- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-19
- Bylos Nr.
- 2T-2/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- G. K.
- Pareiškėjas
- T., T. K.
- Kategorijos
- 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. K. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Kalinino rajono federalinio teismo 2002 m. sausio 24 d. sprendimą dėl alimentų išieškojimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Kalinino rajono federalinis teismas 2002 m. sausio 24 d. sprendimu iš G. K. priteisė alimentus T. K. naudai dukters J., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 140 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2002 m. sausio 24 d. iki dukters pilnametystės arba šalių materialinės padėties pasikeitimo, taip pat priteisė 3 268 Lietuvos litų kaip alimentų įsiskolinimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja T. K. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Kalinino rajono federalinio teismo 2002 m. sausio 24 d. sprendimą dėl alimentų priteisimo bei imtis priemonių išieškotas lėšas pervesti jos nurodytu adresu.
Atsiliepimas
Atsakovas G. K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą. Atsiliepime nurodo, kad 2002 m. balandžio 2 d. Sankt Peterburgo miesto federalinis teismas, išnagrinėjęs jo apeliacinį skundą, sumažino priteistą alimentų įsiskolinimą iki 1 871 Lt. Atsakovas tvirtina, jog po santuokos nutraukimo jis nuolat siuntė pinigus dukters išlaikymui, sumažino įsiskolinimą. Be to, teisme negalėjo tinkamai ginti savo teisių, nes jam nebuvo suteikta teisė pasisakyti. Todėl teismas sprendimą priėmė vienašališkai, neatsižvelgdamas į atsakovo materialinę bei šeimyninę padėtį, gerus ketinimus, ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei nuolatinį neigiamo poveikio darymą atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose” (toliau tekste – Sutartis), pasirašytos 1992 m. liepos 21 d., 50 straipsnio pirmąja dalimi nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Sutarties 56 straipsnyje nurodyti šie pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal Sutartį, o Sutartyje nenumatytais atvejais - pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.
Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija minėtų pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje prašomą Rusijos Federacijos teismo sprendimą, nenustatė. Iš Rusijos Federacijos teismo pažymos (b. l. 12-13), prašomo pripažinti teismo sprendimo nuorašo bei paties atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovas G. K. buvo informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką ir teismo posėdyje pats dalyvavo. Prašomas pripažinti teismo sprendimas Rusijos Federacijos teritorijoje nebuvo vykdomas (pažyma, b. l. 8, 9). Byloje nėra duomenų, kad dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pagal ginčo pobūdį byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Taip pat, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, nėra pagrindo pripažinti, kad sprendimo vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 810 straipsnio ketvirtąją dalį, sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Prašomas pripažinti Rusijos Federacijos teismo sprendimas įsiteisėjo 2002 m. balandžio 2 d. (b. l. 10-11 - pažyma). Tačiau, kaip matyti iš byloje gauto Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto teismo civilinių bylų kolegijos 2002 m. balandžio 2 d. nutarties nuorašo (b.l. 42), išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, prašomas pripažinti ir įvykdyti Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Kalinino rajono federalinio teismo 2002 m. sausio 24 d. sprendimas buvo pakeistas: priteista alimentų įsiskolinimo suma sumažinta iki 1 871,18 Lt. Todėl gali būti pripažįstamas tik pakeistas įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Be prašymo pripažinti ir leisti vykdyti minėtą teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje pareiškėja taip pat pareiškė prašymą išieškotas sumas pervesti jos nurodytu adresu. Atsižvelgiant į šį prašymą pareiškėjai išaiškinama, jog Sutarties 54 straipsnyje nustatyta, kad sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas vykdomas, įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau tekste - CPK) nenumato, kad Lietuvos Respublikos teismai patys galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Tačiau šį vykdomąjį raštą pateikti antstoliui vykdyti gali tik pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.). Siekdama pripažintą ir leistą vykdyti Rusijos Federacijos teismo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėja turi teisę su vykdomuoju raštu, prie jo pridėdama šios nutarties nuorašą, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimo nuorašą ir jo vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Kalinino rajono federalinio teismo 2002 m. sausio 24 d. sprendimą dėl alimentų išieškojimo, iš dalies pakeistą Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto teismo civilinių bylų kolegijos 2002 m. balandžio 2 d. nutartimi.
Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.