- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-11
- Bylos Nr.
- 2-609/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- T. M., R. M., A. M.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Garantinio
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2009-553/2008 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovams R. M., T. M., A. M. ir bankrutavusios UAB „Robidalija“ bankroto administratoriui A. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti UAB „Robidalija“ atstovo savininko R. M. ir T. M. bei A. M. sandorius sudarant 2007 m. vasario 14 d. darbo sutartis Nr. 2N ir Nr. 3N prieštaraujančiais gerai moralei, todėl niekiniais ir negaliojančiais. Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti bankrutavusios UAB „Robidalija“ administratoriui A. B. kreiptis į Garantinį ir vaikų išlaikymo fondą dėl pirmosios eilės kreditorių reikalavimo T. Matukoniui ir A. Matukonienei tenkinimo, o jei administratorius iki ieškinio padavimo į Garantinį ir vaikų išlaikymo fondą jau kreipėsi, uždrausti administratoriui iš Garantinio fondo gautas lėšas paskirstyti minėtiems pirmos eilės kreditoriams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, uždraudė bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Robidalija“ administratoriui A. B. kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl pirmosios eilės kreditorių reikalavimo T. M. ir A. M. tenkinimo, o jei administratorius A. B. iki ieškinio padavimo į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jau kreipėsi, uždraudė administratoriui A. B. iš Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautas lėšas paskirstyti pirmos eilės kreditoriams T. M. ir A. M., iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas byloje. Nurodė, kad ieškovas, vadovaudamasis CK 1.81 straipsnio 1 dalimi, ginčija 2007 m. vasario 14 d. darbo sutartis Nr. 2 ir Nr. 3, sudarytas tarp UAB „Robidalija“ atstovo savininko R. M. ir atitinkamai T. M. bei A. M., nurodydamas, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti, siekiant įgyti bankrutavusios UAB „Robidalija“ atžvilgiu pirmosios eilės kreditorių reikalavimus, juos neteismine tvarka patvirtinti, o vėliau realizuoti savo teises į išmokas iš Garantinio fondo, t. y. gauti nepagrįstą naudą ieškovui ir Garantiniam fondui patyrus nuostolių, įgyvendinant savo, kaip pirmosios eilės kreditorių, teises UAB „Robidalija“ bankroto procedūrų metu. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas nusprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Byloje prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka ieškinio esmę ir yra tiesiogiai susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas T. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti bei įpareigoti Vilniaus apygardos teismą atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui. Nurodo, kad iš teismo procesiniuose dokumentuose nurodyto bylos numerio matyti, kad byla Vilniaus apygardos teisme buvo priskirta civilinių bylų kategorijai, nepriskirtinai CPK 27 straipsnio 1 dalies 4 punktui, o iš pareikšto ieškinio matyti, kad ši byla priskirtina prie bylų, nurodytų CPK IV dalies XX skyriuje. Neteismine tvarka bankrutuojanti UAB „Robidalija“ nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl ši byla negali būti priskirta prie bankroto bylų. Priimant šią bylą nagrinėti buvo šiurkščiai pažeisti CPK 27 ir 28 straipsnių reikalavimai. Ieškinyje nėra jokių argumentų dėl to, kodėl ši byla laikoma teisminga Vilniaus apygardos teismui. Kadangi ieškiniu norima nutraukti darbo santykius, turėtų būti taikoma darbo teisė ir CPK 80 straipsnyje nustatytas žyminio mokesčio dydis. Be to, Darbo kodeksas nenumato galimybės pripažinti darbo sutartį negaliojančia, o ji gali būti nutraukta ir tai yra imperatyvi teisės norma. Ieškovo ginčijamos darbo sutartys yra nutrauktos prieš metus, todėl negaliojančių sutarčių pripažinimas negaliojančiomis neatitinka DK 10 straipsnio. Atsakovas taip pat prašė taikyti trijų mėnesių ieškinio senatį, kadangi darbuotojo atleidimas iš darbo prilyginamas juridinio asmens organo sprendimo priėmimui, kuriam ginčyti įstatymas numato trijų mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 4 dalis). Be to, pareikštas ieškinys neatitinka CPK reikalavimų, kadangi jame nėra nurodyti visi būtini rekvizitai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą VSDFV Vilniaus skyrius prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas atsižvelgė į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prie ieškinio pridėtus įrodymus, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti iš anksto apgalvojus, žinant bankrutuojančios bendrovės nemokumą ir negalėjimą mokėti atsakovams darbo užmokesčio bei siekiant gauti nepagrįstos naudos. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka pareikšto ieškinio esmę, yra tiesiogiai susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymu. Ieškovas nesutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais dėl bylos teismingumo, žyminio mokesčio, DK normų taikymo ir ieškinio senaties terminų, nes jie nėra susiję su ginčijama nutartimi. Atsakovo nurodytus klausimus teismas išsprendė priimdamas ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Teismas, remdamasis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Tam, jog būtų įvykdytas teisingumas (Konstitucijos 109 straipsnis 1 dalis) ir priimtas teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas kilęs ginčas, o vėliau šis teismo sprendimas realiai ir tinkamai įvykdytas, įstatymas nustato įvairias procesines priemones. Viena jų yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja pripažinti negaliojančiomis bankrutuojančios įmonės ir jos buvusių darbuotojų sudarytas darbo sutartis dėl to, kad jos prieštarauja gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), nes buvo sudarytos siekiant gauti nepagrįstos naudos. Taigi byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl sandorių, kurių pagrindu gali būti kreipiamasi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl pirmosios eilės kreditorių reikalavimo tenkinimo arba jau gautos lėšos gali būti paskirstytos, teisėtumo, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir paskirsčius lėšas, ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju atsirastų pagrindas kitam ginčui dėl nepagrįstai gautų lėšų išieškojimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, mano, kad nutartimi teismas teisėtai ir pagrįstai taikė įstatymo nustatytus laikinus ribojimus – draudimą atsakovui atstovaujančiam administratoriui imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nes tokių ribojimų taikymas neleidžia daryti išvados, jog nepagrįstai ar neteisėtai yra ribojamos atsakovų teisės ir interesai (CPK 18 straipsnis). Šiuo atveju pirmenybė suteikiama realiam ir tinkamam būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tam tikra apimtimi laikinai apribojant tam tikrų veiksmų atlikimą.
Atsakovas pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija tuo pagrindu, kad buvo pažeistos bylos teismingumo taisyklės, buvo netinkamai taikytos žyminio mokesčio mokėjimą, ieškinio senatį ir darbo santykius reglamentuojančios teisės normos. Pažymėtina, kad apelianto nurodomi klausimai nėra skundžiamos nutarties dalykas, todėl kolegija šių argumentų neanalizuoja, nes jie nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.