Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų BUAB „Kėbulera“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Bauleta“, ir T. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme gautas pareiškėjų BUAB „Kėbulera“ ir T. K. prašymas patvirtinti jų 2016-10-27 pasirašytą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 6.983 str. numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu susitaria dėl sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1322/2012).

Nustatyta, kad prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka yra aiškiai išreikšta abiejų pareiškėjų – BUAB „Kėbulera“ ir T. K. – valia, ir jų bendras prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje.

Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi pareiškėjams galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir kad dėl šios sudarytos taikos sutarties vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 str., 294 str.).

Teismo nuomone, pareiškėjų pasirašytos taikos sutarties sąlygos įstatymui neprieštarauja, pareiškėjų ir kitų asmenų teisių bei įstatymu saugomų interesų nepažeidžia, todėl ji patvirtintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 – 295 ir 579 – 582 straipsniais, teismas

nutaria:

Patvirtinti 2016-10-27 BUAB „Kėbulera“, buveinė Rožių g. 2, Beržynės k., Šiaulių r. sav., juridinio asmens kodas 303211596, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Bauleta“, buveinė Jogailos g. 7, Vilniuje, ir T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

BUAB „Kėbulera“, juridinio asmens kodas 303211596, registruotos buveinės adresas Rožių g. 2, Beržynės k., Šiaulių r., atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bauleta“ direktorės S. S., ir T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), toliau kartu vadinami Šalimis, o kiekvienas atskirai – Šalimi, atsižvelgdami į tai, kad:

I. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-763-569/2015 iškėlė bankroto bylą UAB „Kėbulera“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 28 d.;

II. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-763-569/2015 nustatė 15 dienų terminą UAB „Kėbulera“ direktoriui T. K. perduoti administratorei UAB „Bauleta“ visus UAB „Kėbulera“ dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis;

III. UAB „Kėbulera“ direktorius T. K. perdavė administratoriui dalį įmonės dokumentų ir transporto priemonę „R. L.“ (pagaminimo metai 1994 m.), kuris bankroto proceso metu buvo parduotas už 50 Eur dydžio sumą. Tuo tarpu UAB „Kėbulera“ priklausančio 2954,79 Eur dydžio vertės trumpalaikio turto T. K. administratoriui neperdavė;

IV. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-763-569/2015 patvirtino BUAB „Kėbulera“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, o 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-342-569/2016 patikslino jį iš viso patvirtindamas 17630,75 Eur dydžio kreditorių finansinių reikalavimų;

V. UAB „Kėbulera“ buvęs direktorius T. K. neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos nustačius įmonės nemokumą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, todėl įmonei ir jos kreditoriams galimai padarė žalą, kurią pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį privalo atlyginti UAB „Kėbulera“ direktorius T. K.;

VI. T. K. neturi galimybių padengti įmonei ir jos kreditoriams padalytos žalos, padarytos laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kėbulera“, kadangi nuosavybės teise turi vieną nekilnojamojo turto objektą, kuriam taikoma hipoteka, tuo tarpu jokio kito turto neturi, yra bedarbis, jo finansinė padėtis yra itin bloga, todėl T. K., siekdamas gera ir laisva valia atlyginti dalį įmonei padarytos žalos ir išvengti galimai kilsiančių teisminių ginčų ateityje, pasiūlė BUAB „Kėbulera“ naudai sumokėti 5000,00 Eur dydžio sumą ir sudaryti taikos sutartį;

VII. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punkte įtvirtinta, jog bankrutavusios įmonės administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas pastarąją teisės normą, yra nurodęs, kad iš šių įstatymo nuostatų darytina išvada, kad įstatymo leidėjas būtent bankroto administratoriui suteikė teisę bankrutuojančios įmonės vardu reikšti ieškinius teisme bei atitinkamai naudotis visomis civiliniame procese turimomis ieškovo teisėmis, įskaitant ir teisę atsisakyti ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bankroto administratorius, atsižvelgdamas į tai, kas yra palankiausia bei naudingiausia bankrutavusiai įmonei ir/ arba jos kreditoriams, turi išimtinę diskrecijos teisę bankrutavusios įmonės vardu nuspręsti, kaip ir kokiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teise sudaryti taikos sutartį, naudotis, todėl nei kreditoriai, nei bankroto bylą nagrinėjantis teismas negali nurodyti bankroto administratoriui pateikti ieškinį ar ne, atsiimti ieškinį, pripažinti ar nepripažinti ieškinį, sudaryti taikos sutartį ar ne ir pan. Nurodytą išvadą pagrindžia ir gausi teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad administratorius turi įgaliojimus įvertinti jam pateiktus duomenis ir savarankiškai priimti sprendimus dėl procesų prieš įmonės skolininkus ar kreditorius pradėjimo, kreipimosi į teismą kitais bankroto procese aktualiais klausimais. Administratoriaus nesaisto kiekvieno kreditoriaus išsakyta nuomonė, o pateikti duomenys administratoriaus neįpareigoja su jais sutikti, reikšti ieškinius ar imtis kitų veiksmų, kurių pageidauja vienas ir kitas kreditorius. Įmonės administratorius, vykdydamas įstatymų nustatytas pareigas ir vesdamas likviduojamos įmonės bylą teisme, turi teisę vienasmeniškai nuspręsti, teikti taikos sutartį teismui ar ne. ĮBĮ normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyviojo pobūdžio. Šių normų reikalavimai negali būti keičiami nei pavedimo sutartimi, nei konkrečiais kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimais. Dėl to ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto nuostata, kuria administratoriui pavedama vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, negali būti aiškinama taip, kad administratorius yra besąlygiškai saistomas nutarimų net tada, kai jie paleidžia teisės normas, kitų kreditorių ar skolininko teises. ĮBĮ normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyviojo pobūdžio. Todėl kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) neturi teisės įsiterpti į administratoriaus kompetenciją, kuri įstatymu yra priskirta jam, o ne kreditorių susirinkimui. Dėl išdėstytų priežasčių, siekiant sudaryti taikos sutartį ir pateikti ją tvirtinti teismui, bankroto administratoriui, atstovaujančiam bankrutuojančią/ bankrutavusią įmonę, nereikia atlikti tarpinio veiksmo sušaukti bankrutuojančios/ bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo, kuriame būtų svarstomas klausimas dėl taikos sutarties (ne)sudarymo – vadovaujantis CPK 7 straipsnio nuostatomis, ginčai, susiję su taikos sutarties tinkamumu, turi būti sutelkti ir nagrinėjami vienoje byloje – taikos sutarties teisminio tvirtinimo metu, o bankrutuojančios/ bankrutavusios įmonės kreditoriai prieštaravimus dėl taikos sutarties sudarymo gali reikšti taikos sutarties tvirtinimo teisme stadijoje. Taigi, pagal ĮBĮ įtvirtintą imperatyvųjį teisinį reguliavimą ir aiškiai suformuotą teismų praktiką bankroto administratorius turi išimtinę diskrecijos teisę bankrutuojančios/ bankrutavusios įmonės vardu nuspręsti, kas yra palankiausia bei naudingiausia bankrutuojančiai/ bankrutavusiai įmonei ir jos kreditoriams bei kaip bei kokiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teise sudaryti taikos sutartį, naudotis, todėl sprendžiant klausimą, ar sudaryti taikos sutartį, bankrutuojančios/ bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo nereikia;

Šalys, veikdamos gera ir laisva valia, vadovaudamosi operatyvumo ir ekonomiškumo principais, ir siekdamos užkirsti kelią kilti galimiems teisminiams ginčams ateityje, pasiekė kompromisą ir remdamosi (inter alia) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos LII skyriumi bei CPK 579 – 582 straipsnių nuostatomis, tarpusavio bendradarbiavimo, supratimo ir geranoriškumo principais, abipusių nuolaidų bei kompromisų būdu nusprendė sudaryti taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kuria BUAB „Kėbulera“, atstovaujama administratorės UAB „Bauleta“, ir T. K., susitarė dėl žemiau nurodytų sąlygų:

1. Šalys, siekdamos užkirsti kelią kilti galimiems teisminiams ginčams ateityje, tokiu būdu įgyvendinant bankroto procese vyraujančius ekonomiškumo, efektyvumo ir operatyvumo principus, išvengiant bylinėjimosi išlaidų ir kartu nesudarant sąlygų brangesniam bankroto procesui, susitaria, kad T. K. geranoriškai sumoka BUAB „Kėbulera“ 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio kompensaciją ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) darbo dienų nuo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, pinigus pervesdamas į BUAB „Kėbulera“ atsiskaitomąją banko sąskaitą, nurodytą Šioje Taikos sutartyje.

2. Šalys viena kitai pareiškia ir patvirtina, kad šioje Taikos sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka T. K. sumokėjus BUAB „Kėbulera“ kompensaciją, nurodytą Taikos sutarties 1 punkte, Šalys viena kitai nebeturės jokių pretenzijų ar piniginių reikalavimų.

3. Šalys susitaria, kad savo turėtas išlaidas, susijusias su Taikos sutarties teisminiu patvirtinimu, kiekviena Šalis apmoka pati.

4. Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad viena Taikos sutarties Šalis yra bankrutavusi įmonė, o bankroto procese vyrauja operatyvumo principas, susitaria, kad tokiu atveju, jeigu T. K. vėluoja sumokėti visą kompensaciją ar bet kokią šios kompensacijos dalį pagal šią Taikos sutartį per šioje Taikos sutartyje nurodytą terminą (Taikos sutarties 1 punktas), T. K. įsipareigoja mokėti BUAB „Kėbulera“ po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) už kiekvieną pavėluotą dieną.

5. Ši Taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos ir nuo nutarties, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo momento ji įgauna priverstinai vykdytino dokumento galią.

6. Šalys susitaria, kad bet kuri Šalis turi teisę reikalauti kitą šalį vykdyti Taikos sutartyje numatytus atitinkamos Šalies įsipareigojimus, o Šaliai nevykdant savo įsipareigojimų – taikyti visus šioje Taikos sutartyje ir/ ar teisės aktuose numatytus savo teisių gynimo būdus.

7. Šalys susitaria ir sutinka, kad šios Taikos sutarties patvirtinimo klausimas būtų išspręstas rašytinio proceso tvarka, Šalims nedalyvaujant.

8. Šalys viena kitai pareiškia ir patvirtina, kad ši Taikos sutartis sudaryta nenaudojant apgaulės, spaudimo, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, visos šios Taikos sutarties sudarymo aplinkybės, esmė bei pasekmės Šalims yra žinomos, priimtinos ir buvo individualiai aptartos.

9. Taikos sutarties Šalys patvirtina, kad Taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį. Šalims yra išaiškintos Taikos sutarties sudarymo pasekmės, rašytinis Šalių pareiškimas apie tai, kad jos sudarė Taikos sutartį; nutartyje nurodomos teismo tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos. Šalims taip pat žinoma ir suprantama CK 6.985 straipsnio nuostatos, kur nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas, todėl T. K. nevykdant Taikos sutarties nustatyta tvarka ir terminais, BUAB „Kėbulera“, vadovaudamasi CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame nurodyta, kad antstolio vykdytini dokumentai yra teismo patvirtintos taikos sutartys, turės teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl Taikos sutartimi patvirtintos kompensacijos ar nesumokėtos kompensacijos dalies išieškojimo iš T. K. BUAB „Kėbulera“ naudai. Tokiu atveju T. K. kils pareiga padengti išlaidas, susidariusias dėl priverstinio išieškojimo pagal Taikos sutartį.

10. Šalys aiškiai patvirtina, šią Taikos sutartį pasirašė kaip dokumentą, atitinkanti jų tikruosius ketinimus ir valią.

11. Visi ginčai, kylantys iš šios Taikos sutarties, pirmiausiai turi būti sprendžiami Šalių derybų keliu. Nepavykus kilusio ginčo išspręsti Šalių derybų būdu – ginčas perduodamas nagrinėti atitinkamam Lietuvos Respublikos teismui pagal BUAB „Kėbulera“ buveinės registracijos vietą.

12. Visi kiti klausimai, kurie nėra aptarti šioje Taikos sutartyje, sprendžiami vadovaujantis CK ir kitais atitinkamais galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

13. Šalys, vadovaudamosi ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalimi ir CPK 580 straipsnio 1 dalimi, Taikos sutartį teikia tvirtinti teismui pagal UAB „Kėbulera“ registruotos buveinės adresą (Rožių g. 2, Beržynės k., Šiaulių r.), t. y. Šiaulių apylinkės teismui. Šalys sutinka tiek su visomis Taikos sutarties sąlygomis, tiek su jos patvirtinimu teisme.

14. Taikos sutartis sudaroma Šalių gera valia lietuvių kalba, 3 (trimis) vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais – po vieną Taikos sutarties Šalims ir trečiasis egzempliorius pateikiamas Šiaulių apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.