Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Algirdas Gaputis, teisėjai Donatas Jatužis ir Valdas Meidus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. G., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su D. G., 2014-04-11, apie 23 valandą, būdami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, P. r., G. kaime, D. K. išlaužus A. S. priklausančio namo, kuriame gyveno R. K., gim. 1923 metais, duris, įsibrovė į namo vidų, D. K. panaudojus fizinį smurtą, sugriebus rankomis nukentėjusiajai už plaukų bei nosies, padarė pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva nosyje, lenkė nukentėjusiosios galvą prie žemės ir reikalavo pinigų, tuo tarpu, kai D. G. pinigų ieškojo nukentėjusiosios bute, o pinigų neradus, iš šaldytuvo pagrobė vieną 1,73 Eur vertės pieniškų dešrelių pakuotę.

D. K. skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendį, prašo švelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, nes jis kaltinime nurodytų dešrelių iš šaldytuvo nevogė, byloje nėra jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Nusikaltęs gailisi, prašo į tai atsižvelgti ir švelninti bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių gauta apeliacinių skundų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, padarytos nusikalstamos veikos sudėties bei nuteistojo kaltės padarius šią nusikalstamą veiką pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.

Nuteistasis ginčija kaltinime jam inkriminuotą aplinkybę teikdamas, kad iš A. S. priklausančio namo, kuriame gyveno nukentėjusioji R. K., šaldytuvo nevogė ten buvusių dešrelių. Kitų kaltinime jam inkriminuotų aplinkybių neneigia. Tačiau, ši jo nurodoma aplinkybė skundžiamame nuosprendyje išsamiai išnagrinėta, aptarta ir paneigta. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

Nuteistojo kaltę įvykdžius plėšimą nukentėjusios atžvilgiu, o tuo pačiu ir pagrobus iš name buvusio šaldytuvo dešreles, visiškai patvirtina nuoseklūs iš išsamūs kito nuteistojo D. G. parodymai apie tai, kad plėšimo metu jis nukentėjusiojo name ieškojo pinigų tarp spaudos, buvusios ant stalo, o jo bendrininkas D. K. reikalavo pinigų iš nukentėjusios R. K.. Šiai atsakius, kad pinigų neturi, D. K. iš šaldytuvo paėmė pakuotę dešrelių, kurias eidami namo abu valgė. Būtent iš tokių D. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjamoje byloje buvo gauta informacija, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pagrobtos dešrelės – iki šio kaltinamojo parodymų ši aplinkybė tyrėjams nebuvo žinoma. Po to aplinkybę, kad nukentėjusios namuose iki nusikalstamos veikos padarymo buvo dešrelių, o po nusikaltimo nebe, viso proceso metu tvirtino ir nukentėjusysis A. S., ir liudytoja G. S.. Tokie išsamūs ir nuoseklūs nukentėjusiojo A. S. ir liudytojos G. S. parodymai iš esmės patvirtino nuteistojo D. G. parodymus. Be to, aplinkybės, kad iš šaldytuvo dešreles paėmė, ikiteisminio tyrimo metu neneigė pats apeliantas, 2014-07-04 apklausiamas įtariamuoju (1 T. b.l. 156). Tuo tarpu nuteistojo D. K. parodymai apylinkės teisme ir apeliaciniame skunde dėl aukščiau minimų aplinkybių – dešrelių pagrobimo, byloje esančių įrodymų visetui akivaizdžiai prieštarauja. Tokiu būdu jo skundo teiginiai, jog jis kaltinime nurodytų dešrelių negrobė, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas skunde nesutinka ir su jam paskirtos bausmės dydžiu, nurodo, kad jis kaltu prisipažino, prašo švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.

Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje D. K. kaltu prisipažino iš dalies, neigė iš nukentėjusiojo namų pagrobęs kaltinime nurodytus daiktus, jo parodymai visiškai nepadėjo ikiteisminiam tyrimui, todėl jo formalaus prisipažinimo laikyti nuoširdžiu ir vertinti tai kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė pagrįstai.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo D. K. veiką, teismas vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

Kaip matyti BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - laivės atėmimas iki septynerių metų.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas, nustatydamas bausmės trukmę D. K., tinkamai įvertino jo padarytos veikos pavojingumą, jo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių santykį ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jo padarytą veiką bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nežymiai didesnė už straipsnio sankcijoje numatytą jos vidurkį. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta ir nustatytos net trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. D. K. anksčiau teistas septynis kartus, ankstesniais nuosprendžiais jis buvo teisiamas už nusikaltimus nuosavybei, taip pat ir plėšimą, nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu jis padarė neišnykus teistumui, buvo nusikaltimo iniciatorius, jis 16 kartų baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, pagal gyvenamą vietą charakterizuojamas neigiamai.

Visos paminėtos aplinkybės rodo, kad D. K. nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymo reikalavimų, todėl aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo argumentacija dėl jam nustatytos bausmės dydžio. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu D. K. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek trukme yra ir teisinga, ir teisėta.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Nutaria:

Nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.