų patirtų išlaidų bei išmokėti kompensaciją. Gavę atsakovo atsakymą, ieškovai kreipėsi į Ispanijos valstybės oro saugos agentūrą (Air Safety State Agency), kadangi skrydis buvo atidėtas Ispanijos sostinėje – Madride. Ispanijos oro saugos agentūra ištyrė ieškovo nurodytą situaciją ir nustatė, kad pagal 2004-02-11 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr.261/2004 (toliau – Reglamentas), atsakovas turėtų sumokėti ieškovams kiekvienam po 400 Eurų kompensaciją, kadangi Reglamente įtvirtinta, jog atstumui tarp pradinio išvykimo taško ir galutinės apskirties vietos esant didesniam nei 1500 km (tarp Madrido ir Vilniaus atstumas yra 2645 km), nukentėjusiam keleiviui turi būti sumokama 400 Eurų kompensacija. Taip pat pranešė, jog ieškovai siekdami apginti savo pažeistas teises turi teisę kreiptis į teismą.

Remiasi CK 6.807 str. 1 d., 6.817 str. 1 d. ir nurodo, kad atsakovas netinkamai įvykdė vežimo sutartį, kadangi skrydis buvo atidėtas ir tokiu būdu buvo pažeisti ieškovų teisėti lūkesčiai pasiekti numatytą vietą nustatytu laiku. Jau minėto Reglamento 7 str. numato keleiviams suteikiamų kompensacijų dydžius, kai Reglamente daroma nuoroda į šį straipsnį. Reglamento 5 str. daroma nuoroda į 7 str., tačiau šiuo atveju, vertinant formaliai, būtų negalima vadovautis Reglamento 5 str., kadangi šis straipsnis reglamentuoja skrydžių atšaukimą. Šioje situacijoje, vadovaujantis lingvistiniu teisės normų aiškinimo metodu, reikėtų vadovautis 6 str. (skrydžių atidėjimas), tačiau šiame straipsnyje nėra nuorodos į Reglamento 7 str. dėl kompensacijos gavimo. ESTT sprendime, sujungtose bylose Nr.C-402/07 ir C-432/07, išaiškino, kad reglamento 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, taigi jie gali remtis šio Reglamento 7 str. numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t.y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau, nei yra pirminis oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. Ieškovai gi, pasiekė galutinę paskirties vietą 3 valandoms ir 40 minučių vėliau, nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas (ieškovai Vilnių pasiekė tik 00:50 val.). Kadangi atstumas tarp Madrido ir Vilniaus oro uostų yra 2645 km, tai pagal Reglamentą ieškovams priklauso po 400 Eurų kompensacija kiekvienam. Pažymėjo, jog ESTT, remdamasis Reglamente įtvirtintomis nuostatomis, anksčiau minėtoje byloje, nurodė, kad skrydžio atidėjimas nesuteikia keleiviams teisės į kompensaciją, jei oro vežėjas gali įrodyti, kad skrydis buvo atidėtas ilgam laikui dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, t.y. dėl aplinkybių, kurių oro vežėjas negali realiai kontroliuoti. Atsakovas savo atsakyme į ieškovų pretenziją net nenurodė, kokios buvo ypatingos aplinkybės ir nepateikė jokių įrodymų joms patvirtinti. Pagal Reglamento 9 str. 1 d., tuo atveju, kai atidedamas skrydis, keleiviams turi būti pasiūlomas maistas ir gaivieji gėrimai, atsižvelgiant į laukimo laiką. Tuo tarpu atsakovo suteikta suma – 1,5 LVL vertės du maisto kvitai, buvo nepakankama, ieškovams teko savo lėšomis įsigyti papildomai maisto ir gėrimų už 3,8 LVL sumą.

Ieškinio senaties terminas aptariamo pobūdžio ginčuose yra numatytas 2002-05-13 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 889/2002 priede “Oro vežėjo atsakomybė už keleivius ir jų bagažą” (toliau – Priedas), kuriame nustatyta, jog bet kuris ieškinys teisme dėl žalos atlyginimo turi būti pareiškiamas per dvejus metus nuo orlaivio atvykimo dienos arba nuo tos dienos, kai tas orlaivis turėjo atvykti. Pažymėjo, kad nors aukščiau minimo Reglamento preambulėje minima tik Monrealio konvencija, teismų praktikoje pripažįstama, kad Relamente numatytos žalos atlyginimo priemonės yra papildomos Monrealio konvencijoje įtvirtintų priemonių atžvilgiu, t.y. Reglamentas nustato papildomą apsaugą keleiviams ir nustato visiems keleiviams vienodą kompensaciją atšaukus skrydį dėl žalos, kuri nesusijusi su žalos atlyginimu pagal Monrealio konvencijos 19 str. (Europos bendrijų Teisingumo teismo 2009-07-09 sprendimas Rehder, C-204/08. ginčo situacijoje orlaivis atvyko 2010-10-18, tai reiškia, kad ieškinio teikimo dieną, ieškinio senaties terminas nėra suėjęs.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovas E. V., palaikydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti kaip įrodytą. Papildomai nurodė, kad ieškovai keliavo su atsakovo vykdomu reisu iš Madrido į Vilnių ir atvyko daugiau nei 3 val. vėliau nei planuotas reisas. Ieškovai patyrė Rygos oro uoste laukdami atidėto skrydžio maitinimosi išlaidas kur arbata kainuoja 2 latus, atsakovas skyrė tik 1,5 lato žmogui, yra čekis, kuris patvirtina ieškovų 3,8 latų turėtas išlaidas. Atsakovas aiškina, kad skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių. Atidėtas buvo ne tas skrydis, kuriuo ieškovai turėjo skristi, o kitas suplanuotas skrydis, ieškovai turėjo skristi iš Madrido į Rygą. Kad vežėjas vykdo skrydį tuo pačiu lėktuvu, tai vežėjo pasirinkimas ir negalima vieno skrydžio atidėjimą laikyti kaip nenugalimos aplinkybės kito skrydžio vykdymui. Dėl laiko skaičiavimo, tai atsakovas naudoja ne tą laiką. Ieškovo žiniomis Rygos yra UTC plius 2 val., o Madrido UTC plius 1 val. atsakovas nesiėmė visų veiksmų, kad keleivius pristatytų laiku į kelionės vietą. Dar vienas dalykas, kai lėktuvas atskrido iš Madrido į Rygą, kitas lėktuvas, kuriuo jie turėjo skristi į Vilnių dar nebuvo išskridęs. atsakovas galėjo užlaikyti lėktuvą kokias 10 min. ir jie būtų spėję. Atsakovas turi atlyginti 800 Eurų kompensaciją.

Ieškovė Ž. V. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovas Air Baltic Corporation AS pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas 2010-10-18 suteikė ieškovams keleivių vežimo oro paslaugą, perveždamas juos iš Madrido (Ispanija) į Rygą (Latvija) reisu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Skrydis). Tačiau dėl Madrido oro uosto ir Ispanijos oro eismo valdymo institucijos veiksmų skrydis buvo atidėtas maždaug valandai, dėl šios priežasties ieškovai pavėlavo į atsakovo skrydį iš Rygos į Vilnių. Atsakovas, atsižvelgdamas į tokią situaciją, ieškovams neatlygintinai pasiūlė vėlesnį skrydį iš Rygos į Vilnių, kuriuo ieškovai pasinaudojo ir atvyko į Vilnių 3 valandomis 40 minučių vėliau už anksčiau planuotą atvykimo laiką. Ieškovams laukiant pakaitinio skrydžio, atsižvelgdamas į santykinai neilgą laukimo laiką, atsakovas suteikė kiekvienam iš ieškovų po 1,5 LVL vertės kvitą maistui ir gaivinamiesiems gėrimams įsigyti. Ieškovams pasikreipus į atsakovą dėl kompensacijos ir patirtų išlaidų atlyginimo, atsakovas, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr.261/2004 (toliau - Reglamentas) atsisakė ieškovams kompensuoti jų prašomas sumas dėl to, kad skrydis buvo atidėtas dėl Madrido oro uosto ir Ispanijos oro eismo valdymo institucijos veiksmų, t.y. dėl ypatingų aplinkybių, kurių atsakovas nebūtų galėjęs išvengti net ir imdamasis visų pagrįstų priemonių.

Žemesnės instancijos teismas

Skrydis baigėsi 2010-10-19, orlaiviui nusileidus galutinėje ieškovų kelionės tikslo vietoje – Vilniaus oro uoste. Ieškovai ieškinį pateikė 2012-04-30, t.y. praėjus daugiau nei 1,5 metų po oro vežimo paslaugos suteikimo, todėl ieškovai, pateikdami reikalavimą atlyginti iš Reglamento 7 str. kildinamą žalą, praleido CK 1.125 str. 5 d. numatytą senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Todėl ieškovų reikalavimas dėl 800 Eur kompensacijos priteisimo už atidėtą skrydį yra atmestinas. Nors ieškovų reikalaujama kompensacija pagal Reglamentą nėra tiesiogiai vadinama bauda, tačiau savo esme atitinka CK 6.71 str. pateiktą netesybų apibrėžimą. Kompensacija yra nustatyta konkrečia pinigų suma, kurios dydis priklauso tik nuo atstumo ir nėra susieta su kokių nors konkrečių keleivio nuostolių ar žalos kompensavimu, tai leidžia daryti išvadą, jog Reglamente įtvirtintos netesybos (bauda) kaip civilinės atsakomybės forma. Todėl ieškovų vežimo atsirandantiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas pagal CK 1.125 str. 5 d. 1 p. Ieškovų nurodytame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendime byloje C-204/08 Rehder, nėra nurodoma, kad Reglamentas papildo Konvenciją dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (toliau – Monrealio Konvencija) ar, kad šis yra Monrealio Konvencijos tęsinys, dėl to yra tiek betarpiškai susijęs, kad būtų taikomas vienodas senaties terminas. Priešingai, ESTT sprendime byloje C-204/08 Rehder pripažino, kad keleivio reikalavimai kylantys priteisti kompensaciją, numatytą reglamento 7 str., bei keleivio reikalavimai priteisti nuostolius dėl vėlavimo pagal Monrealio Konvencijos 19 str.(1), yra nepriklausomi vienas nuo kito bei yra nustatytos skirting teisinių režmų. Monrealio Konvencija yra tarptautinė sutartis, pasirašyta dar 1929 metais, kuri ratifikavus 2005 metais įsigaliojo ir Lietuvoje. Tuo tarpu reglamentas yra teisės aktas, priimtas ES teisės sistemoje, kuri yra atskira nuo tarptautinių sutarčių, kurias ES valstybės narės yra pasirašiusios su trečiosiomis šalimis. Vadinasi nepagrįsta ieškovų išvada, kad vienam nuo kito nepriklausomiems reikalavimams, kylantiems iš skirtingų teisinių sistemų, taikytinas tas pats ieškinio senaties terminas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovai nurodė, jog jų reikalavimams taikytinas 2 metų ieškinio senaties terminas, nustatytas pagal Monrealio Konvencijos 35 str. 1 d., tačiau Monrealio Konvencijos ir Reglamento tikslai skiriasi, taip pat reikalavimų pateikimo tvarka skiriasi. Reglamentas yra skirtas greitai ir nesudėtingai atlyginti žalą, kilusią vėluojant pervežti keleivius ir numato fiksuoto dydžio kompensaciją, kuri yra mokama Reglamente iš anksto nustatytais atvejais nereikalaujant pateikti jokių įrodymų. Dėl supaprastintos reikalavimų pateikimo tvarkos ir siekinat skatinti keleivius operatyviai reikalauti kompemsacijų, Reglamente numatytiems reikalavimams ir taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas. Tuo tarpu Monrealio konvencija suteikia galimybę reikalauti realių dėl skrydžio vėlavimo keleivio patirtų nuostolių ir, priešingai nei reglamentas, nėra orientuota į greitą ir paprastą nuostolių atlyginimą. Jeigu keleivio įrodytini nuostoliai yra mažesni, negu Reglamente numatyta kompensacija, tuomet tokie nuostoliai, vadovaujantis nuostolių įskaitymo į netesybas principu, bus kompensuojami tik Reglamento tvarka (Reglamento 12 str.), o jei nuostoliai didesni už Reglamento nustatytą kompensaciją, keleivis turės tokius nuostolius įrodyti ir tokiems įrodymams surinkti ir pateikti keleivis turės 2 metus. Ieškinio senaties praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Pagrindų atnaujinti ieškinio senatį ieškovų keliamiems reikalavimams nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai apie savo pažeistą teisę sužinojo 2010-10-18, ieškovų reikalaujama priteisti kompensacija pagal Reglamentą yra ieškovų netesybos, ieškinio senatis tokiems reikalavimas pareikšti suėjo 2011-04-18 (6 mėnesiai), o ieškinys teismui pateiktas 2012-04-30, todėl ieškinio senaties terminas praleistas daugiau nei metai. Todėl atsakovas prašo ieškinį apimtyje dėl reikalavimų, kylančių iš Reglamento 7 str., atmesti.

2012-10-18 atsakovas tuo pačiu orlaiviu vieną po kito vykdė reisus Nr. (duomenys neskelbtini) (iš Rygos į Madridą) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (iš Madrido į Rygą, kuriuo skrido ieškovai). Atsakovas 2012-10-18 7 val. 29 min. (UTC laiku) iš Madrido oro uosto bei Ispanijos oro navigacijos paslaugas teikiančios institucijos gavo privalomą nurodymą, kad atsakovui paskirtas laiko tarpsnis Madrido oro uoste yra pakeičiamas dėl nuo oro uosto priklausančių priežasčių (IATA/CMFU) atdėjimo priežasties kodas (duomenys neskelbtini) (nuo oro uosto infrastruktūros priklausančios priežastys, todėl daugiau nei valandai nuo planuoto pakilimo laiko (nuo 7 val. iki 8 val. 9 min. UTC laiku) buvo atidėtas paskirtas reiso Nr. (duomenys neskelbtini) (iš Rygos į Madridą) išvykimo iš Rygos į Madridą laikas. Atitinkamai dėl reiso Nr. (duomenys neskelbtini) vėlavimo, skrydis vėlavo išvykti iš Madrido ir atvykti į Rygą. Vadovaujantis EUROCONTROL, valstybių (tarp kurių yra ir Ispanija, Latvija bei Lietuva) už skrydžių saugumą atsakingas institucijas, išleistomis visomis EUROCONTROL narėms bei oro vežėjams privalomas Oro eismo eigos ir apimties taisykles, pagal kurių 4.4, 4.4.1, 4.4.2 p.p., oro vežėjams yra nustatyta pareiga laikytis jiems paskirtų išvykymo laikų bei jų pasikeitimų. Reglamento 5 str. 3 d. nustato, kad oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal Reglamento 7 str., jei šis įrodo, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų galima išvegti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Reglamento preambulės 15 p. nustato, kad ypatinga aplinkybe laikoma tokia aplinkybė, kai orlaivio atžvilgiu yra priimamas oro eismo valdybos sprendimu skrydis yra atidedamas: “turėtų būti laikoma, kad susidarė ypatingos aplinkybės, kai tam tikrą dieną dėl tam tikro orlaivio atžvilgiu priimto oro eismo valdybos sprendimo skrydis ilgam atidedamas, atidedamas iki kitos dienos arba atšaukiamas vienas ar daugiau to orlaivio skrydžių, nors atitinkamas oro vežėjas ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų vėlavimų ar atšaukimo”. Skrydis buvo atidėtas dėl valstybės institucijų veiksmų, kurių atsakovas negalėjo išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Ieškovai reikalauja priteisti ne tik kompensaciją pagal Reglamentą, bet ir papildomas 3,8 LVL išlaidas, tačiau atsakovas ir šių išlaidų neturi kompensuoti. Atsakovas pasirūpino ieškovais pagal reglamento 9 str., t.y. atsižvelgiant į santykinai trumpą ieškovų laukimo Rygos oro uoste laiką, atsakovas ieškovams suteikė maisto ir gaivinamųjų gėrimų viso už 3 LVL (du kuponai po 1,5 LVL, t.y. apie 15 Lt), kurių turėjo užtekti maistui ir gaivinamiesiems gėrimams įsigyti laukiant skrydžio Ryga-Vilnius.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikydama atsiliepime nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti bei taikyti ieškovų reikalavimams ieškinio senatį. Papildomai nurodė, kad 2010-10-18 7 val. 29 min. atsakovas iš Madrido oro uosto gavo privalomą nurodymą, kad atsakovo paskirtas laiko tarpsnis Madrido oro uoste ir atvykimo laikas yra pakeistas. Tai yra nuo oro uosto infrastruktūros priklausančios priežastys, dėl to buvo pakeistas nuo 7 val. iki 8 val. 9 min. reiso išvykimo laikas iš Rygos oro uosto. Atitinkamai buvo pakeistas skrydžio laikas iš Madrido. Reisui atskridus vėliau nei numatytas laikas, ieškovai nespėjo išskristi ir dėl to išskrido vėlesniu reisu, tai buvo greičiausias transportas tuo metu į Vilnių. Būtent iš kontrolės rašto matosi, kad 7 val. 29 min. UTC laiku yra gautas skrydžio laiko peržiūros pranešimas. Pakeistas laiko tarpsnis Madrido oro uoste. Reiso iš Rygos oro uosto išvykimo laikas buvo numatytas 7 val., bet atidėtas iki 8 val. 9 min. UTC laiku. Vietiniu laiku nuo 10 val. ryto iki 11 val. 9 min. Skrydžio laikas buvo atidėtas dėl oro uosto nurodytų priežasčių, kodas nurodytas. Pagal atsakovo pateiktą lentelę, darytina išvada, kad buvo ypatingos aplinkybės dėl ko buvo pakeistas laikas ir atsakovas negalėjo nieko pakeisti ir privalėjo laikytis jam paskirtų išvykimo laikų. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo pavėlintas dėl ypatingų aplinkybių. Atsakovas negalėjo pakeisti oro uoste susiklosčiusios situacijos dėl kurios skrydis buvo pavėlintas. Ne dėl atsakovo kaltės pavėlinus tą pirmą reisą atsikėlė ir kiti sklrydžiai. Dėl to atsakovas vėliau išskrido iš Madrido į Rygą, dėl to jis nespėjo į numatytą skrydį Ryga – Vilnius. Pirminis laiko atidėjimas sukėlė tokias komplikacijas, kad ieškovas turėjo laukti sekančio skrydžio. Dėl laiko skaičiavimo, tai Madrido ir Vilniaus oro uostai yra skirtingose laiko juostose. Kai ieškovai skrido galiojo vasaros laikas, Rygos UTC plius 3 val., Madrido – UTC plius 2 val. Kad ieškovas skaičiuoja kitaip, sąlygoja tai, kad skaičiuojama pagal žiemos laiką, laikas nurodytas pagal tą bilietą kur ieškovai patys nurodo. Ieškovų reikalavimams taikytinas sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas. Kompensacija nustatyta konkrečia pinigų suma ir nėra siejama su keleivio žala, ieškovai nepgrįstai vadovaujasi tuo, kad jų reikalavimas kyla iš Reglamento, todėl turi būti taikomas 2 metų senaties terminas

Valstybės įmonės “Oro navigacija” atstovas, palaikydamas atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad gali pateikti savo nuomonę kaip įmonė, teikianti oro eismo paslaugas. Atsakydamas į atsakovo atstovės jam pateiktus klausimus (b.l.100-102), nurodė: 1) ar oro vežėjas turi galimybę vykdyti skrydį pagal nustatytą grafiką nepaisant jam duoto oro uosto ir navigacijos reguliuotojo nurodymų dėl jam paskirto išvykimo laiko/jo pasikeitimų laiko tarpsnio oro uoste; jei turi, tai kokiomis priemonėmis – atsakymas: negali vykdyti, yra paskirtas laiko tarpas, kurio avia kompanija turi laikytis ir be leidimo ne vienas orlaivis negali pajudėti iš stovėjimo aikštelės. Tai yra taisyklės. Prieš pajudant, oro bazės turi gauti leidimą, laikai nustatyti pagal tvarkaraščius ir oro uosto erdvės ir pralaidumo kriterijus. Čikagos konvensijos taisyklės 4444, skrydžio taisyklės, oro paslaugų teikimas, oro erdvės organizavimo taisyklės. Jei orlaivio vadas pats priimtų sprendimą pajudėti, tai būtų taisyklių pažeidimas; 2) ar skrydžio (duomenys neskelbtini) laiko pakeitimas, esant oro uosto ir navigacijos reguliuotojo nurodytam atidėjimo priežasties kodui – (duomenys neskelbtini), reiškia, kad skrydis neįvyko laiku dėl oro uosto ar oro vežėjo kaltės; kokios paprastai būna tokio nurodymo faktinės priežastys ir ar jos fiksuojamos – atsakymas: dėl oro uosto pralaidumo buvo paskirtas kitas laikas, vežėjas negalėjo anksčiau pakilti iš Rygos, nes jam buvo paskirtas kitas atvykimo laikas. Atsakovas negalėjo pakeisti sprendimo. Jei vykdė skrydį pagal tvarkaraštį ir pateikė grafiką pagal reikalavimus ir gavo naują paskirtą laiką, tai jo kaltės nėra, tai Madrido oro uosto kaltė. Bet jei atsakovas pavėlino skrydžio laiko padavimą, tai galėjo gauti vėlesnį laiką. Tokius duomenis galima gauti iš centrinės srautų planavimo tarnybos Briuselyje; 3) ar 2010-10-18 Rygos vietinis laikas buvo UTC plius 3 val., o Madrido vietinis laikas buvo UTC plius 2 val. – atsakymas: tai buvo vasaros laikas, palaiko ką nurodė atsakovas, 3 val. skirtumas; į 4) ir 5) klausimus negali atsakyti; 6) kas ir pagal kokius kriterijus paskiria naują orlaivio skrydžio laiką, jei jo negalima įvykdyti pagal tvarkaraštį ir į ką yra atsižvelgiama paskiriant naują skrydžio laiką – atsakymas: laikas yra paskiriamas arčiausiai ir pagal tvarkaraštį, bet jei buvo susidariusi eilė dėl oro erdvės pralaidumo ore ir oro uoste, oro uosto pralaidumo tarnyba kartu su oro uosto tarnyba ir priima tuos sprendimus. Pagrindinis kriterijus yra aptarnauti kuo greičiau artimiausiu laiku pagal tvarkaraštį, išimtys yra tik VIP skrydžiams, vyriausybiniams ar medicininiams. Tai nuo oro vežėjo nepriklauso, o nuo oro tiekėjo; į 7) klausimą atsakyti negali; 8) ar oro vežėjas, pasibaigus keleivių įlaipinimo į orlaivį laikui, savo sprendimu gali įlaipinti pavėlavusius keleivius ar pakeisti (pavėlinti) skrydžio laiką – atsakymas: jo nuomone taisyklės leidžia pavėlinti laiką, bet tada kompanija turi kartoti procedūras, kurios buvo padarytos iš pradžių. Teikiamas planas, bet jei išvyksti ne pagal tvarkaraštį, tada gauni naują laiką, bet tokia galimybė visada yra. Tokių pasitaiko, kai prašo atidėti dėl laiku neparengtų orlaivių, bet tai reti atvejai. Pavėlinti ar paankstinti reisą sprendžia aviakompanija, bet jie privalo pateikti prašymą, naują skrydžio planą ir laukti patvirtinimo ir tai dar nereiškia, kad jie gaus teigiamą atsakymą. Iš pateiktų dokumentų ir praktikos tikėtina, kad aviakompanija gavo naują laiką atvykimui, aviakompanija įtakos pakeisti į ankstesnį laiką neturėjo, jie gavo šitą laiką ir privalėjo laikytis. Ta procedūra vyksta radio ryšiu, ne greičiau kaip per 5 min. galima gauti atsakymą, o gali užtrukti nuo 2,5 iki 10 ar 15 min.; į 9) ir 10) klausimus negalėjo atsakyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip nustatyta byloje, 2010-10-18 ieškovai turėjo skristi iš Ispanijos oro uosto Madride į Lietuvos oro uostą Vilniuje per Latvijos oro uostą Rygoje. Skrydis iš Madrido į Rygą ((duomenys neskelbtini)) buvo numatytas 14:05-19:05 (b.l.18-19, 127-128). Tačiau šis skrydis buvo atidėtas valandai ir dėl to ieškovai, išskridę valanda vėliau, pavėlavo į skrydį iš Rygos į Vilnių ((duomenys neskelbtini)); Air Baltic Corporation AS, veikianti Marupės apskrityje, Latvijoje, atstovaujama Air Baltic Corporation filialo pasiūlė kitą skrydį iš Rygos į Vilnių ((duomenys neskelbtini)), tačiau šis skrydis buvo 3 valandoms ir 40 minučių vėliau (b.l.58-79, 157-171). Ieškovai dėl patirtos žalos, kompensacijos atlyginimo kreipėsi į atsakovą, vienok, atsakovas atsisakė atlyginti ieškovams išlaidas, nurodydamas, kad skrydis Madridas-Ryga 2010-10-18 buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, atsakovas padarė viską, kas buvo įmanoma, kad pagreitintų išvykimą ir užtikrintų atvykimą laiku (b.l.11-17).

Kroviniai, keleiviai ir bagažas vežami pagal vežimo sutartis; vežimo sąlygas nustato šis kodeksas, atskirų transporto šakų kodeksai ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei kiti transport teisės aktai (CK 6.807 str. 1-2 d.d.). Pagal CK 6.809 str. 2 d., keleivio vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas bilietu. Tai, kad tarp šalių buvo sudaryta vežimo sutartis ginčo neiškilo, tai patvirtina ir duomenys apie skrydžio rezervavimą ir bilietai (b.l.18, 19, 127-129).

Aukščiausiasis Teismas 2009-12-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, išaiškino, kad vertindama keleivio ir vežėjo sutartinius santykius vartojimo sutarties požymių aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad keleivio vežimo sutarties dalykas yra specifinė paslauga – keleivio nugabenimas į paskirties punktą, ir šios paslaugos gavėju (keleiviu), minėta, gali būti tik fizinis asmuo. Vertinant keleivio vežimo sutartį pagal kitą vartojimo sutarties požymį – sutarties sudarymo tikslą, būtina skirti vežimo, kaip tokio (nagrinėjamos bylos atveju – skrydžio), ir asmens kelionės tikslus. Pabrėžtina, kad vežimas, kaip toks (nagrinėjamos bylos atveju – skrydis), yra siauresnė sąvoka nei kelionė ir apima tik kelią nuo išvykimo punkto iki paskirties punkto. Taigi, keleivio vežimo oru sutarties dalykas yra skrydis, kaip toks; sutartimi tenkinamas asmeninis keleivio poreikis patekti į paskirties punktą, kuris negali būti laikomas susijusiu su jo verslu ar profesija, nes asmens kelionės tikslas (t. y. jo veikla atvykus į paskirties punktą) yra už keleivio vežimo sutarties ribų. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad keleivio vežimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kurios silpnesnioji šalis yra keleivis, esantis akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – vežėju. Dėl Monrealio konvencijos ir Reglamento Nr. 261/2004 taikymo: keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama Reglamento Nr. 261/2004 5, 7 ir 12 straipsnių bei Monrealio konvencijos 19, 22 ir 29 straipsnių. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiomis Reglamento Nr. 261/2004 ir Monrealio konvencijos nuostatomis grindžiamos teisės yra skirtingo teisinio pobūdžio (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimas Rehder, C-204/08). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2006 m. sausio 10 d. sprendime IATA ir ELFAA, C-344/04, pasisakydamas dėl Monrealio konvencijos ir Reglamento Nr. 261/2004 taikymo, yra pažymėjęs, kad dėl bet kokio vėlavimo keleivių vežimo oru atveju gali būti padaryta dviejų rūšių žalos: pirma, per didelis vėlavimas visiems keleiviams sukelia beveik tapačią žalą, kurią atlyginti galima standartiškai ir nedelsiant; antra, keleiviai gali patirti konkrečios su jų kelionę susijusios žalos, kurią norint atlyginti reikia kiekvienu atveju įvertinti padarytos žalos dydį, todėl jos atlyginimas gali būti tik a posteriori ir konkretus. Monrealio konvencijos 19, 22 ir 29 straipsnių taikymo sritis vertintina atsižvelgiant į konvencijos preambulėje įtvirtintą būtinybės užtikrinti tarptautinio vežimo oru vartotojų interesų apsaugą ir teisingos kompensacijos, paremtos restitucijos principu, būtinybės pripažinimą. Iš nurodytų konvencijos straipsnių aiškiai matyti, kad jie reglamentuoja tik sąlygas, kuriomis, vėluojant skrydžiui, keleiviai gali pareikšti ieškinius vežėjams, atsakingiems už šio vėlavimo sukeltą žalą, dėl konkrečių nuostolių atlyginimo. Tuo tarpu Reglamente Nr. 261/2004 įtvirtintos standartiškai ir nedelsiant teiktinos žalos atlyginimo priemonės, kurios yra papildomos Monrealio konvencijoje įtvirtintų priemonių atžvilgiu. Taigi iš Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio kildinama teisė yra teisė į fiksuotą ir visiems keleiviams vienodą kompensaciją atšaukus skrydį, kuri nesusijusi su žalos atlyginimu pagal Monrealio konvencijos 19 straipsnį (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimas Rehder, C-204/08).

Taigi, nagrinėjamu atveju ieškinys ytra pareikštas dėl standartinės 400 Eur kompensacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas) 7 str. priteisimo, todėl Monrealio konvencijos nuostatos šiuo atveju netaikomos.

Reglamento 5, 6 ir 7 str. str. nustato pareigą mokėti kompensaciją po 400,00 EUR dydžio kiekvienam asmeniui, jeigu skrydis atidedamas ilgesniam nei 3 valandų laikui ir tai yra minimali kompensacijos suma. Reglamento 3 str. nustatyta, kad reglamentas taikomas keleiviams, išvykstantiems iš oro uosto, esančio valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma sutartis. Reglamentas taikomas bet kuriam skrydį vykdančiam oro vežėjui, teikiančiam transporto paslaugas keleiviams.

ESTT sprendime Sturgeon ir kt. (C-402/07 ir C-432/07), aiškindamas Reglamento 6 ir 7 str. str. ,nurodė, kad tam, kad būtų konstatuotas skrydžio atidėjimas ar atšaukimas, negalima remtis tuo, kad „atidėjimas“ arba „atšaukimas“ nurodytas oro uosto švieslentėje arba pateiktas oro vežėjo personalo. Lemiamos reikšmės iš principo neturi ir aplinkybė, kad keleiviai atsiima savo bagažą arba kad jiems išduodami nauji įlaipinimo talonai. Šios aplinkybės iš tiesų nesusijusios su objektyviomis paties skrydžio savybėmis. Pastarąsias gali lemti vertinimo klaidos, atitinkamam oro uostui būdingi veiksniai arba jos gali būti net privalomos atsižvelgiant į laukimo terminą ir keleivių poreikį nakvoti viešbutyje. Teisingumo Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, vertinant kompensavimo keleiviams galimybę skrydžio atidėjimo atveju, iš Reglamento Nr. 261/2004 teksto nėra aiškiai matoma, kad teisę į kompensaciją kaip skrydžio atšaukimo atveju turi atidėtų skrydžių keleiviai. Pažymėtina, kad nors galimybė remtis „ypatingomis aplinkybėmis“, leidžianti oro vežėjams nemokėti Reglamento Nr. 216/2004 7 straipsnyje nustatytos kompensacijos, yra įtvirtinta tik šio reglamento 5 straipsnio 3 dalyje, susijusioje su skrydžio atšaukimu, šio reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje vis dėlto skelbiama, kad šiuo pateisinimu gali būti remiamasi ir tuo atveju, kai dėl tam tikrą dieną tam tikro orlaivio atžvilgiu priimto oro eismo valdymo sprendimo „skrydis ilgam atidedamas [arba] atidedamas iki kitos dienos“. Kadangi atidėjimo ilgam laikui sąvoka nurodyta kalbant apie ypatingas aplinkybes, reikia manyti, kad su teise į kompensaciją teisės aktų leidėjas susiejo ir ją. Tai netiesiogiai patvirtina Reglamento Nr. 261/2004 tikslas. Iš šio reglamento 1–4 konstatuojamųjų dalių ir ypač jo 2 konstatuojamosios dalies matyti, kad juo siekiama užtikrinti aukštą apsaugos lygį oro transporto keleiviams, nesvarbu, ar situacija, kurioje jie atsidūrė, yra atsisakymo vežti, skrydžio atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui, nes visi jie yra panašių dėl oro transporto patiriamų rimtų nemalonumų ir nepatogumų aukos. Taip visų pirma yra todėl, kad nuostatos, kuriomis oro transporto keleiviams suteikiamos teisės, įskaitant teisę į kompensaciją, turi būti aiškinamos plačiai (žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Wallentin-H-n, C-549/07, dar nepaskelbto Rinkinyje, 17 punktą). Šiomis aplinkybėmis negalima savaime preziumuoti, kad atidėtų skrydžių keleiviai neturi teisės į kompensaciją ir šios teisės pripažinimo tikslais negali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams. Taigi, minėtu sprendimu ESTT nusprendė, kad Reglamento 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, taigi jie gali remtis šio Reglamento 7 straipsnyje nustatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą trimis ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. Tačiau toks atidėjimas nesuteikia keleiviams teisės į kompensaciją, jei oro vežėjas gali įrodyti, kad skrydis buvo atidėtas ilgam laikui dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, t. y. aplinkybių, kurių oro vežėjas negali realiai kontroliuoti.

ESTT sprendime L.T. F. ir Air France (2013-02-26 byloje C-11/11 ) išaiškino, kad Reglamento Nr.261/2004 7 straipsnis aiškintinas taip, kad kompensacija pagal šį straipsnį turi būti mokama atidėto nuosekliojo skrydžio, kai vėluojama išvykti mažiau nei šio Reglamento 6 straipsnyje nustatytos ribos, bet galutinė paskirties vieta pasiekiama trimis ar daugiau valandų vėliau, nei tvarkaraštyje numatytas atvykimo laikas, keleiviui, nes ši kompensacija nesiejama su vėlavimu išvykti, taigi ir su 6 straipsnyje nustatytų sąlygų laikymusi. ESTT taip pat nurodė, kad oro vežėjai neprivalo mokėti tokios kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis atšauktas arba atidėtas ilgam laikui dėl priežasčių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net imantis visų pagrįstų priemonių, t.y. aplinkybių, kurių oro vežėjas negali realiai kontroliuoti (2008-12-22 sprendimas byloje C-549/07). Taip pat ESTT sprendime Wallentin-H-n ir A-talia – L-ee Aree Italiane SpA (2008-12-22 byloje C-594/07 ) nurodė, kad ne visų ypatingų aplinkybių atveju galima atleisti nuo pareigos mokėti kompensaciją, todėl oro vežėjas, kuris nori jomis remtis turi iš tikrųjų įrodyti, kad net panaudodamas visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones ir nedarydamas nepakeliamos aukos, atsižvelgiant į savo įmonės pajėgumus tuo metu, jis akivaizdžiai nebūtų galėjęs išvengti skrydžio atšaukimo dėl ypatingų aplinkybių, su kuriomis susidūrė.

Ieškovų reikalavimas dėl 800 Eur kompensacijos priteisimo yra pagrįstas, kadangi atsakovo teikiamos keleivių vežimo paslaugos nebuvo tinkamai įvykdytos - skrydis buvo uždelstas beveik 4 valandoms (3 val. 40 min.). Reglamento konstatuojamos dalies (15) nurodyta, kad turėtų būti laikoma, kad susidarė ypatingos aplinkybės, kai tam tikrą dieną dėl tam tikro orlaivio atžvilgiu priimto oro eismo valdymo sprendimo skrydis ilgam atidedamas iki kitos dienos arba atšaukiamas vienas ar daugiau to orlaivio skrydžių, nors atitinkamas oro vežėjas ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų vėlavimų ar atšaukimų. Teismo nuomone, atsakovas neįrodė ir atsakovo nurodytos aplinkybės, dėl kurių skrydis buvo atidėtas ir vėlavo nepripažįstamos ypatingomis, tai yra tokiomis, kurių nebuvo galima išvengti ir kurių oro vežėjas negalėjo kontroliuoti. Kaip nurodė atsakovas, 2012-10-18 atsakovas tuo pačiu orlaiviu vieną po kito vykdė reisus Nr. (duomenys neskelbtini) (iš Rygos į Madridą) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (iš Madrido į Rygą, kuriuo skrido ieškovai). Atsakovas 2012-10-18 7 val. 29 min. (UTC laiku) iš Madrido oro uosto bei Ispanijos oro navigacijos paslaugas teikiančios institucijos gavo privalomą nurodymą, kad atsakovui paskirtas laiko tarpsnis Madrido oro uoste yra pakeičiamas dėl nuo oro uosto priklausančių priežasčių (IATA/CMFU) atdėjimo priežasties kodas (duomenys neskelbtini) (nuo oro uosto infrastruktūros priklausančios priežastys, todėl daugiau nei valandai nuo planuoto pakilimo laiko (nuo 7 val. iki 8 val. 9 min. UTC laiku) buvo atidėtas paskirtas reiso Nr. (duomenys neskelbtini) (iš Rygos į Madridą) išvykimo iš Rygos į Madridą laikas ir atitinkamai dėl reiso Nr. (duomenys neskelbtini) vėlavimo, skrydis vėlavo išvykti iš Madrido ir atvykti į Rygą, ką patvirtina atsakovo pateikti duomenys (b.l.58-79; 157-171). Tačiau šios aplinkybės negali būti atsakovo veiksmų pateisinimu. Ginčo dėl to, kad reisas Nr. (duomenys neskelbtini) (iš Madrido į Rygą, kuriuo skrido ieškovai) buvo atdėtas pagal Madrido oro uosto bei Ispanijos oro navigacijos paslaugas teikiančios institucijos privalomą nurodymą bei, kad tokio nurodymo atsakovas privalo laikytis, tarp šalių nekilo. Tai patvirtino ir VĮ “Oro navigacija” atstovas N. M.. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ėmėsi visų imanomų priemonių siekiant išvengti reiso vėlavimo, t.y., kad atsakovas kreipėsi su prašymu į Madrido oro uosto bei Ispanijos oro navigacijos paslaugas teikiančią instituciją dėl reiso pagreitinimo. Tai, kad klausimą ar pagreitinti ar pavėlinti išvykimo laiką sprendžia pats oro vežėjas, o tam turi pateikti prašymą, naują skrydžio planą ir laukti patvirtinimo, nurodė byloje apklaustas VĮ “Oro navigacija” atstovas N. M.. Tokių duomenų atsakovas į bylą nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas savo 2010-12-03 atsakyme ieškovams (b.l.11-13) dėl kompensacijos išmokėjimo net neįvardino, vis gi, dėl kokių būtent ypatingų aplinkybių skrydis Madridas – Ryga 2010-10-18 buvo atidėtas, be to atsakovas nurodytame atsakyme ieškovams nurodė, kad padarė viską, kas buvo įmanoma, kad pagreitintų išvykimą ir užtikrintų atvykimą laiku, vienok, tai patvirtinančių duomenų byloje (kaip jau minėta) nėra. Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, ieškovams iš atsakovo priteistina 800 Eurų kompensacija, t.y. 2762,24 Lt (santykiu: 1 Eur atitinka 3,4528 Lt), kiekvienam iš ieškovų priteisiant po 400 Eurų, kas atitinka ir sudaro 1381,12 Lt kompensacijos.

Vadovaujantis Reglamento 6, 9 straipsniais, ieškovams, atsižvelgiant į jų skrydžio atstumą ir atidėjimo trukmę, priklausė teisė į maistą ir gaivinamuosius gėrimus, atsižvelgiant į laukimo laiką. Ginčo dėl to, kad ieškovų skrydis iš Rygos į Vilnių vėlavo 3 val. 40 min., jog atstumas tarp Madrido ir Vilniaus yra 2645 km, jog atsakovas kiekvienam iš ieškovų suteikė po 1,5 LVL vertės kvitus maistui tarp šalių nekilo. Teismo nuomone, ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovams atsakovo suteiktų kuponų, kiekvienam iš ieškovų po 1,5 LVL, maistui, ieškovams neužteko skrydžio vėlavimo laiku ir ieškovai dėl to turėjo papildomų išlaidų maistui už 3,8 V. I. pateiktame kvite 3.8 LVL sumai (b.l.127-129) net nenurodyta už ką šią sumą ieškovai sumokėjo. Todėl ieškinys dalyje dėl 3.8 LVL, t.y. 18,49 Lt (1 LVL:4,8667 Lt) priteisimo iš atsakovo, atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 str. str.).

Nesutiktina su ieškovų nurodytom aplinkybėm, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas yra du metai. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovo samprotavimai apie ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.) ir prašymas taikyti ieškinio senatį nagrinėjamu atveju. Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.125 str. 8 d., sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (turtinės, neturtinės). Ieškovų prašoma priteisti 800 Eur kompensacija savo esme yra prilyginama žalos atlyginimui. Ieškovai ieškinį pateikė 2012-05-03, apie savo pažeistas teises sužinojo 2010-10-18, todėl nepraleido CK 1.125 str. 8 d. nustatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino. Atkreiptinas dėmesys, jog Reglamento 7 str. numatytos kompensacijos paskirtis – kompensuoti keleiviams nepatogumus, susijusius su skrydžio atidėjimu ar atšaukimu. Reglamento 7 str. numatyta kompensacija, pagal savo paskirtį ši apima minimalų tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą (Reglamento 1 str. 1 d.), ir turi būti mokama nepriklausomai nuo to, ar yra patirta realios turtinės žalos. Akivaizdu, kad dėl atidėto (atšaukto) skrydžio keleiviai patiria tam tikrų nemalonumų ir nepatogumų. Reglamentu siekiama užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį, atlyginant žalą, atitinkamiems asmenims padarytą vežant oro transportu. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad Reglamentu Nr. 261/2004 siekiama, kad žala būtų atlyginta standartizuotai bei nedelsiant, imantis įvairių formų veiksmų, konkrečiai numatytų tais atvejais, kai atsisakoma vežti, skrydis atšaukiamas ar atidedamas ilgam laikui. Taip pat šiomis priemonėmis siekiama ištaisyti žalą, kurią atitinkami keleiviai patiria dėl prarasto laiko ir kurią dėl laiko negrįžtamumo galima atlyginti tik kompensacija (Teisingumo Teismo 2009-11-19 sprendimas sujungtose bylose Sturgeon ir kt., Nr. C-402/07 ir C-432/07, p. 49, 51, 52). Taigi, Reglamento 7 str. numatytos kompensacijos tikslas yra atlyginti keleivių, dėl atidėto (atšaukto) skrydžio patiriamus nepatogumus ir prarastą laiką, kurie vertintini kaip keleivio tiesiogiai dėl skrydžio atidėjimo (atšaukimo) patirta akivaizdi minimali ir neįrodinėtina žala (nuostoliai). Vien tai, kad šis keleivių dėl atšaukto skrydžio patirtos žalos atlyginimas įvardijamas kaip kompensacija, kuri yra išreikšta fiksuotais ir visiems keleiviams vienodais dydžiais bei nepriklauso nuo realių nuostolių dydžio, nepaneigia šios kompensacijos tikslo – minimalios žalos keleiviui, atidėjus (atšaukus) skrydį atlyginimo. Tokį Reglamento 7 str. įtvirtintos kompensacijos vertinimą patvirtina ir Reglamento 13 str., reglamentuojantis keleivio teisę į žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytom aplinkybėm atsakovo samprotavimai, kad ieškovų prašoma priteisti iš atsakovo kompensacija atitinka CK 6.71 str. pateiktą netesybų apibrėžimą, atmestini kaip nepagrįsti.

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovams iš atsakovo proporcingai patenkintų bei atmestų reikalavimų pagrindu (patenkinta 99,33 proc.) turėtų būti priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovai prašė priteisti viso 911,07 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisininko konsultacijomis, už dokumentų vertimą (b.l.20, 26, 91-95, 121-126, 138-141). Pagal patenkintų reikalavimų procentuotę ieškovams priklausytų priteisti 904,96 Lt. Tačiau ieškovai nepateikė jokios su teisininku sudarytos sutarties dėl ieškovams teiktinos (ir konkrečiai kokios) teisinės pagalbos, iš ieškovų pateiktų kvitų nėra aišku kokia būtent teisinė pagalba buvo suteikta ieškovams, todėl prašymas dėl 359 Lt išlaidų už teisinės pagalbos teikimą – netenkintinas. Ieškovams iš atsakovo priteistina tik 548,37 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų (88, 93 str. str.). Ieškovai tokio pobūdžio bylose yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), todėl iš atsakovo valstybei priteistina: 82,86 Lt žyminio mokesčio, 16,98 Lt pašto išlaidų, viso 99,84 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 263 - 270 str. str., teismas

n usprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams E. V., a.k(duomenys neskelbtini) ir Ž. V., a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo Air Baltic Corporation AS Tarptautinio Rygos oro uosto (Ryga, LV-1053, Latvija), atstovaujamo Air Baltic Corporation filialo, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) kompensaciją, kas sudaro 2762,24 Lt (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt du litus 24 ct.), t.y. kiekvienam iš ieškovų po 400 Eur (keturis šimtus eurų), kas sudaro 1381,12 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 12 ct.).

Priteisti ieškovams E. V., a.k(duomenys neskelbtini) ir Ž. V., a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo Air Baltic Corporation AS Tarptautinio Rygos oro uosto (Ryga, LV-1053, Latvija), atstovaujamo Air Baltic Corporation filialo, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 548,37 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 37 ct.), t.y. kiekvienam iš ieškovų po 274,18 Lt (du šimtus septyniasdešimt keturis litus 18 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo Air Baltic Corporation AS Tarptautinio Rygos oro uosto (Ryga, LV-1053, Latvija), atstovaujamo Air Baltic Corporation filialo, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 82,86 Lt (aštuoniasdešimt du litus 86 ct.) žyminio mokesčio, 16,98 Lt (šešiolika litų 98 ct.) pašto išlaidų, viso 99,84 Lt (devyniasdešimt devynis litus 84 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė