Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski Baudžiamoji byla Nr. 1A-1033-303/2012Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00710-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)

2012 m. gruodžio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudėjus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-14 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo ketveriems metams vienam mėnesiui bausme, galutinė subendrinta bausmė V. K. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, t.y. jis, 2011-09-25, nuo 02.00 val. iki 04.00 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tyčią pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidų, ir pagrobė R. L. priklausantį dulkių siurblį „Clatronic“, 100 Lt vertės, ir mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-5500“, 500 Lt vertės, tuo padarydamas R. L. 600 Lt turtinę žalą, t.y. V. K. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Apelianto nuomone, prokuroro argumentai, kuriais remiantis padaryta išvada, jog jis yra linkęs nusikalsti, nepagrįsti. Apeliantas nurodo, jog nusikalstamas veikas jis daro spontaniškai, nesiekdamas naudos nei sau, nei kitiems asmenims, be to, iki suėmimo dirbo pagal verslo liudijimą, ir, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, praeityje teistas 5 kartus. Apelianto teigimu, dalis skundžiamame nuosprendyje nurodytų duomenų neatitinka tikrovės, o juo priimtas sprendimas neteisėtas ir šališkas.

Teismo posėdyje nuteistojo V. K. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl V. K. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jo veiksmų juridinis vertinimas teisingas.

Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, įrodymai byloje surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadaryta.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Kaip matyti iš nustatytų byloje aplinkybių, V. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, t y. į R. L. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Sprendžiant iš apeliacinio skundo argumentų, nuteistasis, pripažindamas patį vagystės faktą, ginčija šią veiką kvalifikuojantį – įsibrovimo požymį, teigdamas, kad vogti neketino, o į nukentėjusiosios namus, kurių durys buvo praviros, užėjo neva tai prisiminęs, kad S. L. jam yra skolingas. Vienok tokia nuteistojo gynybinė pozicija yra paneigiama bylos medžiaga ir atmetama.

Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek ir negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją ir gali būti padaromas įvairiais būdais: 1) įsilaužiant; 2) panaudojant apgaulę; 3) panaudojant parinktus, padirbtus, pavogtus, rastus raktus ar instrumentus, kuriais atidaromas spynos užraktas jo nesugadinus; 4) panaudojant technines ar kitas priemones. Įsibrovimas yra visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpas, kas reiškia, kad kaltininkui į šias vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo arba leidžiama įeiti tik tam tikru laiku. Todėl nusikaltimų nuosavybei atveju, neteisėtu yra laikomas bet koks patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją be jokio formalaus pagrindo, neturint jokių teisių į ją įeiti. Šio nusikaltimo kvalifikavimui svarbu tai, kad kaltininkas į patalpą, kaip ir nagrinėjamu atveju, patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios ar prieš jo valią. Todėl, priešingai nei mano apeliantas, įsibrovimu pripažįstami ir tie atvejai, kai kaltininkas įeina pro praviras duris ar langą, perlipa tvorą ir pan., tikslu padaryti vagystę.

Šioje byloje nustatyta, kad V. K. į R. L. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateko naktį, kai visa R. L. šeima miegojo, o tai reiškia, kad į jį įsibrovė.

Todėl šiuo atveju nėra svarbu, namo durys buvo užrakintos ar ne, reikėjo fizinių pastangų į jį pakliūti ar ne, svarbu tai, kad, kaip ir minėta, V. K., į jį pateko kaip pašalinis asmuo, neturėdamas tam namo savininkų leidimo ir juos apvogė. Nuteistojo versiją, neva tai jis į šį namą užėjo pasikalbėti su S. L. dėl negrąžintos skolos, pamatęs kambaryje veikiantį televizorių, paneigia padarytos veikos aplinkybės: pasirinktas paros metas – naktis, tarp 2.00-4.00 val., kai visi tuo metu buvę namuose žmonės giliai miegojo. Be to, kaip parodė byloje apklausti R. ir D. L., vagystės naktį namuose buvo tamsu ir, nei vienas iš šeimos narių, televizoriaus nežiūrėjo. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantas į nukentėjusiosios namus įsibrovė tikslu padaryti vagystę ir ją padarė.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu V. K. yra nuteistas už nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Reikia pažymėti ir tai, kad pastarajam inkriminuota veika, nebuvo atsitiktinė – V. K., priešingai nei skunde teigia šis, praeityje šešis kartus teistas (2001-11-26, 2002-11-07, 2004-12-01, 2007-01-08, 2009-01-23, 2011-07-14) ir iš esmės už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, naują nusikaltimą pastarasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Kita vertus, apeliantas ne kartą yra baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, be to, sprendžiant iš bylos duomenų, pastarasis yra linkęs piktnaudžiauti narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b.l. 78-79, 97-98).

Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, pripažintą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo nustatyti tiesą byloje (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tai, kad aplinkybių sunkinančių apelianto atsakomybę nenustatė, pagrįstai pastarajam paskyrė straipsnio sankcijoje už jo padarytą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę, kadangi kitos rūšies bausmių V. K. kriminaliniams polinkiams pakeisti, nebepakanka. Apeliantui paskirta bausmė savo dydžiu yra kur kas žemesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkis, be to, subendrinant pastarajam paskirtas bausmes, buvo taikytas ir palankesnis bausmių subendrinimo- dalinio sudėjimo būdas, t. y. prie neatliktos bausmės dalies buvo pridėta tik dalis, t. y. 9 mėnesiai iš nauju nuosprendžiu V. K. paskirtos bausmės. Nuteistajam paskirtą bausmę tiek už atskirą veiką, tiek ir subendrintą, vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nenurodžius jokių naujų ir pagrįstų argumentų, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.