Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-60-885/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-23
Bylos Nr.
1-60-885/2013
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-01113-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Kaltinamasis
M. G.
Nukentėjusysis
R. M.
Advokatai
Adolfas Račkauskas
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-60-885/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01113-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.6.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.5.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.13.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.;
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 23 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorams Rasai Valančienei, Laurynui Butvidui,kaltinamajam M. G.,kaltinamojo gynėjui advokatui Adolfui Račkauskui,nukentėjusiajam R. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2011-07-09 apie 18.30 val., Šiaulių mieste, Žaliūkių g. 152 namo kieme, dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas kartu su S. S., M. B. ir Ž. G., kurių atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs nuosprendis, S. S. išviliojus nukentėjusįjį R. M. iš namo į kiemą, kartu su M. B. ir Ž. G. suduodant medinėmis lazdomis nukentėjusiajam R. M. bendrai ne mažiau kaip 14 (keturiolika) smūgių į įvairias kūno vietas, padarė jam šiuos kūno sužalojimus: galvos smegenų sukrėtimą, kairės mentės snapinės ataugos lūžį, muštines žaizdas ir nubrozdinimą pakaušio srityje, nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, krūtinės dešiniame šone, kairio klubikaulio sparno projekcijoje, kraujosruvas kairiame petyje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje, tai yra dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. M., nes galvos smegenų sukrėtimas ir kairės mentės snapinės ataugos lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Be to, M. G. 2011-07-09 apie 18.30 val., viešoje vietoje - Šiaulių mieste, Žaliūkių g. 152 namo kieme, veikdamas kartu su S. S., M. B. ir Ž. G., kurių atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs nuosprendis, S. S. išviliojus nukentėjusįjį R. M. iš namo į kiemą, įžūliais veiksmais - kartu su M. B. ir Ž. G. suduodant medinėmis lazdomis nukentėjusiajam R. M. bendrai ne mažiau kaip 14 (keturiolika) smūgių į įvairias kūno vietas ir padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis nebuvo kaltinime nurodytuose soduose ir niekur nedalyvavo. Jis su Ž. G. ir S. S. eidavo prie ežero, kuris yra visai kitoje pusėje. S. S. sakė, kad jis buvo kartu, nes jie buvo susipykę. Su R. R. nesusipykęs, jie nepažįstami. Jis niekur nevaikščiojo ir jokių liudytojų nepažįsta. Įvykio metu gal pas mamą (duomenys neskelbtini) buvo, nepamena. Ž. G. yra jo brolis, bet jie retai susitinka. Negali pasakyti, ar buvo susitikęs su broliu iki įvykio. Su M. B. nebendraudavo, tik iš matymo jį pažįsta, bet susitikę nebuvo. Tatuiruočių jis neturi, brolis turi.

Nukentėjusysis R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vasarą pas jį buvo atėjęs R. R., kuris nurodė, kad broliai ir jis gyvena bendrabutyje. Vėliau R. R. nematė, o po teismo sudegė jo namelis. Kur R. R. dabar, nežino. Kaltinamojo nusikaltimo metu nematė, nes užpuolikai buvo su kaukėm, ar su jais buvo M. G., negali pasakyti. Matė, kad vienas buvo didesnis, kiti du mažesni. Užpuolikai dėvėjo palaidines be rankovių, bet ar visi negali pasakyti. Užpuolikų kaukės buvo su iškirptomis akimis, todėl prie vieno užpuoliko akies jis aiškiai matė ištatuiruotą ašarą. Ant kito vyro peties buvo tatuiruotė, bet kas ten ištatuiruota, ir ant kieno rankos ji buvo nežino. Po antro smūgio nelabai ką pamena. Jam perskėlė galvą, pradėjo bėgti kraujas ir jis nieko daugiau nematė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. G. kaltė įrodyta R. M. parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusiojo R. M. parodymais, kuriuose nurodė, kad 2011-07-09 apie 18.30 val., būnant namuose, adresu Žaliūkių g. 152, Šiauliuose, atėjo iš matymo pažįstama mergina ir pasikvietė į kiemą pasikalbėti. Kieme bendraujant, mergina pasiūlė eiti į šalia esančius sodus, tikslu išsiaiškinti santykius su M. Tuomet šiai merginai pasakė, kad niekur iš namų neis. Tuo metu į kiemą įbėgo trys vyriškiai, ant galvų užsidėję juodas medžiagines kaukes. Jie rankose turėjo medines lazdas, kuriomis pradėjo jį mušti. Jam buvo suduotas nenustatytas skaičius smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko patyrė didelį fizinį skausmą ir buvo sumuštas visas kūnas. Po suduotų smūgių vyriškiai ir mergina nubėgo šalia esančių sodų link. Vyriškis, kuris buvo su baltos spalvos kauke, buvo M. Jį atpažino iš balso, rudų akių, tatuiruočių. M. vilkėjo tamsios spalvos „maikutę“, todėl matėsi jo tatuiruotė. Ant kairės rankos iki kaklo yra vaizdas kaip spygliuota viela. Tai tikrai buvo M., tuo neabejoja. Kitas vyriškis taip pat vilkėjo tamsios spalvos „maikutę“, bet jį atpažino taip pat iš tatuiruotės. Tai buvo vyriškis vardu Ž., jo jokių anketinių duomenų nežino. Ant jo peties buvo tigro ar liūto galva su išsižiojusia burna. Trečiasis vyriškis buvo taip pat su tamsia „maikute“, bet pas jį jokių tatuiruočių nepastebėjo ir jo neatpažintų. Po įvykio kreipėsi į medikus, gulėjo neurochirurgijos skyriuje. Papildomos apklausos metu R. M. parodė, kad gyvena kartu su sugyventine I. B. ir vaikais: R. M., V. B., S. B.. Namas yra nuošalioje vietoje, prie geležinkelio, šalia jokių namų nėra, artimiausi kaimynai gyvena už 500 metrų. 2011-07-09 įvykio metu, kuomet buvo sumuštas savo namo kieme, jokių pašalinių asmenų nebuvo. Namuose tuo metu buvo tik I. B. ir vaikai. Mergina, kuri jį pasikvietė pasikalbėti, yra S., pavardės nežino. Ją pažinojo iš matymo, matydavo soduose vaikštinėjančią su M. arba prie stotelės. M. pažinojo apie mėnesį laiko, nuėjęs į sodus pasirinkti obuolių, pasikalbėdavo trumpai, parūkydavo. 2011 m. liepos mėnesio pradžioje buvo davęs M. savo telefoną „Samsung“ (tikslaus modelio nežino, jį buvo padovanojęs draugas, telefono dėžutės neturi, IMEI Nr. nežino, jo kaina 400 Lt), kad jis kam nors parduotų. M. sutiko, kad pardavęs telefoną pinigus grąžins jam, o už tai atsilygins. Susitarimas buvo tik žodinis. M. tuo metu dažnai būdavo soduose. Po kelių dienų jo soduose nebesusitiko, pradėjo ieškoti, telefono numerio nežinojo. Vieną dieną soduose sutikęs M. pažįstamą Ž. (30-35 metų amžiaus, pavardės nežino), kuris buvo būdelėje kartu su iš matymo pažįstamu R. (jo pavardės nežino, jam gali būti apie 36-37 metai, ir jis gyveno mediniame sodo namelyje, yra benamis), paklausė, ar nebuvo atėjęs M., ar nepaliko telefono, ir pasakė, kad jei M. negrąžins jam nei telefono, nei pinigų, tada kreipsis į policiją. Nuo to pasakymo praėjus maždaug 3-4 dienoms, į namus pas jį atėjo S., pasikvietė pasikalbėti. Kvietė eiti kartu su ja į kolektyvinį sodą, ir sakė, kad M. paduos telefoną. Nesutiko eiti, pasakė, kad jei M. paėmė iš jo telefoną, tai tegu pats ir grąžina. Staiga trys vyriškiai, užsidėję ant galvų kaukes, spyrė kojomis į kiemo vartelius, juos išlaužė, ir šūkaudami pripuolė prie jo. Vienas vyriškis buvo su balta kauke, kiti du su juodomis. Gali patvirtinti, kad vyriškis su balta kauke buvo M., jį atpažino iš ant peties esančios tatuiruotės. Negali tiksliai pasakyti, kad vyriškis, vilkintis juodos spalvos kaukę ir tamsios spalvos „maikutę“ buvo Ž. Tik įtaria, kad jis galėjo būti, nes pas jį buvo tatuiruotė ant peties (kažkoks ornamentas). Ž. buvo panašaus ūgio kaip M., vidutinio kūno sudėjimo. Trečias vyriškis buvo panašaus ūgio kaip ir M. Visi vyriškiai buvo panašūs, panašaus kūno sudėjimo, plaukų nesimatė, nes buvo uždėtos kaukės. Visi trys vyriškiai bendrai sudavė jam eilę smūgių medinėmis, iš lazdyno nupjautomis lazdomis į įvairias kūno vietas. Pirmas smūgis buvo suduotas lazda iš nugaros pusės į galvą, po jo pargriuvo ant žemės. Kas sudavė šį smūgį, nematė. Pargriuvus ant žemės visi vyriškiai pradėjo mušti jį lazdomis, tada galvą užsidengė rankomis. Jam buvo suduota daug smūgių, jie mušė apie 5 minutes, buvo praskelta galva, pasipylęs kraujas. S. tuo metu, kai buvo mušamas, stovėjo kiek tolėliau prie vartelių ir viską stebėjo. Palikę jį gulintį ant žemės, vyriškiai kartu su S. pabėgo geležinkelio bėgiais į sodų pusę. Sugyventinė I. B. paskambino policijai ir greitajai med. pagalbai. Pirmiausia atvyko policijos pareigūnai, jiems paaiškino kas nutiko, ir jie nuvežė iki degalinės „Saurida“, nes greitosios med. pagalbos ekipažas nerado kelio. Po gydytojų apžiūros buvo paguldytas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyrių. Ligoninėje gulėjo 3 dienas, po to kreipėsi į savo šeimos gydytoją dėl tolimesnio gydymo. Gavo siuntimą kreiptis pas chirurgą. Chirurgas nustatė, kad trūkęs kairės pusės raktikaulis, prieš tai buvo įtartas kairio peties sumušimas. Papildomos apklausos metu R. M. parodė, kad M. B. buvo žadėjęs parduoti jo telefoną už 120 Lt, tarp abiejų susitarimas buvo tik žodinis. M. B. negrąžinus nei telefono nei pinigų, į policiją nesikreipė, ir nepageidauja, kad dėl to būtų atliktas ikiteisminis tyrimas. Reiškia civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 4000 Lt ir dėl turtinės žalos 520 Lt (1 t., 29-30, 32-33, 34-35, 38-39 b. l.).

R. M. apklausiamas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje Nr. 1-408-771/2012 dėl tų pačių įvykių parodė, kad S. S. ir M. B. pažįsta, nes jie būdavo sode ir kažką su metalais darydavo. Jie gyveno apleistuose namuose kaip benamiai. Pasikalbėdavo su M. B., kuris skundėsi, kad sunku pragyventi, kad maistui neturi. Jis turėjo telefoną, kurį norėjo parduoti, todėl pasiūlė jam tą telefoną parduoti, jam 40 Lt, o R. M. su žmona likę pinigai. M. B. dingo. Nuvykus kitą kartą į sodą sutiko tokį benamį, kuriam pasakė, kad perduotų M. B. dėl telefono, arba telefonas, arba jis kreipsis į policiją. Susitikus prie tvenkinių S. S. pakartojo tuos pačius žodžius. Po paros ir dviejų į duris paskambino S. S. ir paprašė cigaretės, pasakė, kad jo laukia M. B. R. M. atsakė, kad niekur neis, tegul pats M. B. atneša. R. M. tik ką buvo nupjovęs žolę, ir išgėręs 50 g. brendžio su kava. R. M. paėjo kelis laiptelius išgirdo triukšmą, buvo spyris į vartelius ir pamatė tris kaukėtus vyrus su lazdomis: M. B. su balta kauke ir dar du vyrus su juodom kaukėm. Kaukių akys buvo iškirptos. M. B. atpažino iš tatuiruotės prie akies – ašaros ir iš balso, nes jis kartu su kitais rėkė, o R. M. sakė jam: „Mariau, baik“. Pas kažką dar matė tatuiruotę, bet kas ten buvo ištatuiruota – negali pasakyti. Pirmas smūgis buvo iš nugaros, jis atsisuko, tada gavo antrą smūgį. M. B. jam smūgiavo į galvą, R. M. nukrito, o tada visi pradėjo smūgiuoti, taikėsi į galvą, ir rėkė. Jis užsidengė, užlindo už vamzdžio. Jei ne vamzdis, tai būtų suknežinę galvą. Gavo apie 14-16 smūgių. Jį greičiausiai norėjo užmušti arba padaryti neįgaliu. Po to visi trys išbėgo pro išlaužtus vartelius link sodų. Įvykį matė žmona, kuri paprašė vaiko atnešti telefoną ir skambino policijai ir greitajai pagalbai (3 t., 95-96 b. l.).

Liudytojos I. B. parodymais, kad 2011-07-09 apie 18.30 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į lauką išėjo parūkyti jos vyras R. M.. Tuo metu, būnant namuose, kieme išgirdo vyro šaukimą ir iš karto išbėgo į kiemą. Kieme pamatė iš matymo pažįstamą merginą, kurios jokių anketinių duomenų nežino. Šią merginą atpažinti galėtų. Ši mergina sėdėjo ant suoliuko ir girdėjo kaip ji siūlė jos sugyventiniui eiti į šalia esančius sodus, pasikalbėti su kitu vyriškiu, vardu M. Šį vyriškį pažįsta iš matymo. R. atsakė, kad jis niekur neis, o jei nori pats M. gali ateiti ir pasikalbėti. Tuo metu pamatė, kaip per šalia esančius traukinių bėgius į kiemą įbėgo trys vyriškiai, kurie ant galvos buvo užsidėję medžiagines kaukes. Iš šių vyriškių vienas buvo su balta kauke, o kiti du su juodos spalvos kaukėmis. Šie vyriškiai rankose turėjo medines lazdas, kuriomis pradėjo mušti R. Jam buvo suduotas nenustatytas smūgių skaičius į įvairias kūno vietas. Po R. suduotų smūgių vyriškiai ir mergina nubėgo šalia esančių sodų link. Vyriškis, buvęs su balta kauke, tai M. Jį atpažino iš balso, rudų akių ir tatuiruočių. M. vilkėjo tamsią „maikutę“, todėl matėsi jo tatuiruotė, tai ant kairės rankos iki kaklo yra atvaizdas kaip spygliuota viela. Kiti du vyriškiai taip pat vilkėjo tamsios spalvos „maikutes“, bet pas juos tatuiruočių nematė ir atpažinti negalėtų. Papildomos apklausos metu I. B. parodė, kad paskambino iš savo telefono policijai ir pranešė apie įvykį, po to iš karto paskambino ir greitajai med. pagalbai. Tuo metu namuose buvo vaikai R. M., V. B. ir S. B.. Dukra R., pamačiusi mušamą tėvą, atbėgo pas ją į kambarį ir atnešė telefoną. S. tuo tarpu buvo šalia jos, ir tarpduryje pamačiusi mušamą tėvą, labai išsigando ir pradėjo verkti. Vaikai galėtų paliudyti, kaip R. M. buvo mušamas namų kieme. Išbėgus su telefonu į lauką, matė nubėgančius sodų link R. M. sumušusius vyriškius ir S. R. M. gulėjo ant žemės visas kruvinas, atnešė jam vandens apsiprausti, o už kokių 5 minučių atvyko policijos pareigūnai. Jiems paaiškino kas nutiko, tada jie R. M. nuvežė prie degalinės „Saurida“, kur pasitiko greitoji med. pagalba. Į ligoninę važiavo kartu. Atvykę du tyrėjai į ligoninę aiškinosi įvykio aplinkybes, ir kartu su jais nuvažiavo į apleistus sodus, kur būdavo M. su Ž. Nuvykus apie 20.00 val. į sodo būdelę, kurioje gyveno benamis R. (pavardės nežino, apie 36-37 metų), ant lovos sėdėjo S. ir Ž. R. tuo metu nebuvo. Ž. pradėjo jai priekaištauti, sakyti: „ar aš buvau tiksliai, kuo tu čia mane kaltini, ką tu čia šneki?“. Ji atsakė, kad jo nekaltina, tik žino, kad tą dieną jis kartu gėrė su M. Tai jai buvo iš ryto pasakęs sutiktas benamis R. Ž. buvo užsimiegojęs, sutinęs, vilkėjo geltonos spalvos „maikutę“. Su S. kiek apsižodžiavo, tyrėjai liepė elgtis ramiai. Ž. irgi elgėsi ramiai. Tada tyrėjai iškvietė policijos ekipažą, kuris S. ir Ž. išsivežė į policijos komisariatą. Apklausos metu iš nuotraukų atpažino M., sumušusį R. M., S., išviliojusią R. M. iš namų, ir Ž., kuris buvo sulaikytas soduose būdelėje kartu su S. (1 t., 60-61, 66-67 b. l.).

I. B. apklausiama liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 1-408-771/2012 dėl tų pačių įvykių parodė, kad S. S. ir M. B. kelis kartus yra mačiusi. 2011 m. vasarą eidavo į kolektyvinius sodus, ten gyveno benamis. Susitiko su S. S. ir M. B., nutarė, kad gali parduoti telefoną ir kai parneš pinigus, tai jiems atsilygins. Po to jų nebematė. Kitą dieną nuvyko pas tą benamį ir sakė, kad M. B. ateitų ir atiduotų pinigus arba telefoną. Po trijų dienų paskambino į duris. Išėjo dukra ir R. M. Dukra grįžo, paėmė cigarečių pakelį ir išėjo. Išgirdo stipresnį vyro balsą, sakantį, kad neis į sodus. Po to išgirdo skaldos garsą ir pamatė pro langą atbėgančius tris kaukėtus vyrus, kurių vienas buvo su balta kauke, o kiti du – su juodomis. Vienas buvo aukštesnis, liesesnis, juodų akių. Vyrai buvo su juodomis palaidinėmis trumpomis rankovėmis. Išspyrė vartelius. Pirmas smūgiavo su balta kauke, po to dar kartą smūgiavo, o po to visi mušė. Su balta palaidine vyras buvo M. B., kurį atpažino iš tatuiruotės. S. S. atsitraukė prie išspirtų vartelių ir nieko nesakė. Mušdami nieko nesakė, tik leido garsus. Po to jie pabėgo per geležinkelį. Ji paskambino policijai, o vaikas atnešė vandens. Ji buvo pasimetusi, prašė vaiką nuvesti mažąją dukrą į kambarį, kad nematytų (3 t., 97 b. l.).

Liudytojos R. M. parodymais, kad šių metų liepos mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, buvo kartu su tėvais, broliu V. B. ir seserimi S. B. namuose adresu (duomenys neskelbtini), viename kambaryje žiūrėjo televizorių, o kitame kambaryje buvo tėvai. Maždaug apie 19.00 val., į duris kažkas paskambino. Tėvas nuėjo atidaryti duris. Matė stovinčią prie durų tamsiaplaukę merginą, apie 21 metų, vilkinčią rožinės spalvos „maikutę“ ir džinsus, ją buvo mačiusi soduose, kai važiuodavo su tėvais pasirinkti obuolių, jos vardo nežino, tik pažinojo iš matymo. Tėvas su šia mergina nuėjo prie suoliuko, esančio šalia namų durų. Girdėjo, kaip mergina kvietėsi eiti jį į kolektyvinį sodą pas M., kurio nepažįsta, išgirdo tik vardą. Tėvas nesutiko, sakė, kad niekur neis, tegul ji pati atneša telefoną. Tuo metu stovėjo tarpduryje. Tėtis paprašė atnešti cigaretę, sugrįžo į kambarį, paėmė cigarečių ir jam padavė. Pasiliko stovėti prie laukinių durų lauke. Mergina paprašė tėčio duoti jam cigaretę. Tėtis nusisuko nuo jos, ir staiga pamatė nuo geležinkelio pusės atbėgančius tris vyriškius užsidėjusius ant galvų medžiagines kaukes, jų veidų nesimatė. Vienas vyriškis buvo su balta kauke, kiti du su juodomis. Tie vyriškiai rankose turėjo medines lazdas, kojomis išspyrė kiemo vartelius, ir puolė prie tėčio. Mergina paėjo kiek tolėliau. Pirmasis tėčiui sudavė su lazda vyriškis, dėvintis baltos spalvos kaukę, tamsius trumpomis rankovėmis marškinėlius, ant jo rankos krumplių pastebėjo tatuiruotę (kas buvo pavaizduota, tiksliai nematė), įsiminė, kad jo akys buvo rudos. Jis sudavė su lazda tėčiui į galvą, ją praskėlė, o nuo smūgio tėtis suklupo, tada lazdomis pradėjo jį mušti visi trys vyriškiai, į įvairias kūno vietas. Tėtis gulėjo ant žemės, buvo užsidengęs rankomis galvą. Greitai įbėgo į kambarį, mama paprašė, paduoti telefoną paskambinti policijai. Kai mama kalbėjo su policija, ramino seserį S., kuri labai verkė. Išėjusi į lauką, pastebėjo tėtį sumušusius vyriškius bėgančius link sodų, lazdas jie tebeturėjo su savimi, mergina bėgo kartu su jais iš paskos. Netrukus pas juos atvyko policijos pareigūnai, ir su jais tėvai išvažiavo (1 t., 68-69 b. l.).

R. M. apklausiama liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 1-408-771/2012 dėl tų pačių įvykių parodė, kad įvykis įvyko praėjusiais metais liepos mėnesį. Ji kartu su broliu ir sese apie 18.30 val. buvo namuose ir žiūrėjo televizorių. Kitame kambaryje buvo tėtis su mama. Paskambinus į duris ji kartu su tėčiu jas atidarė, o prie jų stovėjo mergina, su kuria iš matymo pažįstamas tėtis. Tėtis liko stovėti šalia laiptų, o R. M. nuėjo atnešti cigarečių. Moteris pasakė, kad M. kvietė ateiti į sodus, o tėtis atsakė, kad niekur neis. Po to iš už nugaros nuo geležinkelio atbėgo kaukėti vyrai su lazdomis, vienas vyras buvo su balta kauke, o kiti du – su juodomis, palaidinės buvo su pustrumpomis rankovėmis. Tas vyras, kuris buvo su balta kauke, buvo rudų akių ir su tatuiruote prie akies kaip koks smaigalys ar lašas. Tėtis jai sakė, kad jį sumušė dėl telefono, kad pažino su balta kauke vyrą, tai buvo M. Pirmas trenkė su lazda vyras su balta kauke. Po to kiti pradėjo mušti. Tėtis parkrito prie stulpo. Mušdami leido garsus „a-a“, „u-u“, lyg sportuotų. Sumušę tėtį vyrai ir mergina išbėgo iš kiemo link sodų. Sesė ir brolis pradėjo šaukti, o ji juos ramino, mama išbėgusi prašė telefono (3 t., 104 b. l.).

Liudytojos S. B. parodymais, kad 2011 metų vasarą, liepos mėnesį, būnant kambaryje, namuose adresu (duomenys neskelbtini), kartu su seserimi R. ir broliu V., ir žiūrint televizorių, išgirdo kieme triukšmą. Išbėgo į lauką, nes buvo praviros durys ir pamatė išlaužtus kiemo vartelius ir mušamą tėtį. Jį mušė lazdomis trys vyriškiai, užsidėję ant galvų kaukes. Tėtis gulėjo ant žemės, o tie vyriškiai jį mušė. Išsigandusi ir verkdama parbėgo atgal į kambarį pas seserį ir brolį. Sesuo R. mamai padavė telefoną, iš kurio ji paskambino policijai. Išėjusi į kiemą, pamatė tris kaukėtus vyriškius nubėgančius geležinkelio bėgiais, jiems iš paskos bėgo mergina. Merginą buvo mačiusi anksčiau, kuomet su mama ir tėčiu važiavo su dviračiais į sodus. Matė tėtį kruviną, labai išsigando. Pamena, kaip atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė tėtį su mama (1 t., 70-71 b. l.).

Liudytojo A. B. parodymais, kad 2011 m. liepos 9 d., dirbant kartu su R. Z., šaukiniu „Nasrai – 10“, apie 19.15 val., gavo iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo pranešimą apie tai, kad adresu Žaliūkių g. 152, Šiauliuose, sumuštas vyriškis. Maždaug už 10 minučių atvykus nurodytu adresu, pasitiko nukentėjęs R. M., kuris buvo kruvinas, sėdėjo kieme, kartu su juo buvo sugyventinė I. B.. Jie paaiškino, kad jų namų kieme R. M. sumušė trys vyriškiai, užsidėję ant galvų medžiagines kaukes, iš kurių vieną vyriškį jie atpažino iš tatuiruočių, kalbos, kitų požymių. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą, ir nukentėjusįjį nuvežė iki degalinės „Saurida“, nes greitosios medicinos pagalbos ekipažas nerado adreso. Kartu su jais važiavo ir I. B. Po to, apvažinėjo apleistus sodus prie Kuršėnų pervažos, nieko nerado. Apie 20.10 val., gavo iš Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjų prašymą atvykti į šalia Kuršėnų pervažos, esančius apleistus sodus. Atvykus, apleistame sodo namelyje, tyrėjai perdavė vieną merginą, kuri prisistatė esanti S. S. ir vaikiną, pasivadinusį E. I. Kartu su tyrėjais buvo ir I. B. Sulaikytus asmenis – S. S. ir E. I. atvežė į Šiaulių miesto PK asmenybių nustatymui ir aplinkybes išsiaiškinti (1 t., 72-73 b. l.).

Liudytojo R. R. parodymais, kad nuo 2011 m. pavasario apsigyveno prie Kuršėnų pervažos, esančiuose apleistuose soduose. 2011 m. balandžio pabaigoje susipažino su M. B., kuris taip pat laikinai gyveno šiuose soduose, namelyje, kol jo kažkas nesudegino. Jis gyveno kartu su S. S., bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su Ž. I. supažindino pažįstamas S. Ž. I. buvo leidęs laikinai pas save gyventi. 2011 metų liepos mėn. pradžioje, iš pat ryto, paskambino pažįstamas R. M., kvietė pas save ateiti. Tuo metu pas jį buvo Ž. I. su M. B. Kai pasakė, kad eis pas R. M., M. B. pasakė, kad jei R. M., ką nors dėl jo klaus, tai tegul ateina pasikalbėti dėl telefono su juo į sodus. Maždaug prieš dvi savaites R. M. buvo davęs M. B. savo telefoną, ir jie abu tarpusavyje žodžiu buvo sutarę, kad telefoną M. B. parduos, o R. M. jam už tai atsilygins. Jų žodinį susitarimą girdėjo, ir sukirto jiems rankas. Pas R. M. nuėjo vienas. Abu išgėrė alaus ir, bebūnant paskambino Ž. I., kvietė sugrįžti į namus. Apie 12.30 val. sugrįžęs į namus, Ž. I. nerado, pradėjo ruoštis žvejybai, ir išgirdo kažką šūkaujančius, pamatė ateinančius Ž. I., M. B., S. S., du brolius (vieno vardas Ž., o kito vardas buvo iš „L“ raidės, tiksliai nepamena, mano, kad atpažinti galėtų), kuriuos pažinojo iš matymo, bei vieną moterį, apie 50 metų, ją matė pirmą kartą ir jos anketinių duomenų nežino. Jie atsinešė butelį degtinės, ir norėjo išgerti. Vienu momentu, kažkur apie 15.00 val., kažkas paskambino vienam iš brolių, kažką kalbėjosi, po to davė telefoną M. B. pasikalbėti. Apie ką vyko pokalbis, nesiklausė. Po šio pokalbio broliai numetė telefoną ant žemės, ir pasakė: „einam, išsiaiškinsim“ (ką jie turėjo omenyje, nesuprato). Tada M. B., du broliai ir S. S. kažkur išėjo, kiek matė, link R. M. namų pusės. Jie išėjo be lazdų ir be jokių kaukių. Pats irgi gal būtų ėjęs su jais, bet M. liepė būti namuose ir nesikišti. Namuose pasiliko Ž. I. ir nepažįstama moteris. Už 5-10 minučių, būnant lauke ir ruošiantis eiti pas draugą, sutiko M. B. kartu su broliais, S. S. tarp jų nebuvo. M. B. pasakė: „eik namo, nes tuoj bus policija“ ir daugiau nieko nepaaiškino, net nebuvo užėję pas į kiemą, jis šiuos žodžius pasakė iš kokių 5 metrų atstumo, jokių įtartinų žymių ant jų nepastebėjo, jokių lazdų jie neturėjo, rankose taip pat nieko nelaikė. M. B. ir broliai vilkėjo trumpas „maikutes“ ir tamsias kelnes, kokių spalvų, nepamena, kažkuris vienas iš jų buvo su balta „maikute“, bet konkrečiai nurodyti kuris, negali. Jie visi nuėjo link geležinkelio pervažos. Grįžęs į namus, pasiėmė meškerę, pasiūlė Ž. I. eiti kartu su juo, tačiau jis nesutiko, ir pasiliko namuose. Iš paskos išėjo ir nepažįstama moteris. Grįžo iš po žvejybos apie 21.00 val., namelyje aptiko M. B. Jis atsisėdęs valgė prie lauko stalo. Ž. I. nebebuvo. Pavalgęs jis nuėjo miegoti į pievą. Tai neatrodė keista, nes ne pirmą kartą jis miegodavo tiesiog lauke. Ryte M. B. nebeatėjo. Apie 8.30 val. dviračiu važiavo pas R. M. į namus. Prie degalinės sutiko jo vaikus – sūnų ir dvi dukras, einančius į ligoninę, kurie papasakojo, kad vakare jų tėvą namų kieme kažkas sumušė lazdomis, užpuolikai buvo su kaukėmis, ir kad vienas iš jų buvo M. B., jį vaikai atpažino. Kaip sakė, atpažino pagal tatuiruotę. Po pokalbio su vaikais, nuvažiavo pas R. M. sugyventinę I. Ji papasakojo, kad vakare R. M. sumušė trys vaikinai, prieš tai S. S. jį pasikvietė iš namų, ir tuo momentu išlaužę vartelius iš nugaros užpuolė M. B. (kurį ji atpažino) ir du vyriškiai, kurių ji nepažino. Tą pačią dieną buvo nuvykęs aplankyti R. M. į ligoninę, jis taip pat papasakojo kas nutiko, minėjo, kad pagal akis atpažino M. B., o kitų dviejų jį sumušusių vyriškių neatpažino (1 t., 75-76 b. l.).

R. R. apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. 1-408-771/2012 dėl tų pačių įvykių parodė, kad bijo pasakoti, nes jam prieš tai grasino broliai. Paaiškino, kad tą dieną visi trys jo namuke vartojo alkoholį, buvo abu broliai, visi trys yra posėdžių salėje, ir išėjo link R. M. namų. Jie nieko nesakė, apsisuko ir nuėjo. Jiems kažkas skambino, bet nežino, kas skambino. Nežino kelintą valandą išėjo, gal pavakary. S. S. buvo kartu su jais. Grįžo pirma jie, o po to S. S. (3 t., 104 b. l.).

Įtariamosios S. S. parodymais, kad pažįsta R. M.. Su M. B. draugavo, o R. M. buvo davęs jam parduoti telefoną. M. B. jį pardavė, pinigus išleido, o R. M. apgavo. R. M. kaltino ir ją dėl telefono negrąžinimo. Apie tai, kad R. M. sudavė jai per veidą, pasakė M. B. Tuo metu jis buvo su draugais Ž. G., jo broliu M. G., Ž. I. ir R. (jo pavardės nežino). Viskas vyko apleistuose soduose prie Kuršėnkelio, kur jie visi girtuokliavo. M. B. supyko už tai, kad R. M. jai sudavė ir išplūdo. Jis pakilo, kartu paėmė ją, Ž. G. ir M. G.. Ž. I. tuo metu girtas miegojo, o R. buvo kažkur išėjęs. Viską tarėsi sode. M. B. prašė kažkaip išvilioti R. M. iš namo. Viską sugalvojo ir viskam vadovavo M. B., o Ž. G. su M. G. sutiko. Suprato, kad negerai bus, bet neturėjo kur dėtis, nebuvo galima jų perkalbėti. Jie iš jos maikutės pasidarė ant veidų kaukes. M. B. vilkėjo šviesius šortus, tai ant jų, kad R. M. nepažintų, užsivilko R. kelnes. Jie pasiėmė rastus pagalius sode ir visi nuėjo prie R. M. namo. Jie nusiuntė ją pas R. M. į namus, kad jį pakviestų. Tuo metu dar buvo šviesu. Įėjusi pas R. M., pasakė, kad jis nueitų pas R. į sodus, kad ten jo laukia M. ir nori su juo pasikalbėti. R. M. irgi buvo išgėręs ir, būdamas viduje pradėjo plūsti M. Jis išėjo į kiemą, o vaikai ir sugyventinė pasiliko namie. Tik jam išėjus, atbėgo visi trys, tai yra, M. B., Ž. G. ir M. G., bei puolė jį mušti lazdomis, ant žemės gulintį spardė. R. M. labai šaukė, o pati stovėjo nuošaliau ir viską matė. Jį mušė visi trys vienodai, paskui abu broliai atsitraukė, nes prašė jų baigti, nebemušti. Prie R. M. pasiliko tik vienas M. B., kuris dar R. M. mušė, spardė iš kojų. Mušimo metu iš namo išbėgo R. M. sugyventinė ir mėgino ginti jį su kažkokia lazda, tačiau M. ją iš jos atėmė. R. M. mušamas šaukė jai, kad ši kviestų policiją. Ji nubėgo į vidų ir tada vaikinai atšoko nuo R. M., ir jį palikę pradėjo bėgti. Bėgdami numetė lazdas, nusiplėšė kaukes nuo veido. Bėgo kartu su jais, parbėgo atgal į sodus. R. nebuvo, o Ž. I. miegojo. Pagalvojo, kad policija gali atvykti, todėl nuėjo į pievas. Po kurio laiko parėjo atgal į sodus pas R., ir ten atvyko policija. Ją sulaikė ir atvežė į komisariatą kartu su Ž. I. O M. B., Ž. G. ir M. G. kažkur pasislėpė (1 t., 101-102, 111-112, 117-118 b. l.).

S. S. apklausiama kaltinamąja baudžiamojoje byloje Nr. 1-408-771/2012 dėl tų pačių įvykių neprisipažino, kad išviliojo R. M. iš namų, kad jį sumuštų, taip pat kad pažeidė viešąją tvarką. Parodė, kad įvykio dieną namuose (duomenys neskelbtini) buvo I., M. B., o Ž. G. ir M. G. nebuvo. M. B. jos paprašė pakviesti į sodą R. M. Nežino, kodėl kvietė M. B. R. M. per ją. Mano, kad dėl to, kad buvo išgėręs. Sakė, kad tvarkys kažkokius reikalus. Kalbėjo apie telefoną. Ji nuėjo pas R. M., pabarškino. Duris atidarė R. M. su žmona. Abu buvo neblaivūs. Pradėjo visokiais negražiais žodžiais kalbėti ant jos ir M. B.. Ji paprašė cigaretės, o po 5 minučių atbėgo trys aukšti kaukėti vyrai su lazdomis, kurie puolė mušti R. M. Ji jų nepažįsta. Ji stovėjo šalia, sakė, kad baigtų, ramintųsi. Išsigando, nieko nebuvo aplinkui, telefono neturėjo, bijojo, kad jai ką nors pripaišys, todėl ir pasišalino, buvo šoke. Kai mušė R. M., jis šaukė „M., baik“, tačiau ten ne M. buvo, nes jis žemesnis, turi tatuiruotes, o šitas buvo aukštesnis ir neturėjo tatuiruočių. Nė vienas vyras mušdamas nieko nesakė. Po to ji nuėjo į sodą pas R. ir tą pačią dieną ją sulaikė policija. Ji šiek tiek pyko ant R. M., kad jis jai trenkė. Duodant parodymus tyrėjai jai buvo daromas spaudimas, ji viską melavo. Gynėjas atėjo vėliau, ją gąsdino pareigūnai, sakė, kad viską ant jos sumes. Nežino, kodėl prie advokato patvirtino savo ankstesnius parodymus (3 t., 93-94 b. l.).

M. B. apklausiamas kaltinamuoju baudžiamojoje byloje Nr. 1-408-771/2012 dėl tų pačių įvykių kaltu neprisipažino, parodė, kad Išsiskyręs su žmona gyveno sode, neturėjo darbo valkatavo. Susipažino su S. S. Vieną dieną gėrė su R. M., pritrūko pinigų alkoholiui, todėl jis pasiūlė parduoti jo telefoną. Kitą dieną gėrė pas E. su S. S., Ž. ir E. R.. Kalbėjo su S. S. apie tai, kad reikia paimti R. M. telefoną iš lombardo, nes jis grasina, kad kreipsis į policiją. Jis S. S. prašė pakviesti R. M.. Nežino, kur jis turėjo ateiti: į sodą ar į butą. Gėrė kiekvieną dieną, todėl negali pasakyti, kad kvietė R. M.. Su R. M. muštis nėjo, apie muštynes nieko nežino. M. G. matė tik vieną kartą, kai pradėjo bendrauti su S. S., birželio mėnesį, tačiau kartu niekur nėjo ir nieko bendro neturėjo (3 t., 94-95 b. l.).

M. G. apklausiamas kaltinamuoju baudžiamojoje byloje Nr. 1-408-771/2012 dėl tų pačių įvykių kaltu neprisipažino, parodė, kad S. S. neturėjo pagrindo ant jo pykti (3 t., 95 b. l.).

Ž. G. apklausiamas kaltinamuoju baudžiamojoje byloje Nr. 1-408-771/2012 dėl tų pačių įvykių kaltu neprisipažino, parodė, kad nedalyvavo muštynėse. M. B. yra matęs, tačiau su juo nebendravo. S. S. pažinojo, ateidavo pas ją, tačiau kartu su ja niekur nėjo. M. G. yra jo brolis, nežino, ar jis sueidavo su S. S. Turi ant peties tatuiruotę (3 t., 95 b. l.).

A. L. apklausiama liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 1-408-771/2012 dėl tų pačių įvykių parodė, kad ji atliko S. S. apklausą, kurių metu ji parodymus davė savo noru, gera valia, dalyvaujant advokatui ir asmenims, kurie ją konvojavo. Ji išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, nurodė, kas buvo organizatorius, parodymai užrašyti iš jos žodžių. Pasakojo pati, nereikėjo klausinėti. Jokio spaudimo nebuvo (3 t., 103 b. l. ).

2011-07-09 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos – Žaliūkių g. 152, Šiauliuose, apžiūra. Įvykio vietoje rastos kraujo dėmės, avalynės pėdsakas (1 t., 21-27 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 884/11(04), kurioje nurodyta, kad R. M. padaryti kūno sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos ir nubrozdinimas pakaušio srityje, nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, krūtinės dešiniame šone, kairio klubikaulio sparno projekcijoje, kraujosruvos kairiame petyje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 14 smūgių bukais kietais daiktais. R. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Rastų sužalojimų visuma nėra būdinga kritiminei traumai (1 t., 43-44 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pG 132/11-884/11(04), kurioje nurodyta, kad R. M. padaryti kūno sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kairės mentės snapinės ataugos lūžis, muštinės žaizdos ir nubrozdinimas pakaušio srityje, nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, krūtinės dešiniame šone, kairio klubikaulio sparno projekcijoje, kraujosruvos kairiame petyje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 14 smūgių bukais kietais daiktais. R. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes galvos smegenų sukrėtimas ir kairės mentės snapinės ataugos lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad R. M. dėl galvos smegenų sukrėtimo ir kairės mentės snapinės ataugos lūžio ambulatoriškai gydėsi ilgiau negu 10 dienų, specialisto išvados Nr. G 884/11(04) trečią punktą laikyti negaliojančiu (1 t., 47-48 b. l.).

2011-07-09 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytoja I. B. atpažįsta asmenis – S. S., M. B. ir Ž. I., kurie galėjo dalyvauti R. M. sumušime (1 t., 62-65 b. l.).

2011-10-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas R. R. atpažino Ž. G., kaip asmenį, kuris 2011 m. liepos mėn. pradžioje buvo atėjęs pas jį kartu su M. B., Ž. I., S. S. ir savo broliu (1 t., 77-79 b. l.).

2011-10-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas R. R. atpažino M. G., kaip asmenį, kuris 2011 m. liepos mėn. pradžioje buvo atėjęs pas jį kartu su M. B., Ž. I., S. S. ir savo broliu Ž. (1 t., 80-82 b. l.).

2011-11-16 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pateiktos kompaktinės plokštelės su garso įrašu (2011-07-09 kvietimu policijos pareigūnų į įvykio vietą) (1 t., 85-86 b. l.).

2011-10-28 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įtariamojo M. B. kūno (ant kūno esančių tatuiruočių) apžiūra, iš kurios matyti, kad ant M. B. dešinės akies voko yra ašaros formos tatuiruotė (1 t., 159-166 b. l.).

2011-12-07 akistatos protokolu, kuriame užfiksuota atlikta akistata tarp nukentėjusiojo R. M. ir įtariamojo M. B.. Nukentėjusysis R. M. patvirtino savo duotus parodymus (1 t., 170-171 b. l.).

2011-12-14 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įtariamojo Ž. G. kūno (ant kūno esančių tatuiruočių) apžiūra (2 t., 36-39 b. l.).

2012-11-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-408-771/2012, iš kurios matyti, kad kaltinamojo M. G. atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, suteikiant jai naują numerį (3 t., 118 b. l.).

2012-12-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-408-771/2012, pagal kurį kaltais pripažinti ir nuteisti šie asmenys: S. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 24 straipsnio 6 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, M. B. pagal 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį (3 t., 122-135 b. l.).

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai.

Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamasis M. G. kartu su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs nuosprendis, atliko R. M. gyvenamojo namo kieme, į kurį bet kuriuo metu galėjo patekti pašaliniai asmenys, nusikaltimas padarytas vasarą, šviesiu paros metu, todėl konstatuotina, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta – viešoji vieta.

Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011 ir kt.).

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012)

Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Taigi apibendrinus teismų praktiką galima daryti išvadą, kad chu­li­ga­niš­kos pa­ska­tos pa­pras­tai pa­si­reiš­kia ne­iš­pro­vo­kuo­ta ag­re­si­ja, nukentėjusio­jo užpuo­li­mu ir jo sužalojimu be tar­pu­sa­vio san­ty­kių prie­žas­ties ar­ba pa­nau­do­jant tam menkaver­tę dings­tį.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama M. G. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Nors pats M. G. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neigė ryšius su nusikalstamos veikos bendrininkais, teigė, kad nusikalstamų veikų padarymo dieną jo nebuvo Šiauliuose, kad S. S. norėjo jį apkalbėti, nes ji buvo ant jo supykusi, tačiau iš M. G. parodymų, duotų nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-408-771/2012 teisme (3 t., 95 b. l.), matyti, kad S. S. nebuvo ant jo supykusi ir neturėjo pagrindo apkalbėti. Iš nukentėjusiojo R. M. parodymų matyti, kad visi jį sumušę asmenys dėvėjo kaukes, todėl kuris iš jų buvo M. G. ir ar jis ten dalyvavo – negali pasakyti. Tačiau M. G. kaltė grindžiama kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais bei nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-408-771/2012 gautais kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, o būtent: iš R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., 75-76 b. l.), kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo dieną iš namelio, kuriame jis gyveno ir kuriame visi nusikalstamų veikų bendrininkai vartojo alkoholį, išėjo visi trys vyrai - M. G., Ž. G. ir M. B. – kartu su S. S., po to, kai broliai (M. G. ir Ž. G.) pakalbėję telefonu jį numetė ir pasakė, kad eina išsiaiškinti. Jie visi nuėjo link R. M. namų. R. R. ikiteisminio tyrimo metu atpažino M. G. ir jo brolį, jam dėl jų nekilo jokių abejonių (1 t., 77-79, 80-82 b. l.). Tačiau, teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-408-771/2012, R. R. buvo nekalbus, teigė, kad nieko neprisimena, parodė, kad atpažinimo metu jis parodė taip, kaip jam nurodė policijos pareigūnai, ir atpažinimas yra neteisingas (3 t., 104 b. l.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. R. nesikreipė į teisėsaugos institucijos dėl to, kad jam buvo daromas spaudimas apklausos ar atpažinimo metu, bei kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-408-771/2012 teismo posėdžio metu parodė, jog teismo posėdžių salėje esantys Ž. G. ir M. G. yra broliai, kurie įvykio dieną kartu su M. B. ir S. S. nuėjo link R. M. namų, bei įvertinęs ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojas parodė, jog jam anksčiau grasino broliai ir jis jų bijo, kad teisėjas posėdžio metu įspėjo kaltinamuosius dėl poveikio liudytojui R. R. (3 t. 104 b. l.), teismas atmeta liudytojo R. R. pateiktą versiją dėl atpažinimo neteisingumo. Kad ir M. G. dalyvavo įvykdant nusikalstamas veikas, patvirtino S. S. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 101-102, 111-112, 117-118 b. l.), tačiau teismo posėdžio, vykusio nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-408-771/2012, metu savo parodymus pakeitė (3 t., 93-94 b. l.), teigė, kad duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu jai buvo daromas spaudimas, kad šie parodymai nėra duoti gera valia. Tačiau liudytoja apklausus A. L. (3 t., 103 b. l.), kuri atliko S. S. apklausą, paaiškėjo, kad S. S. atžvilgiu nebuvo naudotas joks spaudimas, ji davė parodymus gera valia, savo noru, apklausoje dalyvavo jos advokatas, be to, ji šiuos parodymus patvirtino vėliau ikiteisminio tyrimo metu. S. S. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 101-102, 111-112, 117-118 b. l.) parodė, kad R. M. sumušė M. B., Ž. G. ir M. G., o šias S. S. nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. R. duoti parodymai bei kiti bylos duomenys, tai I. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kartu su policijos pareigūnais nuvyko į apleistus sodus, kuriuose gyveno R. R., ten ant lovos sėdėjo S. S. ir Ž. I. (1 t. 66–67 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t. 21–27 b. l.), kuriame užfiksuota įvykio vieta, pastatų ir kitų objektų išdėstymas, kraujo žymės; asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad R. R. atpažino M. G. kaip asmenį, kuris šių metų liepos mėnesio pradžioje buvo pas jį atėjęs kartu su Ž. (Ž. G.), M. B., Ž. I., S. S. ir nepažįstama, apie 50 metų, moterimi (1 t. 80-82 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, kad S. S. ir R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iš dalies patvirtina nukentėjusiojo R. M., liudytojų I. B., R. M. ikiteisminio tyrimo metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-408-771/2012, duoti parodymai, S. S. ir R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teismas pripažįsta įrodymais ir jais remiasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį, o kaltinamojo M. G. parodymus atmeta, nes jie yra prieštaringi, neišsamūs ir neatitinka kitų byloje esančių įrodymų.

Taigi iš šių įrodymų visumos matyti, kad prieš įvykį R. M. perdavė M. B. savo telefoną, kad pastarasis jį parduotų. R. M. ir M. B. susitarė, kad iš pinigų, kuriuos M. B. gaus pardavęs telefoną, M. B. atiteks 40 litų, o likusi suma atiteks R. M. M. B. telefoną pardavė, o pinigų R. M. negrąžino. Tada R. M. per kitą asmenį (R. R.) paprašė perduoti M. B., kad, jeigu šis negrąžins telefono arba neatneš pinigų, kreipsis į policiją. Fizinio smurto naudojimas atsakant į tokius R. M. veiksmus negali būti pateisinamas, nes toks atsakas į teisėtą nukentėjusiojo elgesį yra akivaizdžiai neadekvatus ir todėl vertintinas kaip menkavertis pretekstas pasielgti nusikalstamai. M. B., sužinojęs apie R. M. reikalavimą, nemėgino su juo išsiaiškinti, o susitarė su S. S., Ž. G., kurių atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs nuosprendis, ir M. G., R. M. sumušti. M. B. nurodė S. S. nueiti pas R. M. ir išvilioti jį iš namo į kiemą. Kad nukentėjusysis neatpažintų M. B., Ž. G. ir M. G., pasidarė kaukes, pasiėmė medines lazdas ir atbėgę į R. M. kiemą, S. S. išviliojus nukentėjusįjį į lauką, bendrai sudavė jam ne mažiau kaip 14 smūgių į įvairias kūno vietas. Pirmąjį smūgį M. B. sudavė R. M. iš už nugaros, o nukentėjusiajam nukritus ant žemės, M. B., Ž. G. ir M. G., mušė jį lazdomis gulintį. Panaudotos kaukės, medinės lazdos, smūgių skaičius, kitų asmenų pasitelkimas nukentėjusiajam sumušti rodo M. B., Ž. G. ir M. G., aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekį priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Tokios M. G. neteisėto elgesio paskatos laikomos menkavertėmis ir chuliganiškomis.

Iš anksčiau išdėstytų įrodymų visumos taip pat matyti, kad dėl bendrų M. B., Ž. G. ir M. G., veiksmų, pasireiškusių ne mažiau kaip 14 smūgių sudavimu R. M. į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam, be kitų teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų, buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas ir kairės mentės snapinės ataugos lūžis, taip nesunkiai sutrikdyta R. M. sveikata. M. G. suvokė savo veiksmų (smūgių sudavimo) pavojingumą, numatė, kad dėl šių veiksmų gali kilti pavojingi padariniai, ir jų norėjo (veikė tiesiogine tyčia). Padarinius – R. M. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą – sukėlė vykdytojo Ž. G., M. B. ir M. G., bendrai suduotų smūgių visuma, todėl tarp M. G., dalyvavusio suduodant smūgius nukentėjusiajam, veiksmų (suduotų smūgių) ir kilusių padarinių (R. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. M. G. veika dėl R. M. sveikatos sužalojimo nustačius chuliganiškas jo veiksmų paskatas pagal faktiškai atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Byloje nustatyta, kad smurtinius veiksmus prieš R. M., be jo sugyventinės I. B., matė mažamečiai vaikai – R. M. dukra S. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus V. B., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat R. M. nepilnametė dukra R. M., gim. (duomenys neskelbtini). R. M., nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-408-771/2012, teismo posėdžio metu parodė (3 t., 104 b. l.), kad dėl kaukėtų vyrų lazdomis suduotų smūgių R. M. brolis ir sesuo pradėjo šaukti, ir ji puolė jų raminti. Šios aplinkybės patvirtina, kad dėl įžūlių Ž. G., M. B. ir M. G. veiksmų, buvo sutrikdytas I. B., R. M. bei S. B. ir V. B. poilsis, ir taip sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. M. G. veika pagal nustatytą viešosios vietos požymį, kaltinamojo kartu su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs nuosprendis, atliktus veiksmus ir atsiradusias pasekmes veika kvalifikuota teisingai, kaip viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi kaltinime nenurodyta, kad S. S., M. B. ir Ž. G. atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs nuosprendis, todėl kaltinimas patikslintinas, nurodant, kad M. G. veikė kartu su S. S., M. B., Ž. G., kurių atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs nuosprendis.

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Teismas, skirdamas bausmę M. G., atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; į tai, kad M. G. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (2 t., 164, 165-167 b. l.), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., 185-186 b. l.), apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas teigiamai (3 t., 6 b. l.), nedirbantis (2 t., 191 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninėje neregistruotas (3 t., 11 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos psichikos sveikatos centre lankėsi (3 t., 15 b. l.). Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio nuostatas, teismas M. G. už nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. skiria arešto bausmę, o už nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. skiria sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurių dydžiai nustatytini apie straipsnių sankcijose numatytus šių bausmių vidurkius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Į bausmės laiką visiškai įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-02-18 iki 2013-04-23 (3 t., 181-182 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, teismas mano, jog kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje.

M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuosprendžio paskelbimo dieną, t.y., 2013-04-23 panaikintina ir kaltinamasis paleistinas teismo posėdžių salėje.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. M. buvo pareiškęs civilinį ieškinį 520 Lt turtinės ir 4000 litų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 36, 37, 38-39 b. l.). Pagrįsdamas reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydį, R. M. nurodė (1 t., 39 b. l.), kad 520 Lt žala susidarė dėl vartelių sugadinimo, kurių sutvarkymas jam kainavo 200 Lt, vaistams išleido 200 Lt, kelionės pas gydytojus išlaidos sudarė 100 Lt, už 70 Lt pirko rankos įtvarą ir 50 Lt žala jam atsirado dėl nusikaltimo metu nepataisomai sugadintų ir sukruvintų rūbų. Reikalaudamas atlyginti jo turėtas išlaidas, susijusias su sveikatos atstatymu (kelionės pas gydytojus išlaidas, vaistų įsigijimo, rankos įtvaro išlaidas), R. M. nepateikė teismui jokių dokumentų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių nurodytas sumas. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiojo R. M. civilinis ieškinys šioje dalyje paliekamas nenagrinėtas, jam pripažįstant teisę į civilinio ieškinio šioje dalyje patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis).

M. G. kartu su bendrininkais nukentėjusiojo R. M. turto sugadinimu nebuvo kaltinami, dėl to 200 litų suma sugadintiems varteliams pataisyti, neatlyginama.

Teismų praktikoje laikomasi taisyklių, nustatančių, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Nurodytam nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padaryta turtinė ir neturtinė žala yra jau nuteistų asmenų ir šioje byloje teisiamo M. G. bendrų veiksmų padarinys. Pagal LR CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai žalos padarę asmenys atsako solidariai. Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti tiek iš visų bendraskolių, tiek iš bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek bet kurią jos dalį. Jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis pats įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (LR CK 6.280 straipsnis).

Nukentėjusiojo R. M. prašoma atlyginti sugadintų rūbų vertė yra protinga, reali ir nėra aiškiai per didelė, todėl nukentėjusiajam R. M. 50 litų solidariai priteistina iš M. G. bei M. B., S. S. ir Ž. G. (iš kurių žalos atlyginimas civiliniam ieškovui priteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-17 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2013-04-04 nuosprendžiu).

Dėl kaltinamojo kartu su kitais bendrininkais atliktų nusikalstamų veikų R. M. patyrė stiprų fizinį skausmą, patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų – baimę, pažeminimą ir sukrėtimą, todėl R. M. prašoma atlyginti neturtinė žala yra reali, protinga ir teisinga, ir nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai - R. M. priteistina 4000 Lt neturtinės žalos solidariai iš M. G. bei M. B., S. S. ir Ž. G. (iš kurių žalos atlyginimas civiliniam ieškovui priteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-17 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2013-04-04 nuosprendžiu).

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 715,17 Lt civilinį ieškinį dėl R. M. asmens sveikatos priežiūros išlaidų atlyginimo (1 t., 51-52, 53 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad sužalojimai R. M. buvo padaryti bendrais S. S., M. B., Ž. G. ir M. G. veiksmais, tarp jų veiksmų ir padarinių yra nustatytas priežastinis ryšys, todėl Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos priteistina solidariai iš M. G. bei M. B., S. S. ir Ž. G. (iš kurių žalos atlyginimas civiliniam ieškovui priteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-17 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2013-04-04 nuosprendžiu) 715,17 Lt (septyni šimtai penkiolika litų 17 ct) R. M. asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

n usprendžia:

M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu ir galutinę bausmę M. G. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką visiškai įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-02-18 iki 2013-04-23.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p. bausmės vykdymą M. G. atidėti dvejiems metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje ir ilgiau nei 7 paroms neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti nuo 2013 m. balandžio 23 d. ir M. G. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Priteisti R. M. solidariai iš M. G. bei M. B., S. S. ir Ž. G. (iš kurių žalos atlyginimas civiliniam ieškovui priteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-17 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2013-04-04 nuosprendžiu) 50 Lt (penkiasdešimt litų) turtinei ir 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš M. G. bei M. B., S. S. ir Ž. G. (iš kurių žalos atlyginimas civiliniam ieškovui priteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-17 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2013-04-04 nuosprendžiu) 715,17 Lt (septynis šimtus penkiolika litų 17 ct) R. M. asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiojo R. M. civilinį ieškinį dalyje dėl susijusių su sveikatos atstatymu išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą. Pripažinti R. M. teisę į civilinio ieškinio šioje dalyje patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Bartkus