Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-544-1060/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-05-07
Bylos Nr.
1-544-1060/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-544-1060/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19098-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 7 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, pensininkas, neteistas ,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2018 m. balandžio 24 d. apie 13 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su šeimos nariu metu - P. M., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, tyčia mažiausiai vieną kartą spyrė nukentėjusiajai P. M. sėdinčiai ant lovos į dešinį kojos kelį, nukentėjusiajai P. M. atsistojus, tyčia kumščiu smogė tris kartus į kairį šoną, tokiu būdu mušdamas šeimos nariui - P. M. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. V. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad su P. M. nuo 2017 metų spalio mėnesio gyvena kartu kaip sugyventiniai, veda bendrą ūkį. 2018 m. balandžio 24 d. nuo 12 val. namuose gėrė alkoholį. Begeriant tarp jo ir P. M. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad sugyventinė nesitvarkė. Supykęs ant P. M., priėjo prie sugyventinės, kuri tuo metu sėdėjo kambaryje ant lovos ir spyrė jai į dešinės kojos kelį. Tiksliai nepamena, vieną ar du kartus spyrė. P. M. atsistojus nuo lovos, jis tris kartus kumščiu smogė į kairį šoną. Tokiais fiziniais veiksmais P. M. sukėlė fizinį skausmą, nuo jo suduotų smūgių sugyventinė jautė fizinį skausmą. Smūgius sudavė dėl to, kad buvo neblaivus ir supykęs ant sugyventinės, kad ji nesitvarko. Tai pirmas kartas, kai jis smurtavo prieš sugyventinę, pasižada daugiau nesmurtauti (b.l. 45-46).

Nukentėjusioji P. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nuo 2017 metų spalio mėnesio gyvena pas A. V. jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), abu veda bendrą ūkį. 2018 m. balandžio 24 d., apie 13 val., jai būnant jų gyvenamo buto kambaryje, sėdint ant lovos prie jos priėjo neblaivus A. V., kuris pradėjo ją kolioti necenzūriniais žodžiais bei vieną kartą koja spyrė į dešinį kelį. Tuomet ji nuo lovos atsistojo ir A. V. tris kartus kumščiu smogė jai į kairį šoną, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. A. V. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia (b.l. 4-6, 23-24, ).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimą protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambarys (b.l. 7-8).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje visiškai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. V. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kad 2018 m. balandžio 24 d. apie 13 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu - P. M., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, tyčia mažiausiai vieną kartą spyrė nukentėjusiajai P. M. sėdinčiai ant lovos į dešinį kojos kelį, nukentėjusiajai P. M. atsistojus, tyčia kumščiu smogė tris kartus į kairį šoną. Nukentėjusioji apklausos metu nurodė, kad dėl kaltinamojo suduotų smūgių jai skaudėjo.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad A. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 52-54, 56). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, dėl prokurorės sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 57).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. V. neteistas (b. l. 37), nebaustas administracine tvarka (b. l. 38), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 36), nedirba (b. l. 39), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 40). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant įpareigojimus: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kartu su prokurorės siūlomais įpareigojimais papildomai paskiriant įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, nes, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. V. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaitomas A. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 24 d. 14.00 val. iki 2018 m. balandžio 25d. 10. 02 val., (b. l. 48-49), (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 50-51) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 24 d. 14.00 val. iki 2018 m. balandžio 25d. 10. 02 val., (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam A. V. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam A. V. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

A. V. išaiškinti, kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė