Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutarties V. A. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. A. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija, VDI) vyriausiojo darbo inspektoriaus 2020 m. spalio 19 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 2 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 240 Eur bauda už tai, kad 2020 m. liepos 1 d. inspektuojant UAB „J“, į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)., Šakių r. sav., priėmus paaiškinimą iš V. A., atlikus kitus veiksmus, vykdant administracinio nusižengimo tyrimą, nustatyta, kad V. A., būdamas atsakingu asmeniu – direktoriumi:

1.1. neapmokytas ir neatestuotas pats atlikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ir nėra paskyręs apmokyto ir atestuoto darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto, nustatydamas jam pakankamą laiką numatytoms funkcijoms ir pareigoms atlikti, arba nesudaręs sutarties su juridiniu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis; Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-266/V-575, 5.2. punkto 5.2.1 papunktį, 8 punkto 8.2 papunktį, 2 priedą;

1.2. vairuotojui R. Š. 2020 m. gegužės mėn. už kvalifikuotą darbą mokėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą, t. y. 607 Eur/mėn. (pagal 2020 m. gegužės 4 d. įsakymą dėl komandiruotės Nr. 2020/05/04 01 bei 2020 m. gegužės mėn. darbo užmokesčio žiniaraštį) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 141 straipsnio 2 dalies normas;

1.3. 2020 m. kovo 24 d. pasibaigus darbo sutarčiai su teisininku V. K., ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbo sutarties su V. K. pasibaigimą (pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (2-SD forma) buvo pateiktas tik 2020 m. kovo 26 d.), ir tuo pažeidė DK 65 straipsnio 7 dalies normas;

1.4. vairuotojo R. Š. 2020 m. balandžio 30 d. darbo sutartį Nr. 27 sudarė negaliojančioje formoje ir tuo pažeidė DK 43 straipsnio 3 dalies normą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. A1-343 „Dėl pavyzdinės darbo sutarties formos patvirtinimo“ 1, 2 normas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog V. A. veikoje yra ANK 96 straipsnio 2 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų sudėtys. Taip pat teigiama, kad buvo netinkamai atliktas administracinio nusižengimo tyrimas ir padaryti bylos nagrinėjimo proceso pažeidimai. Todėl administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.

Dėl procesinių pažeidimų

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo padaryti administracinio nusižengimo tyrimo bei bylos nagrinėjimo proceso pažeidimai (ANK 571, 616, 618, 632, 633 straipsniai). Skunde teigiama, jog Institucijos 2020 m. spalio 19 d. nutarime nenurodyta, kad bylos nagrinėjime dalyvavo UAB „“ teisininkas V. K., taip pat VDI nesilaikė žodinio bylos nagrinėjimo tvarkos. Tačiau su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.

8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad V. A. nurodomi pažeidimai nėra esminiai. Pažymėtina, kad Institucijos 2020 m. spalio 19 d. nutarime nurodyta, kad VDI administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta viešame posėdyje žodinio proceso tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (b. l. 13–14). VDI atstovas M. G. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad Institucijoje administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, nes į jos nagrinėjimą atvyko UAB „J“ atstovas V. K., kuris davė paaiškinimus. Apeliaciniame skunde taip pat sutinkama, kad V. K. dalyvavo 2020 m. spalio 19 d. bylos nagrinėjime Institucijoje ir davė žodinius paaiškinimus. Taigi, šiuo atveju nėra ginčo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. įgaliojo V. K. dalyvauti bylos nagrinėjime VDI, kuris atvyko į Instituciją ir davė paaiškinimus, o pats bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, vien Institucijos 2020 m. spalio 19 d. nutarime UAB „J“ atstovo V. K., kaip dalyvavusio bylos nagrinėjime, pavardės neįrašymas, neleidžia daryti išvados, kad buvo nesilaikyta bylos nagrinėjimo tvarkos. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Institucijoje bylos nagrinėjimas vyko pažeidžiant ANK nustatytą tvarką.

9. Pažymėtina, jog tai, kad apeliantas nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Be to, priimant 2020 m. spalio 19 d. nutarimą buvo įvertinti tiek V. K. duoti paaiškinimai, tiek ir jo pateiktas pažymėjimas, suteikiantis teisę vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas, kurio kopija buvo pridėta prie bylos medžiagos (b. l. 43–44).

Dėl pirmojo pažeidimo

11. Apeliantas nesutinka su tuo, kad jis pats yra neapmokytas ir neatestuotas atlikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ir nėra paskyręs tokio asmens arba nėra sudaręs sutarties su juridiniu asmeniu tokių funkcijų atlikimui. V. A. teigimu, byloje esantys jo ir įmonės teisininko V. K. Darbų saugos pažymėjimai, patvirtina, kad jie turi teisę atlikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

12. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 12 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, paskiria vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą (toliau šiame straipsnyje – darbdavio paskirti asmenys). Jeigu įmonėje nėra tokių asmenų arba jų nepakanka, kad būtų tinkamai organizuojamos darbuotojų saugos ir sveikatos prevencinės priemonės, darbdavys gali sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos arba bet kurios kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau šiame straipsnyje – valstybė narė) piliečiu, kitu fiziniu asmeniu, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis (toliau šiame straipsnyje – fizinis asmuo), ir (ar) Lietuvos Respublikoje įsteigtu juridiniu asmeniu ar kitoje valstybėje narėje įsteigtu juridiniu asmeniu ar kita organizacija, ar jų filialais (toliau šiame straipsnyje – juridinis asmuo) dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo. Visais atvejais darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, atsižvelgiant į įmonės ekonominės veiklos rūšį, darbuotojų skaičių ir profesinę riziką, turi būti pakankamai, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones (1 dalis). Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, darbdavio paskirtų asmenų funkcijas, teises ir pareigas nustato Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai. Juos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Šiuose nuostatuose, atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšis, darbuotojų skaičių ir profesinę riziką, nustatoma, kiek privalo būti darbdavio paskirtų asmenų, juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir (ar) fizinių asmenų, atliekančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, ir rūšys ekonominės veiklos, kurią vykdančiose įmonėse, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir profesinę riziką, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas gali atlikti darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris yra baigęs mokymus ir kurio žinios patikrintos Valstybinės darbo inspekcijos, vadovaujantis Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais (2 dalis).

13. Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276, 6 ir 8 punktuose aiškiai nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantį asmenį, kuris pats atliks įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ir kurio žinios patikrintos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, darbdavio įgaliotą asmenį, kuriam pavesta atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, asmenį, siekiantį tapti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu, moko profesinio mokymo teikėjas pagal atsižvelgiant į darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymo temas atskiroms ekonominės veiklos sritims parengtas profesinio mokymo programas bei tokio asmens žinios papildomai tikrinamos Valstybinėje darbo inspekcijoje.

14. Nagrinėjamu atveju 2016 m. lapkričio 29 d. išduotas pažymėjimas Nr. M-NM/D-125 patvirtina, kad V. A. 2016 metais baigė Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programą (b. l. 42). Tuo tarpu nuo to laiko keitėsi teisinis reglamentavimas ir asmenims nuo 2019 metų privaloma išklausyti Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto, dirbančio visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, švietimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. EV-84, bei pagal anksčiau minėtas teisės aktų nuostatas jo žinios turi būti patikrintos VDI. V. A. žinios nėra tikrintos VDI, t. y. apelianto turimas pažymėjimas nepatvirtina, kad jis turi kvalifikaciją atlikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas. Pažymėtina, kad darbdavys privalo jo vadovaujamoje įmonėje užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijų įgyvendinimą pagal galiojančius teisės aktus.

15. Analogiška situacija yra ir su įmonės atstovu teisininku V. K., t. y. jam 2011 m. gruodžio 29 d. išduotas Darbų saugos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43–44) patvirtina tik tai, kad V. K. mokėsi pagal vadovo, vykdančio įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas mokymo programą (kodas (duomenys neskelbtini)), kuri suteikia teisę atlikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas įmonėje, kurios ekonominės veiklos rūšis yra G, I, J, K, L, M, N, O, P, Q, R, S – negamybinė veikla. Tuo tarpu, jo žinios nėra tikrintos VDI. Be to, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, UAB „J“ veikla – krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos registro kodas – (duomenys neskelbtini)), priskiriama ekonominės veiklos rūšies H sekcijai, o V. K. turimas pažymėjimas nesuteikia teisės atlikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų šios ekonominės veiklos rūšies įmonėje. Tam atlikti reikalinga kita atitinkama mokymo programa, patvirtinta jau minėtu Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. EV-84.

16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas nepateikė jokio UAB „J“ vidaus tvarkomojo dokumento, patvirtinančio darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto paskyrimą, ar civilinio pobūdžio sutarties su juridiniu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo. Todėl neaišku, ar apskritai V. K. įmonėje atliko darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas.

17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. A. pagrįstai nubaustas pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį už šios nutarties 1.1 papunktyje nurodytų darbo teisės aktų pažeidimų padarymą.

Dėl antrojo pažeidimo

18. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su tuo, kad UAB „J“ darbuotojui R. Š. 2020 m. gegužės mėn. neteisėtai už kvalifikuotą darbą buvo mokamas minimalus darbo užmokestis. Apelianto teigimu, su tokiu atlyginimu sutiko pats darbuotojas, kuris 2020 m. gegužės mėn. dirbo nekvalifikuotą darbą ir tuo metu buvo apmokomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie skundo teiginiai laikytini nepagrįstais.

19. DK 142 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai. Teisės aktuose nėra nurodyta, kas laikytina kvalifikuotu darbu. Vis dėlto, įvertinus DK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nekvalifikuoto darbo aprašymą, darytina išvada, kad darbas pripažįstamas kvalifikuotu, kai jo atlikimui yra nustatyta asmeniui turėti specialių kvalifikacinių įgūdžių, žinių, profesinių gebėjimų, išlaikyti tam tikrus egzaminus, turėti tam tikrus leidimus ir kt.

20. Šiuo atveju R. Š. pareigų vykdymui (krovinių pervežimui, tame tarpe ir tarptautiniais maršrutais) yra keliami specialūs kvalifikacinių įgūdžių ir profesinių gebėjimų reikalavimai, t. y. jis turėjo būti įgijęs teisę vairuoti C ir CE kategorijos transporto priemones bei pradinės profesinės kvalifikacijos pažymėjimą, suteikiantį asmeniui teisę ES šalyse komerciniais tikslais (gaunant už tai atlyginimą) verstis krovinių ar keleivių pervežimu (95 kodas). Taigi, R. Š., siekdamas dirbti UAB „J“ vairuotoju, privalėjo turėti atitinkamus pažymėjimus, patvirtinančius specialius kvalifikacinius įgūdžius. Tokį darbą tiek VDI, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė kvalifikuotu. Vien aplinkybė, kad R. Š. neturėjo pakankamai patirties dirbti su sunkiasvoriu transportu vežant specifinius krovinius, dėl ko jam buvo išaiškinta darbo specifika, pateikta reikalinga informacija, susijusi su krovinių pervežimais, neeliminuoja to, kad vairuotojo R. Š. darbas su sunkiasvore transporto priemone buvo kvalifikuotas. Be to, 2020 m. gegužės mėn. R. Š. ne tik buvo supažindintas su jo darbinėmis funkcijomis ir jų tinkamu atlikimu, bet ir realiai atliko Darbo sutartyje (b. l. 24–25) aptartą darbą, ką patvirtina UAB „J“ direktoriaus V. A. 2020 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. 2020/05/04 01 R. Š. 2020 m. gegužės mėn. siunčiant į komandiruotę vežti krovinius įvairiais maršrutais (b. l. 49).

21. Pažymėtina, kad, remiantis DK 141 straipsnio 2 dalimi, dirbant kvalifikuotą darbą, turėtų būti mokamas didesnis nei minimalus atlygis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga), tačiau įstatymų leidėjas konkretaus dydžio nenurodo ir palieka tai šalių derybų bei susitarimo klausimu.

22. Nagrinėjamu atveju iš R. Š. darbo sutarties (b. l. 24–25) ir darbo užmokesčio žiniaraščio (b. l. 34–35) nustatyta, kad jam už darbą 2020 m. gegužės mėn. buvo mokama minimali mėnesinė alga – 607 Eur (tokia suma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669). Vis dėlto pripažinus, kad R. Š. realiai 2020 m. gegužės mėn. atliko kvalifikuotą darbą, jam negalėjo būti mokama tik minimalioji mėnesinė alga.

23. Vien aplinkybė, jog pats R. Š. sutiko, kad jam būtų mokamas minimalus darbo užmokestis, nepaneigia darbdavio pareigos mokėti darbuotojui DK 141 straipsnio 2 dalyje nustatytą atlyginimą, t. y. didesnį nei minimalusis darbo užmokestis. Dėl to atmestinas ir skundo argumentas, kad turėjo būti apklaustas pats darbuotojas R. Š., kadangi jis nebūtų nurodęs jokių svarbių aplinkybių, kurios galėtų pakeisti procesinio sprendimo rezultatą.

24. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, atmesdamas V. A. skundą šioje dalyje, tinkamai taikė DK nuostatas ir pagrįstai, konstatavo, kad kvalifikuotą darbą dirbančiam darbuotojui R. Š. negalėjo būti nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis už jo 2020 m. gegužės mėn. dirbtą darbą, o tai, kad darbuotojas su tuo sutiko, reikšmės veikos kvalifikacijai neturi. Dėl to V. A. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad pažeidė DK 142 straipsnio 2 dalį.

Dėl trečiojo pažeidimo

25. Apeliantas teigia, kad VSDFV buvo laiku pranešta apie darbo santykių pasibaigimą su V. K., kaip tai numatyta VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.2. papunktyje. Dėl to V. A. nubaustas nepagrįstai.

26. Pagal DK 65 straipsnio 7 dalį pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įrašas darbo sutartyje ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos darbdavys privalo apie darbo sutarties pasibaigimą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Atkreiptinas dėmesys, kad VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės buvo ne kartą keičiamos. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodomas šių taisyklių 17 punktas neteko galios nuo 2017 m. liepos 1 d. Tuo tarpu ginčo atveju galiojusių taisyklių 18.2 papunktyje (2017 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. V-282 redakcija) nustatyta, kad draudėjas privalo pateikti 2-SD pranešimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, DK ir Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklėse yra nustatytas vienodas reikalavimas per vieną darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos VSDFV pateikti 2-SD pranešimą apie darbo santykių su darbuotoju pasibaigimą.

27. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad darbo santykiai tarp UAB „J“ ir V. K. pasibaigė 2020 m. kovo 24 d. (b. l. 22-23, 48), o pranešimas apie tai VSDFV buvo pateiktas 2020 m. kovo 26 d. (b. l. 38), t. y. praleidus minėtuose teisės aktuose nustatytą terminą. UAB „J“ direktoriaus V. A. pavedimu tokius pranešimus VSDFV teikė įmonės buhalterė L. A., kuri, šiuo atveju, rėmėsi nebegaliojančia Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių redakcija, anksčiau leidusia pranešimą VSDFV pateikti per 3 darbo dienas. Vis dėlto įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad darbdavys privalo žinoti darbo įstatymus ir užtikrinti jų tinkamą taikymą, ko šiuo atveju V. A., kaip įmonės vadovas, nepadarė. Todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį už šios nutarties 1.3 papunktyje nurodytą DK 65 straipsnio 7 dalies pažeidimą.

Dėl ketvirtojo pažeidimo

28. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su tuo, kad darbo sutartis su vairuotoju R. Š. sudaryta negaliojančioje formoje. Apelianto nuomone, Institucija ir teismas rėmėsi ne tuo teisės aktu.

29. DK 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina pavyzdinę darbo sutarties formą.

30. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. balandžio 30 d. tarp UAB „J“, atstovaujamos direktoriaus V. A., ir R. Š. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 27 (b. l. 24–25). Šios sutarties pirmojo lapo viršuje parašyta, kad sutarties forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115. Tačiau minėtas nutarimas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 513, pagal kurį liko patvirtinta tik pavyzdinė darbo sutarties su jūrininku forma. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-343 buvo patvirtinta nauja pavyzdinės darbo sutarties forma. Dalis šio įsakymo nuostatų buvo pakeista apelianto nurodomu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A1-83, tačiau pradinis 2017 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. A1-343 nenustojo galioti ir su atitinkamais pakeitimais galioja iki šios dienos. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, jog Institucija ir teismas rėmėsi negaliojančiu teisės aktu.

31. Sutiktina su skundo teiginiu, kad pavyzdinę darbo sutarties formą darbo santykių šalys gali keisti ar papildyti. Vis dėlto iš R. Š. darbo sutarties matyti, kad tai nebuvo daroma, o tiesiog užpildyta negaliojančios redakcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115, pavyzdinė darbo sutarties forma. Dėl to R. Š. darbo sutartis neatitinka jos turiniui keliamų reikalavimų, t. y. joje pateiktos nuorodos į senos redakcijos DK, kuris neteko galios nuo 2017 m. liepos 1 d. Dėl to darbuotojas yra klaidinamas ir tokiu būdu apsunkinamos jo galimybės ginti savo pažeistas teise, o darbdavys įgauna daugiau galių.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. A. pagrįstai nubaustas pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, už tai, kad padarė šios nutarties 1.4 punkte numatytus darbo teisės pažeidimus.

Dėl paskirtos nuobaudos

33. Už ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą juridinių asmenų vadovams yra numatyta bauda nuo 240 iki 880 Eur. Tuo tarpu už ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą darbdaviams numatyta bauda nuo 150 iki 1 450 Eur.

34. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, o jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

35. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta V. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Taip pat nėra duomenų, kad jis anksčiau būtų baustas administracine tvarka. Skiriant nuobaudas atsižvelgta į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumą, trukmę, darbo teisės pažeidimų skaičių. V. A. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 96 straipsnio 2 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje, paskirtos straipsnių sankcijose numatytos minimalios baudos bei, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 240 Eur bauda, kuri numatyta sankcijoje už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galutinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

36. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.