Kauno apygardos teismo nutartis

2021-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-290/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-01
Bylos Nr.
1A-387-290/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
Kaltinamasis
V. T., T. T.
Advokatai
Linas Mažonas, Kęstutis Dobilas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-290/2021Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00288-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Vidai Butiškienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei,išteisintajam V. T. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui,išteisintajam T. T. ir jo gynėjui advokatui Linui Mažonui,

teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Mockienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. T. ir V. T., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, išteisintai, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kad V. T. pagal 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis iš anksto žinodamas, kad automobilis neatitinka saugumo ir techninius reikalavimus, t. y. neeksploatuotinas, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su broliu T. T., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. liepos mėnesį, e-svetainėje (duomenys neskelbtini), T. T. patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį ,,VW“, VIN (duomenys neskelbtini), po ko, T. D. susisiekus nurodytu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su T. T. ir sutarus laiką dėl automobilio apžiūros, T. T. susitarė su broliu V. T., kad šis aprodytų automobilį, po ko, 2018 m. liepos 28 d. L. D. atvykus prie (duomenys neskelbtini), esančio automobilių turgaus ir už automobilį V. T. perdavus 200 eurų rankpinigių, o 2018-08-02 toje pačioje vietoje perdavus likusius 4050 eurų, pažadėdamas atsiųsti pasirašytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, V. T. perdavė L. D. valdyti automobilį ,,VW“ ir jo techninius (duomenys neskelbtini) dokumentus bei automobilio užvedimo spynelės raktus, tačiau sutarties patvirtinančios sandorį neatsiuntė, taip veikdamas kartu su broliu T. T., apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam L. D. priklausantį turtą – 4250 eurų.

1.1. T. T. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis iš anksto žinodamas, kad automobilis neatitinka saugumo ir techninius reikalavimus, t. y. neeksploatuotinas, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su broliu V. T., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. liepos mėnesį, e-svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį ,,VW“, VIN (duomenys neskelbtini), po ko, T. D. susisiekus nurodytu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su T. T. ir sutarus laiką dėl automobilio apžiūros, susitarė su broliu V. T., kad šis aprodytų automobilį, po ko, 2018-07-28 L. D. atvykus prie (duomenys neskelbtini), esančio automobilių turgaus ir už automobilį broliui V. T. perdavus 200 eurų rankpinigių, o 2018-08-02 toje pačioje vietoje perdavus likusius 4050 eurų, pažadėdamas atsiųsti pasirašytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, V. T. perdavė L. D. valdyti automobilį ,,VW“ ir jo techninius (duomenys neskelbtini) dokumentus bei automobilio užvedimo spynelės raktus, tačiau sutarties patvirtinančios sandorį neatsiuntė, taip veikdamas kartu su broliu V. T., apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam L. D. priklausantį turtą – 4250 eurų.

2. Apeliaciniu skundu (toliau – skundas) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Mockienė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – V. T. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. T. T. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat prašo nukentėjusiojo L. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. T. ir T. T. solidariai, 1250 eurų turtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Šiuo atveju esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininką, kurio žinioje yra turtas. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. D. jokios automobilio rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties negavo. Bylos medžiaga patvirtina tai, kad kaltinamieji jokios rašytinės sutarties nesurašė ir net nežadėjo jos pateikti pirkėjui ir VĮ „Regitra“, jie nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kuris paneigtų nukentėjusiojo bei liudytojų nurodytas aplinkybes. Apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl svarbių bylos faktinių aplinkybių, t. y. dėl sandorio sumos. Atkreiptinas dėmesys į pateiktus rašytinius įrodymus, kad aptariamas automobilis buvo parduodamas už 5100 eurų, suderėtas mažinant kainą iki 4250 eurų, o ne kaip nurodo kaltinamieji T. tik už 2500 eurų. 2017 m. sausio 17 d. transporto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio „VW“ rida, t. y. 81000 km, tokia pati rida nurodyta ir 2018 m. gegužės 14 d. ,, (duomenys neskelbtini)“ svetainėje parduodamo automobilio „VW“ už 5100 eurų rida, t. y. 81000 km. Liudytojas R. M. patvirtino, kad suma už automobilį buvo apie 4000 eurų. Kaltinamųjų teigimas, kad automobilį pardavė tik už 2500 eurų, šiuo atveju yra visiškai nelogiškas ir neatitinkantis kitų baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių.

2.2. Apylinkės teismas nepagrįstai nukentėjusiojo L. D. ir liudytojo R. M. parodymus vertino kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių. Taip pat pažymėjo, kad teismas nuosprendyje padarytas išvadas pagrindė tik V. T., T. T. ir suinteresuoto asmens (vieno iš jų artimos draugės) parodymais. Vertindamas įrodymus, nesivadovavo įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis) ir logikos dėsniais, todėl padarė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių bei prieštarauja protingumo principams.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą išteisintieji T. T. ir V. T. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendį.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Mockienės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

7. Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

8. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK reikalavimų ir, remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, šioje dalyje teismas pagrįstai priėmė V. ir T. T. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, o teisinga, teisėto ir pagrįsto nuosprendžio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad nepagrįstas ir atmestinas yra apeliacinio skundo argumentas, jog nuosprendis surašytas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, netinkamai įvertinus įrodymus, kad V. ir T. T. išteisinti nepagrįstai.

9. Kolegija konstatuoja, kad išteisinimas yra išsamiai ir teisiškai argumentuotas. Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas V. ir T. T. kaltės (nekaltumo) klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir pagrįstai V. T. ir T. T. dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad išteisintieji nepadarė veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra teisingos. Teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek juos kaltinančius, tiek ir juos teisinančius įrodymus, šiuos įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek ir lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas dėl V. ir T. T. išteisinimo.

10. Nors prokurorė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, padaryta išvada, kad V. ir T. T. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. ir T. T. išteisino dėl kaltinimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka prokuroro lūkesčių, nėra išteisinamojo nuosprendžio neišsamumą bei prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

11. Šioje baudžiamojoje byloje T. T. ir V. T. buvo kaltinami tuo, kad V. T. iš anksto žinodamas, kad automobilis neatitinka saugumo ir techninių reikalavimų, t. y. neeksploatuotinas, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su broliu T. T., elektroninėje svetainėje patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį, po ko, būsimam automobilio pirkėjui T. D. susisiekus nurodytu telefonu su T. T. ir sutarus laiką dėl automobilio apžiūros, T. T. susitarė su broliu V. T., kad šis aprodytų automobilį, po ko, 2018-07-28 L. D. atvykus prie (duomenys neskelbtini), esančio automobilių turgaus ir už automobilį V. T. perdavus 200 eurų rankpinigių, o 2018-08-02 toje pačioje vietoje perdavus likusius 4050 eurų, pažadėdamas atsiųsti pasirašytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, V. T. perdavė L. D. valdyti automobilį ,,VW“ ir jo techninius (duomenys neskelbtini) dokumentus bei automobilio užvedimo spynelės raktus, tačiau sutarties patvirtinančios sandorį neatsiuntė, taip veikdamas kartu su broliu T. T., apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam L. D. priklausantį turtą – 4250 eurų.

12. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė sukčiavimo atveju suprantama kaip objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje suformavimas, faktų kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu, t. y. perduoti savo turą. Apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Sukčiavimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių visuma, kurią sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė ir turtinės teisės bei turtinio pobūdžio prievolės, kurias šias asmuo privalo vykdyti. Kaip vieną iš sukčiavimo dalyko požymių įstatymas įvardija svetimą turtą, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t. y. kaltininkas į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvių teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų.

13. Teisėjų kolegija konstatuota, jog apylinkės teismas padarė teisėtą, teisingą bei pagrįstą išvadą, kad surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina fakto, kad būtent V. T., iš anksto žinojo, kad automobilis neatitinka saugumo ir techninių reikalavimų (neeksploatuotinas), turėjo tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su broliu T. T.. Apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiojo L. D. parodymus vertino kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių aplinkybių. Kadangi tik liudytojas R. M. nurodė, kad kartu su T. T. apžiūrint ir perkant automobilį, buvo du žmonės – vyras ir moteris, kas patvirtina išteisintojo V. T. ir liudytojos E. T. parodymus, kad ji kartu su V. T. buvo (duomenys neskelbtini) automobilių turguje, ji peržiūrėjo V. T. jai paduotus du sutarties egzempliorius, o atvykus tik vienam pirkėjui, t. y. liudytojui R. M., o ne nukentėjusiajam L. D., R. M. jai padavė pinigus už automobilį. Paėmusi pinigus, ji įsėdo į automobilį, matė, kaip pirkėjas R. M. pora kartų apėjo automobilį, jį apžiūrėjo, matė, kaip vyrai, t. y. R. M. ir V. T. lenkėsi, kažką pildė, pasirašo. Ji tuo metu automobilyje perskaičiavo pinigus ir juos perdavė V. T., pirma paskambinusi T. T. ir pasakiusi, kad viskas praėjo tvarkingai, sutartis ir pinigai pas V. T.. Be to, pats liudytojas R. M., apžiūrėjęs automobilį, nematė jokių gedimų ir pripažino, kad jis yra tinkamas eksploatuoti ir jį nupirko.

14. Kaip jau minėta, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, tačiau ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. būtina nustatyti, jog V. T. ir T. T. veikė tiesiogine tyčia – suprato savo veikos pavojingumą, neteisėtumą ir norėjo, siekė taip veikti, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys nepatvirtina subjektyviosios pusės požymio – tyčios buvimo nei V. T. veikoje, nei T. T. veikoje. Vien tai, kad V. T. ir T. T. galimai pardavė techniškai netvarkingą transporto priemonę nukentėjusiajam, kuri vėliau buvo perparduota kitam asmeniui, (duomenys neskelbtini) piliečiui, nesudaro pagrindo manyti, kad V. ir T. T. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Kadangi neturėdamas pirminės automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, L. D. negalėjo įvykdyti šio sandorio, nebūdamas automobilio savininku.

15. Apkaltinamasis nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas, o duomenų, neginčijamai patvirtinančių V. ir T. T. kaltę padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, byloje nėra. Ši išvada, priešingai nei skunde teigia prokurorė, padaryta visapusiškai įvertinus tiek liudytojų, tiek ir kitų asmenų parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, jų visumą, todėl netikėti jos pagrįstumu nėra jokio pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad L. D. ir liudytojas R. M. apžiūrėję perkamą automobilį, tiek pirmą kartą – sumokant rankpinigius, tiek antrą kartą – sumokant likusią pinigų sumą, nepasirašė ir neprašė pasirašyti jokių dokumentų apie pinigų davimą-priėmimą.

16. Apylinkės teismas konstatavo, jog negalima daryti patikimų išvadų apie tai, kad T. T. ir V. T. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvados yra teisingos ir abejonių nekelia. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir V. T. ir T. T. pripažinti kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Šis prašymas negali būti tenkinamas, nes įstatyminio pagrindo tam nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad V. T. ir T. T. dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti pagrįstai, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Mockienės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai: Danutė GiačaitėJurgis KiškisArūnas Paštuolis