Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2015-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. T-122-876/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-25
Bylos Nr.
T-122-876/2015
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00258-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Nuteistasis
V. A.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-122-876/2015
Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00258-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16. (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 25 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, nedalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atliekančio laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, prašymą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

nuteistasis V. A. prašo pritaikyti pasikeitusį Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir sušvelninti (sutrumpinti) jam bausmę, paskirtą Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu.

Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, kad susipažinus su nuosprendžiu ir įvertinus ankstesnius nuteistojo teistumus, į tai, kad nuteistasis V. A. yra vėliau teistas ne vieną kartą, bausmės yra bendrintos bei atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų skaičių ir teistumų skaičių, mano, kad nėra jokio pagrindo švelninti V. A. nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl prašo jo prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 362¹ str. 1 d., įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąją instancija. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Šio straipsnio 5 dalyje taip pat nurodyta, jog teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti.

2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos BK 75 str. redakcija praplėtė šio straipsnio taikymo galimybes – suteikė galimybę laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti asmenims, nuteistiems už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus laisvės atėmimu šešeriems metams arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, išskyrus labai sunkius nusikaltimus. Taigi, minėta įstatymo nuostata suteikė galimybę teismui, įvertinus bylos aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir asmenims, padariusiems tyčinius sunkius nusikaltimus, jeigu už juos paskirta bausmė neviršija ketverių metų. Teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos BK 75 str. redakcijos taikymas yra susijęs su Lietuvos Respublikos BK 3 str. 2 d., reglamentuojančia nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinančių įstatymo nuostatų taikymu ir, esant atitinkamoms sąlygoms, gali būti taikoma. Tačiau šių Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėtų straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog, pritaikius asmeniui šio straipsnio nuostatas, bus pasiekti bausmės tikslai be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-201/2014).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2015 m. gegužės 16 d., V. A. pripažintas katu padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Nuteistasis savo prašyme prašo pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. pakeitimus ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Tačiau Lietuvos Respublikos BK 75 str. numatyta norma negali būti taikoma vien formaliu pagrindu, t.y. kad nuteistojo padaryta veika bei jam paskirta bausmė patenka į įstatymo nustatytas ribas, kurioms esant gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžio priėmimo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija leido nuteistojo V. A. atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą nėra pagrindo daryti išvados, kad 2015 m. kovo 19 d. priimtos Lietuvos Respublikos BK pataisos gali palengvinti nuteistojo V. A. padėtį. V. A. 2013 m. balandžio 24 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo metu atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę, iki tol jau buvo teistas trylika kartų ir po to dar ne kartą teistas. Nuosprendžiais paskirtos bausmės yra subendrintos. Šios aplinkybės parodo, kad Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. pakeitimas jokios įtakos nuteistojo teisinei padėčiai neturi ir švelninti nuteistojo padėtį nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. jokios įtakos bausmės sušvelninimui neturi, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti prašymo, todėl nuteistojo prašymas vertintinas kaip nepagrįstas ir netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 362¹ str. 5 d., teismas

nutaria:

nuteistojo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, padavus skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Judita Sungailaitė