Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-09 · Administracinė byla Nr. I-2525-423/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-09
Bylos Nr.
I-2525-423/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00206-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
O. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2525-423/2016Proceso Nr. 3-62-3-00206-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.; 1.15.2.3.2.;3.21. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 9 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,

dalyvaujant pareiškėjui O. B. , atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai, į posėdį neatvykus trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas O. B.kreipėsi į teismą ir prašė išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu – pripažinti, kad atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, pažeidė pareiškėjo teises į tinkamas kalinimo sąlygas (b.l. 4, 39).

Pareiškėjas savo skunde (b.l. 4) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog yra vegetaras ir dėl religinių įsitikinimų nevartoja mėsos gaminių. Žalą kildina iš to, kad skirtingais laikotarpiais nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2016 vasario 10 d., jam kalint Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) ir pateikus Kauno TI prašymą tiekti maitinimą pagal vegetarinį valgiaraštį, toks maitinimas būdavo pradedamas tiekti tik po 2-4 parų nuo prašymo pateikimo. Dėl šių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kadangi jam tekdavo badauti, jis jausdavosi psichologiškai prislėgtas, patyrė dvasinius išgyvenimus ir diskomfortą. Prašė skundą tenkinti ir pripažinti, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teises būti kalinamam tinkamomis sąlygomis.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad vegetarinio maitinimo tiekimo data skirdavosi nuo pareiškėjo prašymo pateikimo datos, kadangi laikyti iš anksto paruoštą maistą vegetarams yra neracionalus lėšų naudojimas, be to, atsakovui nėra iš anksto žinoma, jog atvykstantis į Kauno TI asmuo yra vegetaras. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, sveikatos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau tokios žalos atlyginimui būtina nustatyti ir sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, visumą: pareigūnų neteisėtus veiksmus, konkrečią žalą, ir priežastinį ryšį. Pareiškėjas neįrodė žalos fakto, todėl skundas turi būti atmestas, kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pareiškėjas prašė pripažinti, kad atsakovas pažeidė jo teises dėl to, kad kalint Kauno TI pareiškėjui nebuvo tiekiamas vegetarinis maitinimas, kas sukėlė jam neturtinę žalą.

ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurių 5 ir 6 punktuose numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Sudaromi valgiaraščiai: Valgiaraštis dirbantiems vyrams, Valgiaraštis nedirbantiems vyrams, Valgiaraštis dirbančioms moterims, Valgiaraštis nedirbančioms moterims, Valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams) ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Minėtų taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Pagal Kauno TI direktoriaus 2009 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-79 patvirtinto Maisto davinių vegetarams ir ligoniams teikimo tvarkos aprašo 3 punktą, suimtasis ar nuteistasis Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui pateikia raštišką prašymą Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus vardu dėl vegetarinio maisto davinio skyrimo. Prašyme turi būti nurodomos priežastys, dėl kurių turi būti tiekiamas vegetarinis maitinimas. Raštišką atsakymą pareiškėjui pateikia Ūkio skyriaus atsakingas darbuotojas. Jei priimamas sprendimas skirti nuteistajam ar suimtajam vegetarinį maitinimą, atsakyme nurodoma data, nuo kurios jis bus tiekiamas (6 p.).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas skirtingais laikotarpiais nuo 2014 m. gegužės 21 d. d. iki 2016 m. vasario 8 d., kalinimo Kauno TI metu pateikė prašymus dėl vegetarinio maitinimo skyrimo Kauno TI administracijai 2014 m. gegužės 21 d., 2014 m. birželio 18 d., 2015 m. lapkričio 12 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2016 m. vasario 3 d., kaskart nurodydamas prašymo priežastis, t.y. religinius įsitikinimus arba sveikatos problemas (b. l. 22, 23, 25, 27, 29, 31). Tuo tarpu iš Kauno TI pateiktų atsakymų į pareiškėjo prašymus matyti, kad vegetarinis maitinimas jam būdavo pradėtas tiekti atitinkamai tik nuo 2014 m. gegužės 23 d., 2014 m. birželio 19 d., 2015 m. lapkričio 16 d., 2015 m. gruodžio 11 d., 2016 m. vasario 8 d. (b.l. 24, 26, 28, 30, 32). Taigi, darytina išvada, kad skirtingais laikotarpiais nuo pareiškėjo prašymų Kauno TI administracijai pateikimo iki vegetarinio maitinimo tiekimo pradžios (iš viso 16 dienų) pareiškėjui nebuvo užtikrinamas maitinimas pagal valgiaraštį vegetarams, o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiškia, kad atsakovas neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., 2009 m. vasario 20 d. LVAT nutartis Nr.A556 - 95/2009). Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Byloje taip pat nenustatyta, kad Kauno TI administracija pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas ar kad vegetarinio valgiaraščio neskyrė tyčia, siekiant pakenkti pareiškėjui. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjo sveikatos būklė būtų pablogėjusi dėl neskirto vegetarinio maitinimo, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl skundo dalyko į sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė. Jokių kitų duomenų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų sukelto neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgtina ir į tai, kad laikotarpis, už kurį pareiškėjas prašo atlyginti žalą, buvo itin trumpas (16 dienų) bei nebuvo tęstinis.

Vis dėlto, teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (toliau – EŽTT) (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo įstaigoje sąlygas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas. CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Teismas, įvertinęs aukščiau šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas pripažinti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisių pažeidimą (žr. LVAT 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-601/2013). Teismo sprendimu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo Kauno TI sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1d. 4 p. teisėja

nusprendė:

Skundą tenkinti.

Pripažinti, kad buvo pažeista O. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Asta Urbonienė