Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2016-04-07 · Byla Nr. ATP-319-211/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-04-07
Bylos Nr.
ATP-319-211/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-18054-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laureta Ulbienė
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-319-211/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18054-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.14.4;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMAS2016 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus įgalioto asmens A. R. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-29 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla A. K. nutraukta, panaikinimo, nustatė :

Aprašomoji dalis

A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 124⁵ str. buvo surašytas už tai, kad jis 2015-08-11, 15.13 val., Tilto g. 14, Vilniuje, pastatė transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mokamoje stovėjimo vietoje ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę, t.y. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.1 punktą.

Savivaldybių administracijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-11-02 nutarimu A. K. pagal LR ATPK 124⁵ str. skirta 31 eurų bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2016-01-29 priėmė nutarimą administracinę bylą nutraukti, nesant pastarojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124⁵ str. sudėties.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-29 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje paliekant galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausios specialistės D. L. nutarimą administracinėje byloje Nr. ROIK: 15051755427 (Nr. A11-17721/15(1.1.56-SM3)). Teigia, kad teismo nutarimas priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės norma, todėl yra naikintinas.

Skunde teigiama, pirmosios instancijos teismas, privalėjo būti aktyvus, tirdamas įrodymus ir siekdamas nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes, tačiau pasirinko pasyvią poziciją ir todėl nepilnai, nevisapusiškai bei neišsamiai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl ko pažeidė LR ATPK 257 str. nuostatas. Toks teismo nutarimas nesuderinamas su proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais.

Institucija nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad 2015-08-11 apie 15 val. 13 min. Tilto g. 14, Vilniuje, transporto priemonės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas (valdytojas) padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124⁵str. Konstatavus, kad veika atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, Institucijos teigimu, administracinio teisės pažeidimo byla negali būti nutraukta. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių į teismo posėdį iškviesti (atvesdinti) patį administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kuris galėjo pateikti papildomų duomenų dėl padaryto pažeidimo. Taip pat nurodo, kad byloje nebuvo kviečiami liudytojai, nebuvo papildomai pateikti įrodymai, kurie motyvuotai paneigtų arba patvirtintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Institucijos pateiktus įrodymus (b.l. 30), kad pažeidimo padarymo metu Rumunijos pilietis G. I. nesilankė Lietuvoje, todėl negalėjo padaryti administracinio teisės pažeidimo.

Skunde nurodoma, kad nors LR ATPK 260² str. 1 d. ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. nustatyta, kokius duomenis turi pateikti automobilio savininkas, jeigu pažeidimą padarė kitas asmuo, tačiau šie duomenys pateikti nebuvo, o pirmosios instancijos teismas tikslingai ignoravo šias imperatyvias įstatymo sąvokas, nepasisakydamas jų atžvilgiu, tokiu būdu pripažindamas, pasak Institucijos, kad jos priimtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą asmuo, kuriam administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, A. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pagrindų, paremtų teisiniais argumentais, panaikinti teismo nutarimą nenurodė ir Institucija savo apeliaciniame skunde, kuris, pasak A. K., nepagrįstas.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad nors Institucija skunde nurodo kad teismas nebuvo aktyvus, tačiau šiuo atveju teismas nėra bylą nagrinėjantis organas, kadangi tai yra pati Institucija, todėl visi apeliaciniame skunde išdėstyti priekaištai teismui apklausti liudytojus, surinkti papildomą medžiagą ir kt., taikytini pačiai Institucijai. Nurodo, kad pati Institucija nesurinkusi minėtų įrodymų, priėmė nepagrįstą nutarimą, todėl teismas jį panaikino.

Atsiliepime nurodoma, kad nepagrįstas Institucijos apeliacinio skundo ir tas argumentas, kad administracinio teisės pažeidimo byla negalėjo būti nutraukta, konstatavus, jog veika atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, kadangi administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta būtent A. K. atžvilgiu.

Nurodoma ir tai, kad sprendimą, kokius asmenis šaukti į teismo posėdį priima teismas, atsižvelgdamas į konkrečių asmenų dalyvavimo būtinybę. Nors A. K. nėra susipažinęs su šios bylos medžiaga, tačiau jis nurodo turįs pagrįstų abejonių, ar Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė teismo iškviesti A. K., taip pat kitus liudytojus.

Atsiliepime A. K. nurodo, kad skunde Institucija nenurodo, kokius duomenis pastarasis turėjo pateikti, kurie motyvuotai paneigtų arba patvirtintų jo versiją. Taip pat nurodoma, kad asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn už pareigos nevykdymą, jeigu jis neturėjo objektyvių galimybių ją įvykdyti. A. K. nurodo, kad paaiškino, jog jam nebuvo žinomi visi vairavusio asmens duomenys, todėl jis negalėjo laiku jų pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

LR ATPK 124⁵ str. yra numatyta atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus. Kai ATPK 124⁵ str. numatytas administracinis teisės pažeidimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jeigu administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu laikomas negaliojančiu (LR ATPK 260² str. 1 d.).

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju, LR ATPK 124⁵ str. numatytas pažeidimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo šio pažeidimo padarymu, akivaizdoje. Savivaldybių administracijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2015-09-21 administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (A. K.) nedalyvaujant (b. l. 16). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus 2015-09-21 rašte, siųstame A. K. nurodyta, kad jei pažeidimą yra padaręs kitas asmuo, A. K. per dešimt dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos turi atvykti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyrių ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone (b.l. 19).

A. K. įstatymo nustatytu terminu, t.y. 2015-09-29 pateikė Institucijai paaiškinimą, kuriame nurodė, jog automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-08-11 jis nesinaudojo, šį automobilį minėtą dieną valdė ir naudojosi Rumunijos pilietis G. I., jo žiniomis gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris į Lietuvą buvo atvykęs verslo reikalais. A. K. nėra žinomas minėto Rumunijos piliečio asmens kodas bei gimimo data, todėl jis neturi galimybės pateikti šių duomenų (b.l. 6, 7).

Nežiūrint į šiuos A. K. pateiktus paaiškinimus, jam Institucijos 2015-11-02 surašytas nutarimas pagal LR ATPK 124⁵ str. (b.l. 12).

Nagrinėjant A. K. skundą dėl šio nutarimo, į pirmosios instancijos teismo posėdžius A. K. neatvyko, nors šaukimai į posėdžius įteikti tinkamai, asmeniškai A. K. (b.l. 31, 39). Teisme elektroniniu paštu buvo gautas A. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad Rumunijos pilietis G. I. į Lietuvą atvyko verslo reikalais, kadangi ketino apžiūrėti pastarojo turimą ūkį ir į jį investuoti. A. K. juo pasitikėjo ir jo prašymu 2015-08-11 paskolino savo automobilį. Nurodė su minėtu piliečiu G. I. kontaktų nebepalaikantis ir nebebendraujantis (b.l. 41).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. nurodyta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininkas turi būti aktyvus ir imtis priemonių, kad jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone nebūtų daromi pažeidimai, o jei tokie pažeidimai buvo padaryti – pranešti apie juos padariusį asmenį.

Matyti, kad A. K. šaukiamas vengė atvykti į teismą, o raštu pateikė tik savo subjektyvią versiją, kuriai patvirtinti nei pirmosios instancijos teismui, nei skundą nagrinėjančiam teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų. Nors A. K. teigia, kad Rumunijos pilietis G. I., pažeidimo užfiksavimo dieną vairavęs automobilį, domėjosi jo ūkiu ir ketino į jį investuoti, tačiau tam nepateikė jokių judviejų bendravimą patvirtinančių duomenų, taip pat nepateikė informacijos, kokie ryšiai sieja A. K. su minėtu Rumunijos piliečiu, kad pasitikėdamas paskolino savo automobilį.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skundą nagrinėjantis teismas A. K. iškeltą versiją vertina kaip siekį išvengti atsakomybės, kadangi jos nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sienos kontrolės organizavimo valdybos rašte nurodoma, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinėje sistemoje duomenų apie G. I. valstybės sienos kirtimus nėra (b.l. 30).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimas naikintinas.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 5 p., nutarė :

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.

A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Savivaldybių administracijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. SAVADN-42106784-15, kuriuo A. K. nubaustas už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124⁵ str., padarymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja (parašas) Laureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė