- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-08
- Bylos Nr.
- 1A-56-397-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Evaldas Gražys, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Rimantas Bučma
Teisėja Birutė Drozdienė Baudžiamoji byla Nr.1A-56-397-2014;
Pranešėjas Gytis Večerskas Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00125-2012-2;
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 8 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Evaldo Gražio ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant privačiai kaltintojai A. S., nuteistajam R. S., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2007-11-30 nusikalstama veika) 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2009-12-10 nusikalstama veika) 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės apribojimo.
Iš R. S. nukentėjusiajai A. S. priteista 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 6430 Lt proceso išlaidų už advokato pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 30 d. naktį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , tyčia, panaudojo fizinį smurtą prieš A. S., laikančią glėbyje mažametį jų sūnų, D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ranka sugriebė ją už plaukų, daužė galvą į grindis, padarė A. S. galvos sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą;
be to jis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 10 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia savo sutuoktinei A. S. rankomis sugriebęs už kaklo smaugė kaklą, vilko ją žeme, daužė galvą į klozetą, spardė A. S. į galvą ir kitas kūno vietas, padarė nukentėjusiajai galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas kakle, akių vokuose, kairiame petyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, krūtinėje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, pakaušyje, odos nubrozdinimus smakre, alkūnėse, keliuose, nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinėje, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba panaikinus skundžiamą nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Skunde nuteistasis teigia, kad nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas, neįvykdė, jokių smurtinių veiksmų prieš A. S. neatliko. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, nesivadovaudamas ir nevertindamas įrodymų viseto, nepateikdamas motyvuotų argumentų, be to teismas nesiėmė pašalinti prieštaravimus tarp įrodymų. Apeliantas nurodo, kad teismas tinkamai įrodymų neįvertino, rėmėsi išimtinai nukentėjusiosios parodymais bei netiesioginiais įrodymais. Taip pat skunde teigiama, kad teismas nekreipė dėmesio į nuteistojo parodymus, kurių šis laikėsi nuosekliai nuo pat proceso pradžios.
Apeliantas nurodo, kad sutuoktinė yra suinteresuota jo apkaltinamuoju nuosprendžiu, kadangi tokiu atveju, skyrybų pagrindas yra vieno iš sutuoktinių kaltė ir ji gali gauti didesnę turto dalį. Tokį motyvą patvirtina ir liudytojas E. Z. bei policijos pareigūnas K. K.. Skunde teigiama, kad teismas ignoravo tokia versiją. Taip pat skunde teigiama, kad teismas paviršutiniškai nagrinėjo bylą ir neanalizavo pačios nukentėjusiosios bei jai palankių liudytojų parodymuose esančių prieštaravimų. Nurodoma, kad aplinkybė, jog nukentėjusioji buvo už plaukų daužoma galva į grindis laikydama mažametį sūnų, yra nelogiška bei net ir norint, neįgyvendinama.
Nuteistasis pažymi, kad po pirmo įvykio 2007-11-30 jį nuvežus į policijos komisariatą, jis buvo nedelsiant paleistas, kadangi nustatytas girtumas buvo 0,9 promilės. Be to, policijai pranešdama apie įvykį sutuoktinė nurodė tik tai, kad sutuoktinis triukšmauja, apie smurtą nebuvo užsiminta. Taip pat apeliantas pabrėžia, kad sutuoktinė turi įgijus aukštąjį teisinį išsilavinama, turi magistro laipsnį, todėl jos teiginiai, kad ji nesuprato savo teisių gynimo būdų, yra bandymas pateikti save kaip auką. Negalima nekreipti dėmesio ir į tai, kad į kompetentingas institucijas nukentėjusioji kreipėsi tik dėl tariamo 2009-12-10 smurto atvejo, o be to, dėl šio „įvykio“ policijos nekvietė, o kreipėsi į specialistą, kuris užfiksavo daugybinius nubrozdinimus, sumušimus. Pažymėtina tai, kad specialistės išvadoje nurodoma, ant kaklo užfiksuota neryški rausva poodinė kraujosruva, tačiau savo parodymuose specialistė jau kalba apie ryškią, jau tikėtina, smaugimo dėmę. Taip pat abejonių kelia specialistės išvadoje nurodytos aplinkybės, kad sužalojimai padaryti kirtais bukais daiktais, kadangi neaišku, kokiu būdu kietu buku daiktu gali būti padaromas nubrozdinimas. Abejonių išvados patikimumu kelia ir tai, kad joje nurodoma, jog sumušimai buvo melsvos arba melsvai violetinės spalvos, kadangi per tris valandas nuo sumušimo kraujosruvos dar nebūna įgavę tokios spalvos. Pati nukentėjusioji taip pat nenuosekli, iš pradžių teigė, kad vyras ją nutempė į vonią ir vonioje už kaklo prispaudė prie sienos, vėliau jau tvirtino, kad ji buvo už kaklo velkama iš kambario į vonios kambarį. Tokių neatitikimų nukentėjusiosios parodymuose yra ir daugiau.
Skunde atkreipiamas dėmesys, kad liudytoja L. Š. nurodė, jog sutuoktinių sūnus D. jai pasakojo, jog tėtis ant mamos pylęs sultis, tačiau jei vaikas būtų dalyvavęs įvykio metu ir jį matęs, tai būtų užfiksavęs ir įsiminę kitokias, „pavojingesnes“ aplinkybes. Nuteistasis laikosi nuomonės, kad specialisto išvada yra suklastota, arba joje įvardytus sužalojimus nukentėjusioji pasidarė pati, galbūt ir kažkieno padedama.
Apeliantas teigia, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nėra paremtos byloje surinktais ir įstatymų numatyta tvarka įvertintais įrodymais. Skunde pažymima, kad teismas vertindamas liudytojų parodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 3 dalį, 5 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 44 straipsnio 6 dalį, 301 straipsnio1 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto nuostatas. Taip pat nuteistasis teigia, kad teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją, įtvirtinta LR Konstitucijos 31 straipsnyje.
Skunde nurodoma, kad, vertindamas 2007-11-30 įvykį, teismas nepagrįstai vadovavosi specialisto išvada, kadangi ši neatitinka teisės aktų reikalavimų, buvo surašyta po dviejų metų nuo tariamo įvykio. Apeliantas pažymi, kad specialisto išvadoje neaprašytos hematomos, nenurodyta, kur jos padarytos, dėl to negalima daryti išvados, kad jos apskritai buvo padarytos. Taip pat skunde pabrėžiama, kad prašymas iškviesti liudytojais policijos pareigūnus, atvykusius 2007 m., buvo atmestas, Žaliakalnio PK medžiagoje nebuvo nurodyta kokie pareigūnai buvo atvykę, o teismas pasiūlė pačiam kaltinamajam juos nustatyti, tokiu būdu teismas įrodinėjimo naštą teismas perkėlė kaltinamajam ir pažeidė esminį baudžiamojo proceso principą.
Nuteistasis pabrėžia, kad specialisto išvada nepagrindžia, jog sužalojimus padarė būtent R. S.. Specialisto išvadoje yra nurodoma, kad kai kurių susižalojimų nukentėjusioji pati pasidaryti negalėjo, tačiau tai nereiškia, kad sužalojimus padarė būtent nuteistasis. Skunde pažymima, kad liudytojas D. S. savo parodymuose teigia, kad atvažiavęs pasiimti nuteistojo, jokių sumušimo žymių nukentėjusiosios veide nepastebėjo. Šių aplinkybių teismas neanalizavo.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad liudytojai A. D. ir V. D., kurie yra nukentėjusiosios sesuo ir patėvis, savo parodymus skaitė, gynėjui davus pastabą teismas pasisakė, jog nedraudžiama liudytojams naudotis užrašais, išreiškė nepasitenkinimą, kad liudytojams trukdoma duoti parodymus, tačiau ši aplinkybė posėdžio protokole buvo neužfiksuota. Taip pat pagal BPK 281 straipsnio 1 dalį tokie liudytojų užrašai turi būti pateikiami susipažinimui, tačiau šiuo atveju, teismas šių užrašų nei pareikalavo, nei suteikė galimybę su jais susipažinti kaltinamajam. Teismas visiškai nevertino rašytinių byloje esančių įrodymų, nevertino privataus skundo, dėl kurio ir nuteistas, atsiradimo priežasčių.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas taip pat nepagrįstai tenkino civilinį ieškinį ir priteisė 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tenkindamas ieškinį teismas visiškai nesivadovavo teismų praktika, iš kurios matyti, kad už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas yra skiriamos mažesnės sumos neturtinei žalai atlyginti. Teismas nesiaiškino ir byloje nėra jokių duomenų, apibūdinančių nuteistojo turinę padėtį, teismas, vadovaudamasis tik nukentėjusiosios A. S. parodymais, išreiškė savo šališkumą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji A. S. prašo R. S. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusiosios vertinimu pirmos instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei, vadovaudamasis Lietuvos teismų suformuota praktika, jog tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti, jog jis smurtavo ir sukėlė fizinį skausmą, nors ir nėra jokių žmogaus sužalojimų, padarė pagrįstą išvadą dėl R. S. kaltės padarius nusikalstamas veikas. Nukentėjusioji pažymi, kad sveikatos sutrikdymą patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų, specialisto išvada, specialisto paaiškinimai teisme, nedarbingumo pažymėjimas. Medicininis tyrimas atliktas tinkamai, todėl nesiremti tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Be to, R. S. kaltę patvirtina ir kiti nuosprendyje aptarti įrodymais, kuriuos teismas tinkamai įvertino. Byloje nėra nustatyta aplinkybė, kad sužalojimai galėjo būti padarytas kitu, nei nurodyta, laiku ir aplinkybėmis.
Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į visas, šios klausimo išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes, vadovavosi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais bei teismų praktika tokio pobūdžio bylose.
Kauno apygardos teisme 2014-03-07 gautas A. S. pareiškimas dėl privataus kaltinimo bylos proceso nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji A. S. ir nuteistasis R. S. patvirtino susitarimą dėl susitaikymo ir prašė Kauno apylinkės teismo 2013-09-05 nuosprendį panaikinti, o bylą jų atžvilgiu nutraukti jiems susitaikius. Šį prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti ir nuteistojo R. S. gynėjas.
Kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos aplinkybes, daro išvadą, kad nėra kliūčių baudžiamąją bylą nutraukti vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
BPK 416 straipsnis nustato, jog privatus kaltintojas turi teisę iki baigiamųjų kalbų pabaigos atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju. Privataus kaltinimo bylų ypatumai yra tie, jog privataus kaltinimo veikos neretai įvyksta tarp kaimynų, giminių dėl buitinės nesantaikos, asmeninių nesutarimų ir kitų panašių konfliktų ir patirtą skriaudą objektyviai sunku įvertinti, todėl įstatymas numato, kad tam tikrais atvejais tik pats nukentėjusysis turi spręsti, ar verta kreiptis į teismą ir pradėti privataus kaltinimo procesą. Kadangi įstatymas numato, jog privataus kaltinimo bylose proceso iniciatorius yra pats nukentėjusysis, tik nuo jo priklauso, ar bus pradėtas privataus kaltinimo procesas ar ne, bus patrauktas atsakomybėn asmuo, ar ne. Suprantama, jog įstatymas numato galimybę kaltintojui ir tam asmeniui, kurio atžvilgiu pradėtas privataus kaltinimo procesas, susitaikyti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje. Privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir jo tolesnis vykdymas priklauso nuo nukentėjusiojo valios, todėl nukentėjusiajam susitaikius su kaltinamuoju procesas nutraukiamas.
BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, jog baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu.
Pažymėtina tai, jog 2010-07-29 Lietuvos Aukščiausiojo teismo apžvalgoje „Dėl baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, taikymo teismų praktikoje“ nurodoma, jog remiantis BPK 416 straipsnio 1 dalimi, privatus kaltintojas gali susitaikyti su kaltinamuoju iki baigiamųjų kalbų pabaigos. Pagal formuojamą teismų praktiką, galimybė susitaikyti ir baudžiamąjį procesą nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra ir privataus kaltinimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos). Šios nusikalstamos veikos yra priskiriamos prie BPK 407 straipsnio 1 dalyje numatytų privataus kaltinimo bylų, o aptariama baudžiamoji byla vyko pagal privataus kaltinimo bylų procesą. Ją nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje, nukentėjusioji – privati kaltintoja A. S. ir nuteistasis R. S. nurodė, jog jie abu susitaikė ir norėtų, kad byla būtų nutraukta. Pateiktame A. S. pareiškime dėl kaltinimo atsisakymo prašoma baudžiamąją bylą nutraukti dėl susitaikymo, nuteistasis R. S. su tuo sutinka.
BPK 327 straipsnio 1 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 - 9 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Šiuo atveju, tokia aplinkybė (BPK 3 straipsnio 1 dalis 5 punktas) byloje nustatyta, todėl baudžiamoji byla nutrauktina kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Esant šioms aplinkybėms ir nesant kitų teisinių kliūčių, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas, baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 327 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 416 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį panaikinti, o baudžiamąją bylą R. S. atžvilgiu nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius).
Ši nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo.