Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. D. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei S. D. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės S. D. 319,37 Eur žalos atlyginimo, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2013-08-16 buvo aplietas vandeniu butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. AB „Lietuvos draudimas“, kompensuodama dėl užpylimo draudėjui padarytus nuostolius, išmokėjo 319,37 Eur dydžio draudimo išmoką ir pagal CK 6.105 str. 1 d. įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens - atsakovės S. D.. Buvo nustatyta, kad užpiltas butas iš viršaus esančio buto, kurio savininkė yra atsakovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkinti visiškai. Priteisė iš atsakovės S. D. 319,37 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (319,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį, 70,08 Eur išlaidas už teisines paslaugas ieškovei AB „Lietuvos draudimas“. Teismas nurodė, kad J. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo užlietas gyvenamasis kambarys. 2013-08-22 ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ Turto sunaikinimo, sugadinimo akte (53-54, 55, 56-57 b. l.) nurodyta, kad J. S. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal įvykio vietos matavimus ir buto planą buvo užlietas vandeniu, iš vonios kambario, esančio viršutiniame bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra atsakovė S. D.. Atsakovė, kaip (duomenys neskelbtini) buto savininkė, teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji tikrino savo turtą, t. y. kaip jis eksploatuojamas. Atsakovė S. D. kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, turėjo pareigą rūpintis jo tinkama priežiūra, užtikrinti turto saugumą. Sprendė, jog tiksli J. S. priklausančio buto užliejimo priežastis iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) vonios patalpos yra nustatyta. Atsakovė S. D. netinkamai vykdė savo kaip buto savininko pareigas, taip pat nesiėmė jokių priemonių užpylimui išvengti. Pažymėjo, jog įrengęs bute Nr. (duomenys neskelbtini) vonios patalpą, turėjo pareigą įsitikinti, kad ji saugi, jos eksploatavimas nesukels pralaidos ir jos naudojimas nesukels žalos žemiau gyvenantiems asmenims.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė S. D. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą, priteisti atsakovei iš ieškovės 15 Eur žyminį mokestį, 100,00 Eur atstovavimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas rėmėsi iš esmės tik ieškovės paaiškinimais, nepagrįstai nesivadovavo atsakovės liudytojos I. K. parodymais bei rašytiniais dokumentais, iš kurių matyti, kad atsakovė siekė išsiaiškinti susidariusią situaciją, norėjo patekti pas J. S. į butą apžiūrėti aplinkybių, tačiau nebuvo įleista. Liudytoja I. K. negali būti suinteresuota bylos baigtimi, nes ji nebegyvena atsakovės bute, jos ir atsakovės nesieja giminystės ar kiti ryšiai, todėl teismo teiginys, kad I. K. parodymai vertinami kritiškai, nes ji suinteresuota teigti atsakovei naudingus teiginius, neteisingas.

Ieškovė neapklausė (duomenys neskelbtini) aukšte esančio (duomenys neskelbtini) buto savininkų, kurie galėjo būti šio apliejimo židiniu, nes atsakovui priklausantys sanitariniai mazgai ir vonia yra naujai suremontuoti, todėl sandarumo ir naujumo požiūriu, atsakovo bute avarija įvykti negalėjo.

Įvykis, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko 2013 m. rugpjūčio 15 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas pasirašytas 2013 m. rugpjūčio 22 dieną dalyvaujant tik ekspertui R. B. ir ieškovei, t. y. dviem suinteresuotiems asmenims, todėl šis aktas yra neteisėtas. Fotografijos pateiktos byloje neįrodo, kad jos darytos būtent J. S. bute ir būtent tuo laiku apie kurį yra kalbama byloje.

Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas.

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti apeliantės S. D. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovės S. D. ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino jos kviestos liudytojos I. K. parodymų, jos parodymai teismo buvo įvertinti ir atmesti, motyvuojant tuo, jog ši liudytoja suinteresuota duoti atsakovei naudingus parodymus. Ši teismo išvada yra pagrįsta, nes atsakovė, atlyginusi žalą ieškovei, turi regreso teisę į I. K.. Taigi liudytoja buvo suinteresuota teigti, kad užpylimo nebuvo, taip tikintis, kad žala iš atsakovės nebus priteista.

Ieškovės apdraustas butas negalėjo būti užpiltas iš (duomenys neskelbtini) buto, nes jeigu vanduo būtų tekėjęs iš šio buto, būtų užpiltas ir atsakovės butas, tačiau tokių aplinkybių nenurodė ir neįrodė. Pratekėjimas negalėjo įvykti ir iš bendro naudojimo vamzdyno.

Nepagrįsta apeliantės pozicija, jog turto sugadinimo, sunaikinimo aktas, kaip įrodymas, turėtų būti atmestas, nes jį pasirašė tik ekspertas R. B. ir draudėjas. Minėtas dokumentas yra galiojantis, nepaisant to, jog jis pasirašytas tik minėtų dviejų asmenų. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovės atstovo turto sugadinimo, sunaikinimo akte ir nuotraukose fiksuoti užpylimo požymiai yra senesnio nei dokumentuose nurodyto užpylimo, ji byloje nepateikė jokių įrodymų apie kitus užpylimus nei byloje minimas. R. B., apklaustas liudytoju, turintis specialių žinių, nurodė, kad užpylimo požymiai, kuriuos jis apžiūrėjo ir fiksavo, buvo drėgni. Taigi atmestini apeliantės argumentai apie tai, kad teismas turėjo įsitikinti arba surinkti papildomus įrodymus dėl kito užpylimo nei nurodyto ieškovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniu skundu keliamas klausimas, dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to pasisako. Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodinėjimo priemonės ir įrodymai nėra tapačios sąvokos. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Įrodinėjimo priemonėmis taip pat gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatymų leidėjas, apibrėždamas įrodymų sąvoką, pažymi dvi tarpusavyje neatsiejamai susijusias įrodymų dalis: jų turinį (faktinius duomenis) ir jų formą (įrodinėjimo priemones, iš kurių gaunama byloje reikalinga informacija, bei tvarką, kurios reikia laikytis, renkant, pateikiant ir tiriant įrodymus). Teismų praktikoje vartojamas vienas žodis „įrodymai“ apima abi šias įrodymų prasmes. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Įvertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti. Atlikdamas šias pareigas, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas.

Pagal CPK 185 straipsnį teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą. Tai reiškia, kad teisėjas, tiesiogiai dalyvavęs tiriant įrodymus ir išklausęs šalių bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų baigiamosiose kalbose išsakytų įrodymų įvertinimų bei argumentų, vadovaudamasis turimomis žiniomis, savo sąžine, įstatymų ir etikos taisyklių reikalavimais, padaro nešališkas išvadas. Niekas neturi teisės nurodyti teisėjui, kaip įvertinti vieną ar kitą įrodymą ir jų visetą. Jokie įrodymai teisėjui neturi iš anksto nustatytos galios. Išimtis yra oficialūs rašytiniai įrodymai (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės pripažįstamos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos kitų įrodymų, išskyrus liudytojų parodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Taigi šalies nurodytos aplinkybės, paremtos oficialiu rašytiniu įrodymu, laikomos nustatytomis, jeigu kita šalis nepateikė kitokių įrodymų, išskyrus liudytojų parodymus, kurie paneigtų šiuos duomenis. Draudimas naudotis liudytojų parodymais nėra absoliutus. Teismas, nustatęs, kad toks draudimas konkrečioje byloje prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, gali naudotis ir liudytojų parodymais.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 5 d. iki 2030 m. rugsėjo 4 d. apdraudė J. S. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), standartiniu pastatų draudimu - turto draudimu nuo gaisro ar gamtinių jėgų, kitų rizikų, bendrosios civilinės atsakomybės draudimu pagal ieškovės patvirtintas Būsto draudimo taisykles Nr. (duomenys neskelbtini). Po 2013 m. rugpjūčio 15 d. draudėjo bute įvykusio draudiminio įvykio, kurio metu buvo vandeniu užlietas butas, ieškovė draudėjui J. S. išmokėjo 319,37 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti. Būtent šią 319,37 Eur draudimo išmoką ieškovė subrogacijos pagrindu prašė priteisti ieškiniu iš atsakovės S. D..

2013 m. rugpjūčio 22 d. ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad J. S. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas vandeniu, iš vonios kambario, esančio viršutiniame bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra atsakovė S. D.. Teismas pritaria ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ argumentui, kad nepagrįsta apeliantės pozicija, jog turto sugadinimo, sunaikinimo aktas, kaip įrodymas, turėtų būti atmestas, nes jį pasirašė tik ekspertas R. B. ir draudėjas, kadangi šis dokumentas yra galiojantis, t. y. nėra nuginčytas. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ieškovės atstovo turto sugadinimo, sunaikinimo akte ir nuotraukose fiksuoti užpylimo požymiai yra senesnio nei dokumentuose nurodyto užpylimo, tačiau į bylą atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie kitus užpylimus. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog vandens pratekėjimas įvyko iš bendro naudojimo inžinerinės įrangos. Iš minėto Turto sunaikinimo, sugadinimo akto, priedo ir fotonuotraukų pagrindu nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), matomos šlapios lubų ir sienų dėmės (buto plane žymimo (duomenys neskelbtini), 1994 metų statybos, kambario plotas 17,10 m², nuo drėgmės poveikio dažytos lubos pakeitė spalvą ir atšoko nuo pagrindų, sienos nuo drėgmės poveikio pakeitė spalvą, atšoko dažai nuo pagrindų, ištrupėjo tinkas). Virš J. S. priklausančio buto yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra atsakovė S. D.. Byloje nenustatyta, kad buto užliejimas įvyko dėl daugiabučio namo ir jo dalies (buto) trūkumų, kad jog vanduo galėjo patekti dėl kitų priežasčių, dėl lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar kitur.

Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad ieškovės apdraustas butas negalėjo būti užpiltas iš (duomenys neskelbtini) buto, nes jei vanduo būtų tekėjęs iš šio buto, būtų užpiltas ir atsakovės butas, tačiau tokių aplinkybių atsakovė nenurodė ir neįrodė. Nustatyta, kad vandens pratekėjimas negalėjo įvykti ir iš bendro naudojimo vamzdyno, kadangi byloje duomenų apie avariją ir jos šalinimą nėra, ties užpylimo vieta jokios bendrosios inžinerinės įrangos nėra.

Kadangi byloje esantys aptarti įrodymai įrodo, kad J. S. butas buvo užlietas viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), o šį faktą paneigiančių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė S. D. yra atsakinga už tai, kad turtas, kuris yra jos nuosavybė, būtų tinkamai naudojamas pagal paskirtį, užtikrinti tinkamą gyvenamos patalpos naudojimą, pasirūpinti turto būkle. Ieškovė byloje neįrodė, kad ji tikrino savo turtą, rūpinosi, kaip jis eksploatuojamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas) yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas yra išplėtoti bei detalizuoti CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Teismas atmeta atsakovės argumentą, kad ieškovė reikalauja priteisti pinigus už 2009 metų įvykį, kuomet iš atsakovės buto vandeniu užliejus J. S. butą, ieškovė atsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo žalų eksperto R. B. parodymais, kad vienintelis žalos šaltinis yra atsakovės butas, kad 2013 m. rugpjūčio 22 d. jam apžiūrint įvykio vietą buvo užfiksuotos šviežios drėgnos žymės ant lubų ir sienų. Šio eksperto parodymams paneigti atsakovė į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad nėra pagrindo netikėti liudytojo R. B. paaiškinimais, nenustatytas jo suinteresuotumas bylos baigtimi, tačiau liudytojos I. K. parodymai prieštarauja visiems kitiems bylos duomenims, todėl teismas pagrįstai jais nesivadovavo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstruoja, kad pirmosios instancijos teismas pagristai priteisė iš atsakovės S. D. 319,37 Eur žalos atlyginimo, kadangi atsakovė S. D. netinkamai vykdė buto savininko pareigas, taip pat nesiėmė jokių priemonių užpylimui išvengti. Dėl išdėstyto, atsakovės S. D. apeliacinis skundas atmetamas, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Ieškovė prašė priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, ieškovei buvo išrašyta sąskaita faktūra 35,04 Eur sumai, todėl ši suma priteistina iš atsakovės. Ieškovė sumokėjo 53,03 Eur, tačiau nepateikė teismui didesnės sumos sumokėjimą patvirtinančios sąskaitos faktūros iš advokato, todėl suma, viršijanti 35,04 Eur ieškovės naudai iš atsakovės nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Skaidros Dišlės, gimusios 1977-08-15, gyv. Radviliškio r. sav., Radviliškio m., Naujakurių g. 15, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai 35,04 Eur (trisdešimt penkis eurus ir 4 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.