Kauno apygardos teismo nutartis

2016-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1134-175/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-16
Bylos Nr.
1S-1134-175/2016
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00876-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Arūnas Paštuolis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
M. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1134-175/2016Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00876-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. R. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. R. bausmę atlieka pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, M. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2014 m. spalio 15 d., bausmės pabaiga – 2016 m. gruodžio 15 d. Komisijos 2016 m. liepos 29 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos 2016 m. liepos 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutartyje konstatuota, kad nustatytų aplinkybių visuma neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nuteistasis M. R. skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir patvirtinti komisijos 2016 m. liepos 29 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą.Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priešinga Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams ir įstatymų leidėjo valiai, todėl privalo būti panaikinta. Nutartyje teismas pakartojo faktus iš asmens bylos ir teiginius iš socialinio tyrimo išvados, bei ėmėsi iš naujo nagrinėti komisijos jau išspręstą lygtinio paleidimo klausimą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą savo nuomonę gali pareikšti nukentėjusieji ir prokuroras. Nukentėjusių asmenų nėra, prokuroras jokių prieštaravimų dėl lygtinio paleidimo nepateikė. Taigi, nesant jokių prieštaravimų dėl komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą, visiškai nesuprantamos priežastys, dėl ko teismas priėmė nutartį netvirtinti komisijos nutarimo. Kyla klausimas, ar nutartis tikrai atitinka nešališkumo kriterijus, konstitucinį diskriminacijos draudimą, įstatymų leidėjo valią, viešąjį interesą ir teismų praktiką. Nuteistasis M. R. nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą patvirtinimo, turėtų būtų išsiaiškinta, ar komisijos nutarimas priimtas su tokiais procedūriniais pažeidimais, kurie lemtų nutarimo negaliojimą ir, ar tikrai lygtinis paleidimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju jokių procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta. Pats teismas pripažino, kad visos sąlygos taikyti lygtinį paleidimą yra, tačiau vis tiek atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą. Iš to galima daryti išvadą, kad teismas nagrinėjamu klausimu turėjo kitokią asmeninę nuomonę, nei išdėstyta koleginiame komisijos nutarime. Toks pirmosios instancijos teismo nutarties subjektyvumas, priešingumas teismų praktikai, asmeninės teisėjo nuomonės priešpastatymas kolegialiai komisijos nuomonei yra nesuderinami su konstitucine piliečio teisę į teisingą ir nešališką teismą, pažeidžia konstitucinį teisinio tikrumo principą. Nutartyje nėra jokių argumentų, kurie leistų spręsti, kad lygtinis paleidimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skunde taip pat pabrėžiama, kad įstatyme yra aiškiai nurodyti atvejai, kada lygtinis paleidimas netaikomas. Nei vieno iš tokių atvejų nėra nustatyta. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje apibrėžti reikalavimai, kurie turi būti išpildyti, kad lygtinis paleidimas būtų taikomas. Teismas pripažino, kad nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus. Tačiau teismas pateikė subjektyvų vertinimą, esą byloje esančių, teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Toks vertinimas yra atvirai diskriminacinis, nes tas pats teismas yra patvirtinęs komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo ženkliai didesnis, nei nuteistojo. Nuteistasis pažymi, kad būtent komisija yra kompetentinga institucija, kuriai įstatymas suteikia kompetenciją nagrinėti kalinio atitikimą lygtinio paleidimo kriterijams. Komisija šiuo atveju nenustatė, kad nuteistasis kriterijų neatitinka. Priešingą išvadą padaręs pirmosios instancijos teismas pasisakė vertinantis eilę aplinkybių, kurios, sutinkamai su BVK 157 straipsniu, iš viso nėra vertinamaisiais kriterijais sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Į teismo vertintas aplinkybes atsižvelgiama atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta, nustatyta vidutinė (artimesnė žemai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Skunde nurodoma, kad įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžė lygtinio paleidimo kriterijus, t. y. trys formalieji kriterijai ir vienas vertinamasis kriterijus – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, sudaranti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. M. R. pažymi, kad formaliuosius kriterijus jis atitinka. Dėl vertinamojo kriterijaus nuteistasis atkreipia dėmesį į nusikalstamo elgesio rizikos, kaip artimesnės žemai, vertinimą (64 balai skalėje nuo 41 balo iki 99 balų), šio kriterijaus pokyčio (pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką) reikšmingumą (8 balai 59 balų skalėje). Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį į itin mažą likusią bausmės dalį (4 mėnesiai), nes BVK 158 straipsnis nustato, kad likus iki bausmės pabaigos mažiau, kaip 3 mėnesiams, taikyti lygtinį paleidimą nebetikslinga. Šiuo atveju atsisakymas tvirtinti komisijos nutarimą turėtų būti vertinamas kaip įstatymų leidėjo valios, įtvirtintos BVK 157 straipsnyje, neigimas. Skundžiamoje nutartyje, pasak nuteistojo, pasigendama aiškių ir racionaliai argumentuotų įrodymų, kad apeliantas galimai neatitinka aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų. Nutartis nėra aiški, prieštarauja to paties teismo precedentams, todėl turi būti panaikinta.Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį. Pasak prokuroro, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nes nėra pakankamo pagrindo manyti, kad jis yra padaręs reikiamas išvadas ir daugiau nenusikals.Nuteistojo M. R. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus ir nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad tvirtinti komisijos nutarimą ir nuteistąjį paleisti lygtinai nėra pagrindo. Apylinkės teismo nutartyje teisingai nustatyta, kad nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, todėl turi būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti nuteistojo pažanga šią riziką mažinant. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir pakankama, ir, kad nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga ir turės ilgalaikį poveikį teigiamiems suteistojo elgesio pokyčiams laisvėje. Manymą, kad nuteistajam taikoma probacija šiuo atveju nebus sėkminga, patvirtina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, nustatyti kriminogeniniai veiksniai, taip pat kitos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį pataisos įstaigoje apibūdinančios aplinkybės. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo M. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 64 balais (iš 168 galimų) ir tai rodo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nors nuo paskutinio svarstymo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 7 balais (nuo 71 balo iki 64 balų), išlieka net penki pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai; pastovaus pajamų šaltinio nebuvimas; gyvenimo būdas, kurį įtakojo neatsakingas alkoholio vartojimas; aukšta savivertė, kuri remiasi netinkamais standartais; netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, kuris siejamas su socialinių, prognostinių įgūdžių stoka, impulsyvumas, emocijų kontrolės problemos. Vienas iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių yra susijęs su ankstesniais teistumais (M. R. anksčiau teistas septynis kartus už įvairaus pobūdžio, tame tarpe ir labai sunkius, nusikaltimus). Nors šis veiksnys yra nekintantis, tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinime jis sudaro 20 balų nuo bendro 64 balų vertinimo. Taigi, šiuo atveju 44 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai yra kintami, t. y. gali būti mažinami nuteistojo pastangomis. Šiuo atveju bylos duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas siekdamas sumažinti jam nustatytą vidutinę nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde tvirtina, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai yra reikšmingi, byloje esančių duomenų visuma tokio nuteistojo vertinimo nepagrindžia. Nors, kaip minėta, nuteistasis lankė privalomas socialinės reabilitacijos programas, pozityvaus užimtumo programas „Pilietiškumo ugdymo kelias“, „Padėk sau“, socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys suponuoja išvadą, kad šių programų lankymas reikšmingos įtakos pozityviems nuteistojo požiūrio, mąstymo pokyčiams neturėjo ir reikšmingai nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo neįtakojo. Nuteistasis, būdamas anksčiau ne kartą teistas ir ne kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę, vertindamas savo nusikalstamą elgesį atsakomybę siekia perkelti aukoms, susiklosčiusioms aplinkybėms, o tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis savo nusikalstamo elgesio kritiškai nevertina, nėra linkęs pasimokyti, kartoja tas pačias klaidas (nusikaltimus sistemingai darė nuo 1976 m, nusikaltimai daromi neišnykus teistumui, paleistas lygtinai pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas). Išvadą, kad nuteistasis savo nusikalstamo elgesio nevertina kritiškai, patvirtina ir ta aplinkybė, kad nuteistasis, nors ir turėdamas priteistą civilinį ieškinį, nesistengia jo atlyginti. Pasak nuteistojo, ieškinio jis neatlygina todėl, kad niekas nereikalauja jo atlyginti. Toks nuteistojo požiūris rodo, kad jis yra abejingas savo nusikalstamų veiksmų pasekmėms. Savo nusikalstamo elgesio kritiškas vertinimas, suvokimas, kad teisei priešingas elgesys turi neigiamos įtakos ir sukelia neigiamas pasekmes kitiems asmenims, supratimas, kad nusikaltimu padarytą žalą privaloma atlyginti ir maksimalios pastangos tam, kad žala būtų atlyginta arba bent sumažinta, leidžia manyti, kad nuteistas asmuo iš savo neigiamo patyrimo pasimokė ir yra pasiruošęs savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju nuteistojo mąstymas, jo požiūris į nusikalstamą elgesį ir tokio elgesio sukeltas pasekmes tokios išvados daryti neleidžia. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo pataisos procese neturi būti laikomas objektu. Pats nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas tam, kad įrodyti, jog yra pasitaisęs, pataisos procese dalyvauti aktyviai. Nagrinėjamu atveju pateiktos medžiagos duomenys leidžia manyti, kad M. R. pataisos procese dalyvauja pasyviai, t. y. nededa pastangų tam, kad mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu taikoma probacija gali būti sėkminga. Nuteistasis drausmine tvarka bausmės atlikimo metu nebaustas, skatintas vieną kartą. Tačiau nuo paskutinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistasis skatintas nebuvo. Pataisos namuose dėl įdarbinimo nesikreipė, nors, kaip minėta, jis turi pareigą atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Vertinant nuteistojo nuostatas pastebėtina, kad nuteistojo nuostata į priežiūrą nors ir teigiama, tačiau nuteistasis, suprasdamas, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir pareigas, vis tik pareigų yra linkęs išvengti. Ši aplinkybė taip pat leidžia abejoti probacijos sėkmingumu, kadangi probacija neišvengiamai yra susijusi ne tik su nuteistojo bausmės atlikimo režimo palengvinimu, bet ir su atitinkamų draudimų laikymusi ir įpareigojimų vykdymu. Nuteistasis M. R. skunde teigia, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą kai yra nustatytos visos formaliosios BVK 157 straipsnio taikymo sąlygos, pažeidė pakartotinio baudimo principą, įstatymų leidėjo valią, tačiau toks teiginys yra nepagrįstas. Įstatymų leidėjas, priešingai negu skunde tvirtina nuteistasis, lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja nuteistasis. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo argumentai, kad tas pats teismas kitiems asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizika buvo didesnė, taikė lygtinį paleidimą, neįpareigoja teismo lygtinį paleidimą taikyti ir nuteistajam M. R.. Kiekvienu atveju dėl lygtinio paleidimo taikymo sprendžiama individualiai, įvertinus visas nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančias aplinkybes, kurios kiekvienu atveju nėra identiškos. Dėl skundo argumentų, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, nuteistojo atžvilgiu buvo šališkas, demonstravo akivaizdžias diskriminacines nuostatas, kolegija pažymi, kad tokie teiginiai neatitinka tikrovės ir yra paremti tik paties nuteistojo subjektyviu įsitikinimu, kad jo atžvilgiu lygtinis paleidimas turėjo būti taikomas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Šiuo atveju pagrindo abejoti nutartį priėmusio teismo nešališkumu nėra. Nuteistasis taip pat nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų spręsti teismą buvus neobjektyviu ir šališku. Viena tai, kad nuteistojo netenkina teismo priimtas sprendimas, nėra pagrindas abejoti teismo nešališkumu. Taip pat nėra jokio pagrindo sutikti su nuteistojo teiginiu, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, jį diskriminavo. Kaip minėta, dėl lygtinio paleidimo taikymo kiekvienu atveju sprendžiama individualiai ir vien tai, kad teismas nepatvirtino komisijos nutarimo taikyti lygtinio paleidimo nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis buvo diskriminuotas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos nurodytos BVK 157 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai dar kartą įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, patikrino, ar svarstant šį klausimą nebuvo padaryta pažeidimų, ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą komisijos nutarimo netvirtinti nenustačius vienos iš lygtinio paleidimo sąlygų – akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra būtina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai esant vidutinei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pritariama skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nenustatyta akivaizdi ir pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar padarė procesinių pažeidimų, turėjusių įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl apylinkės teismo nutartis paliktina galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgerdas Urbšys