- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-06
- Bylos Nr.
- 2S-853-390/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos, Eduardas Monkevičius, Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- L. M.
- Kategorijos
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Eduardo Monkevičiaus, Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. ir suinteresuoto asmens L. M. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria dalinai tenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. M. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintais skundais) dėl suinteresuoto asmens antstolio Roberto Vaitkevičiaus veiksmų, išieškotojas A. S., skolininkas L. M., kuriuo prašė vykdomąją bylą Nr.0147/07/00042 (išieškotojas A. S., skolininkas L. M.) nutraukti, visas vykdymo priemones panaikinti, jai priklausančių bankinių sąskaitų areštą panaikinti ir pritaikyti antstoliui CPK 95 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (b.l. 3,9-10, 17-18,71). Nurodė, kad jai iki 2007-02-23 nebuvo žinoma apie jokias sutuoktinio skolas, vykdomą išieškojimą iš sutuoktinio L. M. turto, 2007 metų vasario mėnesį ji bandė pasinaudoti banko Snoras kortele ir sužinojo, jog sąskaita areštuota. Mano, jog areštuotos jos banko sąskaitos bei pradėtas išieškojimas iš jos turto nepagrįstai, nes ji nors su L. M. yra susituokusi 1990 metais, tačiau kartu negyvena, bendro ūkio neveda, bendro turto neužgyveno, sutuoktinis yra neįgalus, neturi turto. Kreditinė sąskaita atidaryta dėl to, kad reikėjo vaistų jos sergančiam sūnui, ji kas mėnesį turi daryti įnašus bankui pagal vartojamojo kredito sutartį, mokėti palūkanas, tačiau esant areštui ji negali šia sąskaita naudotis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi skundą tenkino dalinai. Skundą dalyje dėl AB DnB Nord banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių lėšų arešto tenkino, bylą šioje dalyje nutraukė, kitoje reikalavimų dalyje skundą atmetė. Nurodė, kad išieškojimo iš pareiškėjos sutuoktinio skolininko L. M. prievolės atsiradimo pagrindas yra santuokos metu jo sudarytas sandoris – 2003-10-01 paskolos sutartis, kuriai kito sutuoktinio rašytinio sutikimo nereikėjo. Teismas pareiškėjos ir jos sutuoktinio L. M. paaiškinimus, kad jie kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, laikė nepagrįstais ir vertino kaip siekimą vilkinti priteistos skolos įsiteisėjusiu teismo sprendimu išieškojimą. Sprendė, jog prievolė, atsiradusi iš sudaryto ginčo sandorio, vykdytina iš bendro pareiškėjos J. M. ir jos sutuoktinio L. M. sutuoktinių turto, todėl pareiškėjos skundą dalyje dėl vykdomosios bylos nutraukimo jos atžvilgiu atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vykdant išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto, antstolis turėjo teisę taikyti priverstinio vykdymo priemones bei areštuoti visą bendrąjį sutuoktinių turtą, tame tarpe ir pinigines lėšas bei pajamas, gaunamas iš pareiškėjos darbinės veiklos. Teismas bylą dalyje dėl arešto piniginėms lėšoms, esančioms AB DnB NORD bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo nutraukė, nes ginčo neliko, pradėjus bylą nagrinėti teisme ir paaiškėjus, kad į šią sąskaitą pervedamas pareiškėjos darbo užmokestis, areštas piniginėms lėšoms, esančioms šioje sąskaitoje, buvo antstolio panaikintas. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti areštus piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose AB banke Snoras, nes antstolis nepažeidė CPK normų, reglamentuojančių vykdymo veiksmus. Taip pat nurodė, kad pareiškėja turto arešto akto, kuriuo areštuotas automobilis, per įstatymo nustatytą terminą neskundė ir praleido terminą, jo atstatyti neprašė, todėl naikinti turto areštą nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad antstolio padėjėjo patvarkyme išieškoti iš skolininko sutuoktinės J. M. darbo užmokesčio dydis neviršija CPK 736 straipsnyje nustatytų dydžių, teismas skundą dalyje dėl arešto pareiškėjos sąskaitoms bei kitų antstolio taikytų vykdymo priemonių panaikinimo atmetė. Nenustatęs, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis, prašymą taikyti antstoliui CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas teismas atmetė.
Atsiliepimas
Atskiruoju skundu pareiškėja J. M. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti. Mano, kad bylos nagrinėjimo metu teismas buvo šališkas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi tik suinteresuoto asmens antstolio atsiliepimu, kurio dalis argumentų nepagrįsti jokiais įrodymais. Nurodo, jog ji teismo posėdyje, įvykusiame 2007m. gegužės 15 d., nedalyvavo, jai apie posėdį nebuvo pranešta, todėl teismas negalėjo bylos išnagrinėti iš esmės.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. M. prašo teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas neturėjo teisės priimti skundžiamą nutartį, nes teismo posėdyje nedalyvavo pareiškėja, kuriai nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką. Mano, kad teismas buvo šališkas, nes neįžvelgė neteisėtų antstolio veiksmų vykdymo procese ir priėmė nutartį suinteresuoto asmens antstolio naudai. Apeliantas skunde taip pat nurodo, apie neteisėtus antstolio veiksmus vykdant išieškojimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo antstolis Robertas Vaitkevičius prašo atskiruosius skundus atmesti kaip nepagrįstus, teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios pačios taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
Apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarką.
Atskirųjų skundų argumentai dėl teismo šališkumo vertinant byloje esančius įrodymus pripažintini nepagrįstais. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 182 straipsnis). Atskirųjų skundų argumentai yra tiesiogiai susiję su įrodymų pakankamumo problema. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Teismo sprendimas dėl įrodymų nepakankamumo gali būti panaikinamas tik tada, kai apeliantas įrodo, kad nebuvo įrodymų, kuriais remiantis būtų galima išvada dėl fakto tikrumo ar netikrumo ir apskritai joks protingas žmogus nebūtų pripažinęs faktų nustatytais. Teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėdamas bylą teismas tyrė įrodymus, juos įvertino, sprendimo išvadas grindė byloje ištirtomis įrodinėjimo priemonėmis - paaiškinimais, atsiliepimais į skundą, rašytiniais įrodymais. Apeliantų atskiruosiuose skunduose nurodyti teiginiai apie tai, kad teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas ir suinteresuotas bylos baigtimi, neįrodyti. Teisėjų kolegijai abejoti teismo nagrinėjusio bylą šališkumu nėra pagrindo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2007-05-02 teismo posėdyje dalyvavo ir teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą, paskelbė pertrauką (b.l. 70-73) ir pasirašytinai pareiškėją informavo apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 74). Kadangi teisminis nagrinėjimas vyksta taikant vientisumo (nepertraukiamumo) principą, tai po pertraukos, teismui išsprendus galimybę bylą nagrinėti neatvykus į teismo posėdį pareiškėjai, 2007-05-08 teismo posėdis buvo tęsiamas toliau (CPK 235 straipsnio 3 dalis) ir nutarties priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2007-05-15 (CPK 269 straipsnio 1 dalis) (b.l. 87-90). Pareiškėja rašytinių pastabų dėl teismo posėdžio protokolo nepareiškė (CPK 171 straipsnis). CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 3 dalis nustato, jog dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį, nekliudo teismui išnagrinėti bylą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų argumentai dėl bylos nagrinėjimo tvarkos ir padarytų procesinių pažeidimų nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas pareiškėjai tinkamai pranešė apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Pareiškėjai neatvykus į teismo posėdį, teismas turėjo teisinį pagrindą bylą nagrinėti iš esmės. Pažymėtina, kad pati pareiškėja nevykdė savo pareigos domėtis bylos nagrinėjimo eiga ir pažeidė CPK 7 straipsnio 2 dalį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, procesinės teisės normų nepažeidė. Naikinti teismo nutartį atskirųjų skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirieji skundai atmestini, nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskiruosius skundus atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarties nekeisti.