- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-16
- Bylos Nr.
- 2K-110/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Bajerčiūtė (pirm.), Rimantas Baumilas, Gintaras Goda (pran.)
- Nuteistasis
- O. D., ir R, R. N.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. D. (O. D.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 2 d. nutarties bei R. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 2 d. nutarties.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nuosprendžiu O. D. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams. R. N. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Priteista solidariai: iš O. D., J. N. ir Dž. S. 500 Lt I. S., iš O. D. ir R. N. – 710 Lt J. M., 700 Lt R. P., 740 Lt M. G. K., iš O. D., R. N. su kitais – 550 Lt A. J., 12 300 Lt V. B., 100 Lt Z. J., 200 Lt A. O. J., 800 Lt B. D., 320 Lt A. P. Šiuo nuosprendžiu nuteistos ir R. P., J. N., D. L., L. Ž., J. R., A. K., Dž. S., L. F., tačiau dėl jų nuteisimo kasacinių skundų nepaduota.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 2 d. nutartimi nuteistųjų O. D. ir R. N. apeliaciniai skundai atmesti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. D. nuteistas už tai, kad, subūręs organizuotą grupę ir jai vadovaudamas, apgaule įgijo savo ir organizuotos grupės narių naudai didelės vertės svetimą turtą. Nuo 2002 m. sausio mėn. nenustatytos datos iki 2004 m. rugsėjo 23 d., turėdamas tikslą suburti organizuotą grupę siekiant apgaule užvaldyti svetimą turtą, veikdamas kartu su asmenimis, dėl kurių tyrimas išskirtas, sukūrė nusikalstamos veiklos planą, organizuotos grupės narių vaidmenis ir kiekvienam iš jų nustatė užduotis; surinko asmenų grupę, kuriems žodžiu tiesiogiai ar telefonu paskirstė vaidmenis, paskyrė „įgaliotuosius vadovus“, paskyrė ar „įgaliotuosius vadovus“ įpareigojo paskirstyti „momentinės loterijos bilietų platintojų“, lošimo „vedėjų–operatorių“, „tariamų žaidėjų“, „pinigų skolintojų“, „kurstytojų“, „lydėtojų“ vaidmenis, išdavė ar „įgaliotuosius vadovus“ įpareigojo išduoti nesąžiningam lošimui reikalingų pinigų, mokėjo ar organizuotos grupės nariams – „įgaliotiesiems vadovams“ – pavedė mokėti piniginį atlygį kiekvienam organizuotos grupės nariui – vykdytojui, atlikusiam paskirtą vaidmenį, bei vedė nusikalstamu būdu gautų pinigų apskaitą.
Organizuotos grupės narius – vykdytojus R. P., J. N., R. N. ir D. L. – paskyrė „įgaliotaisiais vadovais“ bei nurodė įkurti individualias įmones nusikalstamai veiklai pridengti, šių įmonių vardu įgyti momentinės loterijos bilietus, įmonėse įdarbinti dalį organizuotos grupės narių, įmonių vardu išnuomoti nusikalstamai veiklai vykdyti reikalingas patalpas – prekybos kioskus Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir prekybinį vagonėlį Utenoje, (duomenys neskelbtini); nesant organizuotos grupės vadovų, suteikti kitiems organizuotos grupės nariams darbo priemones, mokėti šiems atlygį bei prisidengiant įmonės interesų atstovavimu spręsti nukentėjusiųjų pretenzijas dėl patirtos apgaulės, kad nukentėjusieji nesikreiptų į teisėsaugos institucijas.
Oganizuotos grupės narius – vykdytojus – asmenį, kuris yra miręs, asmenį, dėl kurio tyrimas išskirtas, asmenis, dėl kurių tyrimas nutrauktas, ir L. Ž. paskyrė ar organizuotos grupės nariams – „įgaliotiesiems vadovams“ pavedė paskirti momentinės loterijos „bilietų platintojais“, suteikė ar įgaliotuosius vadovus įpareigojo suteikti momentinės loterijos bilietus ir nurodė prie prekybos kiosko ar prekybinio vagonėlio nemokamai dalyti loterijos bilietus praeiviams ir taip šiuos vilioti užeiti į prekybos kiosko ar prekybinio vagonėlio vidų, ten organizuotos grupės nariai – lošimo vedėjai–operatoriai, naudodami kompiuterio vartotojo programos „nesąžiningo“ žaidimo režimą, nesudarantį galimybių įviliotam į lošimą asmeniui laimėti, vedė lošimą iš pinigų.
Organizuotos grupės narius – vykdytojus – asmenis, dėl kurių tyrimas nutrauktas, ir A. K., L. F., J. R. paskyrė ar organizuotos grupės nariams – „įgaliotiesiems vadovams“ pavedė paskirti „lošimo vedėjais–operatoriais“, šiems suteikė kompiuterius, kuriuose įdiegta vartotojo programa su „nesąžiningo“ žaidimo režimu, bei nurodė organizuotos grupės nariams – „bilietų platintojams” į kioską ar prekybinį vagonėlį atvedus nukentėjusįjį bei ten atėjus organizuotos grupės nariams – „tariamiems žaidėjams“, įjungti kompiuterio vartotojo programos „nesąžiningo“ žaidimo režimą, kuris įviliotam į lošimą nukentėjusiajam nesuteikia galimybių laimėti, vesti lošimą kompiuteriu ir imti iš nukentėjusiųjų pinigus.
Organizuotos grupės narius – vykdytojus – asmenį, dėl kurio tyrimas išskirtas, asmenis, dėl kurių tyrimas nutrauktas, bei Dž. S., D. L., L. Ž. paskyrė ar organizuotos grupės nariams – „įgaliotiesiems vadovams” pavedė paskirti „tariamais žaidėjais”, šiems išdavė ar „įgaliotuosius vadovus” įpareigojo išduoti pinigų, nurodė paskui nukentėjusįjį užeiti į prekybos kioską ar prekybinį vagonėlį, kur organizuotos grupės nariai – „lošimo vedėjai–operatoriai”, naudodami kompiuterio vartotojo programos „nesąžiningo” žaidimo režimą, nesudarantį galimybių įviliotam į lošimą asmeniui laimėti, vedė lošimą iš pinigų, nurodė melagingai prisistatyti atsitiktiniu žaidėju, lošti su nukentėjusiuoju, kol šis praloš pinigus, tuomet pasiimti laimėjimą, nedelsiant pasišalinti iš prekybos kiosko ar prekybinio vagonėlio ir laimėjimą perduoti netoliese esančiam organizuotos grupės vadovui ar šio įgaliotam vadovui.
Organizuotos grupės narius – vykdytojus – asmenį, kuris yra miręs, asmenį, dėl kurio tyrimas išskirtas, asmenis, dėl kurių tyrimas nutrauktas, ir L. Ž., D. L. paskyrė ar organizuotos grupės nariams – „įgaliotiesiems vadovams“ pavedė paskirti „skolintojais“, šiems išdavė ar „įgaliotuosius vadovus“ įpareigojo išduoti pinigų, nurodė paskui nukentėjusįjį ir „tariamą žaidėją“ įeiti į prekybos kioską ar prekybinį vagonėlį, kur organizuotos grupės nariai – „lošimo vedėjai–operatoriai“, naudodami kompiuterio vartotojo programos „nesąžiningo“ žaidimo režimą, nesudarantį galimybių įviliotam į lošimą asmeniui laimėti, vedė lošimą iš pinigų, ir, nukentėjusiajam pritrūkus pinigų, jų paskolinti paimant asmens dokumentą, pinigų ar kitų vertybių kaip užstatą, o pasibaigus lošimui važiuoti su nukentėjusiuoju atsiimti skolintos pinigų sumos.
Organizuotos grupės narius – vykdytojus – asmenį, dėl kurio tyrimas išskirtas, asmenis, dėl kurių tyrimas nutrauktas, ir Dž. S., L. Ž., D. L. paskyrė ar organizuotos grupės nariams – „įgaliotiesiems vadovams“ pavedė paskirti „kurstytojais“; šiems nurodė paskui nukentėjusįjį bei „tariamą žaidėją“ įeiti į prekybos kioską ar prekybinį vagonėlį, kur organizuotos grupės nariai – „lošimo vedėjai–operatoriai“, naudodami kompiuterio vartotojo programos „nesąžiningo“ žaidimo režimą, nesudarantį galimybių įviliotam į lošimą asmeniui laimėti, vedė lošimą iš pinigų, ir įkalbinėti nukentėjusįjį tęsti lošimą ar lošti kuo didesnėmis pinigų sumomis.
Organizuotos grupės narius – vykdytojus – asmenį, kuris yra miręs, asmenį, dėl kurio tyrimas nutrauktas, paskyrė ar organizuotos grupės nariams – „įgaliotiesiems vadovams“ pavedė paskirti „lydėtojais“, šiems nurodė iš prekybos kiosko ar prekybinio vagonėlio, kur organizuotos grupės nariai – „lošimo vedėjai–operatoriai“, naudodami kompiuterio vartotojo programos „nesąžiningo“ žaidimo režimą, nesudarantį galimybių įviliotam į lošimą asmeniui laimėti, vedė lošimą iš pinigų, išėjusį pralošusį nukentėjusįjį sekti ir, pastebėjus, kad šis kreipėsi į policiją, nedelsiant apie tai pranešti organizuotos grupės vadovui ar šio įgaliotajam vadovui.
Taip O. D. subūrė organizuotą grupę ir jai vadovavo, apgaule įgydamas savo bei organizuotos grupės narių naudai iš A. K., S. Š., J. J., Ž. B., A. L., J. B., I. S., L. J., E. P., J. M., R. P., M. G. K., D. D. ir V. D., T. Š., G. B., L. M., R. M., J. Č., L. K., A. J., V. B., M. P., Z. J., R. B., A. C., A. O. J., B. D., A. P. ir kitų ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytų asmenų didelės vertės – iš viso 277 874,8 Lt – svetimą turtą. R. N. nuteistas už tai, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje, apgaule įgijo savo ir organizuotos grupės narių naudai iš J. M., R. P., M. G. K., D. D. ir V. D., T. Š., G. B., L. M., R. M., J. Č., L. K., A. J., V. B., M. P., Z. J., R. B., A. O. J., B. D., A. P. ir kitų ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytų asmenų didelės vertės – 138 689,8 Lt – svetimą turtą. Nuo 2004 m. vasario 12 d. iki 2004 m. rugsėjo 23 d. vykdydamas organizuotos grupės vadovų O. D. ir asmenų, dėl kurių tyrimas išskirtas, sukurtą nusikalstamos veiklos planą, suburti organizuotą grupę siekiant užvaldyti svetimą turtą, 2004 m. vasario 12 d. įkūrė R. N. individualią įmonę nusikalstamai veiklai pridengti, įmonės vardu įgijo momentinės loterijos bilietų, įdarbino dalį organizuotos grupės narių – asmenis, dėl kurių tyrimas nutrauktas, reklamos agentais, asmenis, dėl kurių tyrimas nutrauktas, – operatorėmis pardavėjomis, įmonės vardu išnuomojo nusikalstamai veiklai vykdyti reikalingas patalpas – prekybos kioską, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir prekybinį vagonėlį, esantį Utenoje, (duomenys neskelbtini), prisidengdamas įmonės interesų atstovavimu sprendė nukentėjusiųjų pretenzijas dėl patirtos apgaulės, kad nukentėjusieji nesikreiptų į teisėsaugos institucijas bei, nesant organizuotos grupės vadovų, jų pavedimu suteikė kitiems organizuotos grupės nariams darbo priemones ir mokėjo šiems atlygį.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. N. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 2 d. nutartį: perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalis arba BK 75 straipsnio 1 dalį, paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimo bausmės atlikimu.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pasak kasatoriaus, pagrindinė jo 2004 m. balandžio 30 d. pradėjusios veikti ir 2007 m. rugpjūčio 10 d. veiklą nutraukusios įmonės veikla buvo momentinės loterijos bilietų platinimas, prekyba alumi, sidru, greitai negendančiais maisto produktais, tabako gaminiais; tai, kad jis įgijo momentinės loterijos bilietų, išnuomojo patalpas įmonės veiklai, suteikė darbuotojams darbo priemones bei mokėjo jiems atlyginimą, yra teisėta įmonės veikla, nusikalstami veiksmai inkriminuojami nuo 2004 m. vasario 12 d. iki 2004 m. rugsėjo 23 d., tad dėl tokio neaiškaus kaltinimo suvaržytos gynybos teisės. Kasatorius teigia, kad, prieš jam pradedant įmonės veiklą, nusikalstama veikla galėjo užsiimti R. P. (J.) ir iki 2004 m. balandžio 30 d. padaryta nukentėjusiesiems žala turėtų būti priteista atlyginti iš jos ir jos vadovaujamų darbuotojų. Nuteistasis R. N. taip pat pažymi, kad iš jo negali būti priteista žala, padaryta nenustatytiems nukentėjusiesiems. J. M., J. G., R. D., M. S., I. K., K. L., D. K., D. M., J. L., S. Š. neidentifikuoti. Nuteistasis R. N. taip pat ginčija 2004 m. rugsėjo 29 d. kratos Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kuriame jis teigia niekada nesilankęs, metu rastų raštelių su 2003 m. kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesių datomis, kuriuose surašyti skaičių, galimų išlaidų ir pajamų, stulpeliai, kaip įrodymų, tinkamumą; šiuose lapeliuose esantys skaičiai, parodantys neva iš nusikalstamos veiklos gautas lėšas, negali būti siejami su kasatoriaus veikla, nes iki 2004 m. balandžio 30 d. jis savo įmonės veiklos nepradėjo. Rašteliai be datų, nesant duomenų, kada jie surašyti, neturi būti laikomi tinkamais jo kaltės įrodymais, nes jie nei patvirtina, nei paneigia turinčių reikšmės bylai aplinkybių. Anot kasatoriaus, jam neteisėtai inkriminuoti 54 didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule iš nenustatytų asmenų, kuriems buvo padaryta bendra 109 419 Lt žala, epizodai. Kadangi kasatorius teigia 138 689,8 Lt vertės turto neįgijęs, jam gali būti inkriminuotas likęs iš kitų nustatytų nukentėjusių asmenų neteisėtai įgytas turtas – 29 270,8 Lt. Ši suma neviršija 250 MGL dydžio sumos, tad jo veika perkvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Nuteistasis R. N., be to, nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, visiškai nevertino padarytos veikos pavojingumo, teigia pats loterijos bilietų platintoju nedirbęs, savo įmonę įkūręs legaliai, ne kaip priedangą, padedančią kitiems asmenims apgaudinėti žmones, apie sukčiavimą lošiant kompiuteriu sužinojo tik iš savo žmonos J. N., perėjus dirbti R. P. ir jos darbuotojams į jo įmonę. Kasatoriaus nuomone, tai, kad jam nebuvo išnykęs teistumas, neturėjo nulemti teismų nuostatos, jog negalima paskirti jam švelnesnės bausmės nei laisvės atėmimas. Nuteistasis R. N. pažymi, kad turi nuolatinį darbą, išlaiko šeimą, todėl realus laisvės atėmimas pakenks jo vaikų galimybėms normaliai augti ir vystytis, nes jis vienintelis išlaiko šeimą. Neatliekant jam realios laisvės atėmimo bausmės būtų paprasčiau atlyginta ir padaryta žala nukentėjusiesiems.
Žemesnės instancijos teismas
Pasak kasatoriaus, teisingumo ir protingumo principams neprieštarautų ir BK 75 straipsnio taikymas. Teismas turėjo apsvarstyti šio straipsnio taikymo klausimą, tačiau to nepadarė. Teismas, be to, nesvarstė galimybės už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirti kitą sankcijoje nurodytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nevertino, kaip laisvės atėmimo bausmė paveiks jo socialinius ryšius.
Kasaciniu skundu nuteistasis O. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 2 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Kasaciniame skunde teigiama, kad Europos arešto orderis jam buvo išduotas dėl nusikalstamos veikos, kuria padaryta 228 374 Lt žalos 810 nukentėjusiųjų, organizavimo. Pasak kasatoriaus, byloje nėra duomenų apie tai, kad toks kaltinimas jam būtų buvęs pareikštas – pagal kaltinimą buvo išviliota 277 874,80 Lt suma, o realių ir nustatytų nukentėjusiųjų skaičius – 29 žmonės, vadinasi, pasak kasatoriaus, buvo pateiktas kaltinimas, neatitinkantis Europos arešto orderio reikalavimo. Teismas turėjo nutraukti baudžiamąją bylą nuteistajam O. D. dėl tariamų nukentėjusiųjų, kurie byloje nenustatyti. Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas O. D., gali būti pradėtas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas; kai tokio skundo nėra, tyrimas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas; iš esmės pažeistas BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas jo byloje. Jei O. D. būtų tinkamai vykdomi įstatymo reikalavimai, jo veika galėjo būti kvalifikuojama tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes tik tokiai sumai civilinius ieškinius byloje pareiškė realūs ir nustatyti nukentėjusieji. O. D. nusikalstamų veiksmų kvalifikacija neteisinga ir turėtų būti panaikinta. Teismo išvados nuosprendyje neteisingos dar ir dėl to, kad dalis epizodų apskritai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, tik administracinę.
Kasatorius, pakartodamas savo apeliacinio skundo argumentus ir kasaciniame skunde, teigia, kad M. G. nebuvo apklausta teismo posėdžio metu, tad teismas negalėjo remtis jos anksčiau duotais parodymais – taip pažeistas BPK 7 straipsnis, teisė į gynybą, nes nebuvo suteikta galimybė pateikti ir užduoti klausimų liudytojai; taip pat skunde nurodoma, kad byloje esantys garso įrašai, neatlikus fonoskopinės ekspertizės, nelaikytini patikimais įrodymais byloje; specialisto išvada (duomenys neskelbtini) nelaikytina įrodymu, nes ji neišsami, neaiški, specialistui pateikti abstraktūs klausimai, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu O. D. prašymas apklausti specialistą daug kartų buvo nemotyvuotai atmestas; teismas spėlionėmis grindžia aplinkybę, kad neva kasatorius gautus iš nusikalstamos veiklos pinigus siųsdavo į Rygą; nuteistasis O. D. taip pat mano, kad nepagrįstai buvo remtasi liudytojų parodymais byloje, nes jie prieštaringi, be to, keletui iš jų buvo nutraukta baudžiamoji byla. Liudytoja M. ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, tačiau juose nenurodė O. D. kaip asmens, atlikusio kokį nors vaidmenį tiriamoje byloje; tą pačią dieną, asmens atpažinimo metu, ši liudytoja jau atpažino O. D. kaip asmenį, kuris vadovavo. Parodymų atpažinimas taip pat kelia abejonių. Teismas, pasak kasatoriaus, vertino tik tuos įrodymus, kurie pagrindžia jo kaltę, tačiau nepagrįstai atmetė kitus įrodymus byloje. Kasatorius nurodo, kad liudytoja D. T. asmens parodymo atpažinti metu neva atpažino O. D., tačiau iš protokolo matyti, kad atpažinimas netikslus – protokole tiksliai nenurodyta, iš kurios „trečios“ nuotraukos buvo atpažintas O. D., jame yra dvi eilės nuotraukų, numeruotų tais pačiais skaičiais, todėl neaišku, iš kurios eilės ši liudytoja neva atpažino parodytą jai asmenį. Be to, anot kasatoriaus, pažeista šių veiksmų atlikimo tvarka, numatyta BPK 192 ir 194 straipsniuose, nes pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti tik tada, kai parodyti asmens negalima, tačiau šiuo atveju nebuvo jokių kliūčių iš karto atlikti asmens atpažinimo veiksmą, neatliekant jokių tarpinių atpažinimo veiksmų. Kasatorius tvirtina, kad pagal visus epizodus, kuriuose nenustatyti nei vykdytojai, nei nukentėję asmenys, baudžiamoji byla O. D. turi būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, 332 straipsnio 3 dalį, t. y. nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Kasatorius taip pat nesutinka dėl jo veikos kvalifikavimo kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos, nes aprašytos kaltinamajame akte veikos buvo padarytos įvairių žmonių, įvairiose vietose arba nenustatytų asmenų. Liudytojai nurodė, kad visais atvejais buvo analogiškas sukčiavimo mechanizmas, todėl šioje byloje, skiriant bausmę, turi būti taikomi BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas. Taip pat, pasak kasatoriaus, pažeistos ir BPK normos dėl įrodymų priimtinumo: 2004 m. rugpjūčio 3 d. protokolas apžiūrėtas ir prie bylos pridėtas tik 2006 m. birželio 19 d., 2004 m. birželio 15 d. protokolas apžiūrėtas ir prie bylos pridėtas tik 2006 m. rugpjūčio 14 d. taip pat klausimų kelia ir 2006 m. birželio 15 d., 2006 m. birželio 16 d. apžiūros. Teismas nenustatė, kad būtent kasatorius įgijo pinigines lėšas. Nuteistasis O. D. pabrėžia, kad jei teismas laiko, kad jis padarė turtinės žalos, tai nuosprendyje turėjo būti nurodyta padarytos žalos suma. Kasatorius, be to, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo išvados neatitinka ne tik BPK normų reikalavimų, bet ir prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per įmanomai trumpiausią laiką objektyviai išnagrinėtų nešališkas teismas, suteikiant kaltinamajam realią teisę į gynybą, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija.
Atsiliepime į nuteistųjų R. N. ir O. D. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Arūnas Meška prašo nuteistųjų R. N. ir O. D. kasacinius skundus atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad R. N. argumentas dėl jo veikos perkvalifikavimo iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį nepagrįstas. Byloje yra tik nedidelė dalis asmenų, iš kurių kaltinamieji nusikalstamais veiksmais apgaule įgijo turtą, kreipėsi į policijos įstaigas ir ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti; pakanka duomenų, kurie įrodo kasatoriui inkriminuotų visų veikų apimtį; baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiesiems kreipiantis į policijos įstaigą, R. P., R. N. įmonių darbuotojai buvo pristatomi į Gariūnų policijos nuovadą, tada R. P., R. N. arba D. L. eidavo aiškintis, su kai kuriais asmenimis būdavo atsiskaitoma, ir jokie tolesni veiksmai inicijuojant tyrimą Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nebuvo atliekami. Šias aplinkybes patvirtino tiek D. L., J. R., D. S., tiek liudytojai, kurie dalyvavo darant nusikalstamas veikas, tačiau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl kasatoriaus R. N. prašymo taikyti jam BK 54 straipsnio nuostatas, prokuroras pažymi, kad šis prašymas nepagrįstas, nes straipsnio nuostatos buvo taikytos jo sutuoktinei, nurodant, kad vienas iš tėvų galėtų likti laisvėje ir prižiūrėti vaikus. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tinkamai vertino įrodymus byloje.
Dėl kasatoriaus O. D. kasacinio skundo atsiliepime nurodoma, kad jo nusikaltimas tinkamai pripažintas tęstiniu, jis truko ilgą laiką, susidėjo iš tapačių veiksmų, siekiant vieningo rezultato, esant vieningai tyčiai. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų taip pat nepadaryta: jis nuteistas pagal tą patį BK straipsnį, kuris nurodytas Europos arešto orderyje, nagrinėjant bylą privalomai dalyvavo gynėjas, nes O. D. nemoka lietuvių kalbos, dėl įrašų bei specialisto išvadų tikrumo nekyla jokių abejonių. Tai, kad nuteistojo O. D. pateiktą įrodymų vertinimą apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė, negali būti laikoma apeliacinio skundo neišnagrinėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl R. N. kasacinio skundo
R. N. kartu su kitais nuteistaisiais byloje padaryta veika yra tęstinė, t. y. per t. t. laiką padaryti tapatūs veiksmai siekiant vieningo rezultato, esant vieningai tyčiai – panaudojus apgaulę – kompiuterio „nesąžiningo“ lošimo programą, iš neapibrėžto skaičiaus asmenų pasisavinti jų pinigus. Tai, kad dalis nukentėjusiųjų tyrimo metu nebuvo identifikuoti, nuteistojo R. N. nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi; jam inkriminuotas 138 689,8 Lt įgijimas organizuota grupe sukčiaujant sudaro BK 190 straipsnyje numatytos didelės vertės – daugiau nei 250 MGL dydžio sumą, taigi objektyvus BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas požymis – didelės vertės svetimas turtas – jam inkriminuotas tinkamai.
Dėl nuteistajam R. N. paskirtos bausmės pažymėtina, kad teismas, ją skirdamas atsižvelgė į visus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus svarbius momentus: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, padarytas sunkus tęstinis tyčinis savanaudiškas nusikaltimas, nuteistojo R. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatymą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą organizuota grupe; jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs. Vien tik tai, kad kasatoriui nebuvo išnykęs teistumas, nebuvo vienintelė priežastis jam paskirti laisvės atėmimo bausmę. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienos rūšies – laisvės atėmimo bausmė. Ji galimai skirtina iki aštuonerių metų. Kasatoriui, atsižvelgus į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, paskirta mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat pabrėžtina, kad R. N. pagrįstai nuteisus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, t. y. už sunkaus nusikaltimo padarymą, BK 75 straipsnio taikymo galimybė nesvarstyta, nes BK 75 straipsnyje nenumatyta bausmės vykdymo atidėjimo galimybė nuteisimo už sunkaus nusikaltimą padarymo atveju. Įstatymo pažeidimų nepadaryta ir nesušvelninus kasatoriui bausmės BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu. Taip pat pabrėžtina, kad, pagal tą patį straipsnį nuteisus R. N. žmoną J. N., jai buvo pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, nepaskirta reali laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į mažamečių jos ir kasatoriaus vaikų interesus.
Iš kasatoriaus R. N. nepriteisti civiliniai ieškiniai nenustatytiems asmenims, todėl nepagrįstu laikytinas kasatoriaus teiginys, kad jis privalo atlyginti žalą nenustatytiems nukentėjusiesiems.
Dėl O. D. kasacinio skundo
Pagal BPK 70 straipsnį užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas, taip pat išduotas ar perduotas trečiajai valstybei ar Tarptautiniam baudžiamajam teismui už iki išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią asmuo nebuvo išduotas ar perduotas, išskyrus BPK 70 straipsnio 1 dalyje numatytas situacijas. Nuteistasis O. D. Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį perduotas įtariant jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Už šios veikos padarymą jis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo nuteistas būtent pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Tai, kad nuteistųjų skaičius ir padarytos jiems žalos dydis tyrimo metu buvo koreguojamas, nėra BPK 70 straipsnio pažeidimas. Atliekant ikiteisminį tyrimą bei nagrinėjant bylą teisme nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės gali būti tikslinamos. Faktinių aplinkybių patikslinimas nereiškia, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ne už tą veiką, dėl kurios padarymo jis buvo perduotas ar išduotas. Įstatymai nenumato draudimo reikšmingus bylai duomenis rinkti po Europos arešto orderio išdavimo, todėl nepagrįstais laikytini kasatoriaus argumentai dėl dalies įrodymų (gautų kasatoriaus nurodomu metu) neleistinumo.
Kasatoriaus nuoroda dėl BK 182 straipsnio 4 dalies šioje situacijoje nepagrįsta, nes pagal BK 182 straipsnio 4 dalį už BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas asmuo atsako tik tada, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas. Nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo ar prokuroro reikalavimo nebuvimas nėra kliūtis patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Kasatorius O. D. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tęstinės nusikalstamos veikos padarymą. Apgaule įgyto svetimo turto vertė tęstinės nusikalstamos veikos padarymo atveju apskaičiuojama nustatant bendrą iš visų nukentėjusiųjų gautą turto sumą. Tęstinės veikos padarymo atveju, kai visi atlikti veiksmai laikomi vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis, tai, kad iš vieno ar kelių nukentėjusiųjų atskirai gauta turto suma neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės, jokios įtakos veikos kvalifikavimui neturi.
Kasacine tvarka apskųstuose sprendimuose jokios išvados nėra grįstos, ypatingą svarbą teikiant M. G. parodymams. M. G. yra minima tik kaip vienas iš daugelio proceso metu apklaustų asmenų, todėl kasatoriaus O. D. kasaciniame skunde nurodomas negalėjimas M. G. užduoti klausimų negali būti pripažintas kasatoriaus teisių suvaržymu.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų
BPK 376 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, t. y. iš naujo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų ištirtų įrodymų nevertina, bylos faktinių aplinkybių iš naujo nenustatinėja. Nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, padarytos žalos dydis yra bylos faktinės aplinkybės, kurios nustatomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose. Dėl šios priežasties nenagrinėtinais laikytini kasacinių skundų teiginiai, kuriais ginčijamas ankstesnėse proceso stadijose nustatytas veikos padarymo laikas, žalos dydis ir kitos aplinkybės. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka taip pat nenagrinėjami kasacinių skundų teiginiai apie liudytojų parodymų ar kitų įrodymų melagingumą, neišsamumą, nepatikimumą ir pan., jei kasaciniame skunde nenurodoma, kokius įstatymų pažeidimus padarė žemesnės instancijos teismai, tirdami ir vertindami tam tikrus įrodymus. Kasacinio proceso metu gali būti tik tikrinama, ar nustatant faktines aplinkybes nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Nagrinėjamoje byloje teismai išskirtinės, kaltinamųjų pripažinimą kaltais lemiančios reikšmės, nė vienam atskiram įrodymui (atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymams, specialisto išvadai, parodymų atpažinti, kurie atlikti nepažeidžiant BPK nustatytų įtariamojo (kaltinamojo) teisių, protokolams ar kitiems duomenims) nesuteikė, visus įrodymus vertino kaip visumą ir taip grindė teismų sprendimuose daromas išvadas. Vertinant įrodymus BPK 20 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad kasatorių teisės, proceso metu nustatinėjant reikšmingas bylai aplinkybes, būtų suvaržytos.
Kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taip pat gali būti nagrinėjami, jei kasaciniame skunde, kaip to reikalauja BPK 368 straipsnio 2 dalis, yra nurodyti teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas kasacinio pagrindo buvimas. Kasaciniame skunde nepakanka paminėti, kasatoriaus manymu, pažeistų įstatymų nuostatų. Kasatorius privalo nurodyti konkrečius argumentus, pagrindžiančius teiginius apie netinkamą įstatymo taikymą. Teisiniais argumentais pagrindžiamas turi būti kiekvienas kasatoriaus nurodomas netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atvejis. Nagrinėjamoje byloje paduotuose kasaciniuose skunduose yra minimos kai kurios BK nuostatos (pavyzdžiui, kasatoriaus O. D. skunde nurodomi BK 25 straipsnio 3 dalis, 63 straipsnis, abejojama, ar pritaikyta tinkama BK 182 straipsnio redakcija), tačiau nėra dėstomi aiškūs teisiniai argumentai dėl netinkamo šių nuostatų taikymo, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės kasacine tvarka išnagrinėti ir šias kasacinių skundų dalis.
Kasacinės instancijos teismo kolegija neturi pagrindo tikrinti ir ar apeliacinio proceso metu nebuvo pažeisti BPK 320, 332 straipsnių reikalavimai, nes kasatoriaus O. D. teiginiai dėl pažeidimų, padarytų nagrinėjant nuteistojo O. D. apeliacinį skundą, taip pat nėra sukonkretinti. Kasaciniame skunde nenurodyta, į kokius konkrečius apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kasatoriaus manymu, nėra atsakyta ar atsakyta netinkamai.
Kasatoriaus O. D. nurodomas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas nėra aiškiai motyvuotas, neaišku, kaip pasireiškė kasatoriaus nurodomas teismų šališkumas. Vien tik tai, kad įvertinus įrodymus buvo padarytos nepalankios kasatoriui išvados, nerodo teismų šališkumo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų R. N. ir O. D. kasacinius skundus atmesti.