Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

O. G., gimęs 1961-03-16, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis Karvets – Ka, Taline, elektriku – santechniku, nevedęs, gyvenantis Estijos Respublikoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis O. G. iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, būtent: būdamas 2004-06-21 fizinis asmuo E. L. (lizingo gavėjas) sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. SH 936 su lizingo davėju UAB „Autoūkis“ pagal kurią tą pačią dieną E. L. priėmė valdyti UAB „Žemės ūkio banko lizingas“ priklausantį automobilį BMV 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 113 000 Lt vertės. Pagal UAB „Autoūkis“ išduotą pažymėjimą Nr. 936/1 šį automobilį vairuoti buvo suteikta teisė O. G. ir jis 2004-07-01 perėmė automobilį naudojimuisi iki pareikalavimo iš E. L., o 2004 m. rugpjūčio mėn. nuo 19 d. iki 27 d. nenustatytomis aplinkybėmis perdavė nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu O. G. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d.

O. G. savo kaltės nepripažino. Jis parodė, kad su L. susipažino maždaug 2003 m., buvo atvykęs į Vilnių, o pastarasis jį užkalbino, domėjosi jo automobiliu, siūlėsi parodyti miestą. V. L. atvykdavo į Taliną, jie susibičiuliavo. L. jį priėmė partneriu į savo biznį. Verslui buvo reikalingas automobilis, todėl lizingu Lietuvoje jie paėmė BMW 730, pirmą įnašą sumokėjo jis pasiskolinęs iš pažįstamo I. 2 tūkstančius eurų. Po keleto mėnesių jie su L. nusprendė šį automobilį parduoti ir pirkti galingesnį. L. pasiūlė lizingu paimti gerą 7 modelio BMW, kad galėtų važinėti į tolimesnes komandiruotes. Ankstesnį automobilį jie pardavė Vilniuje žmogui iš Estijos už 9 tūkstančius eurų ir pirko BMW 530, už kurį jis taip pat kažkiek sumokėjo (iš viso per du kartus apie 7 tūkstančius eurų). Už automobilio lizingą turėjo mokėti L. iš jų bendro verslo pelno. Kadangi jis savo automobilio neturėjo, todėl naudojosi šiuo lizingu pirktu automobiliu BMW 530, jam buvo išduotas liudijimas, suteikiantis teisę automobiliu naudotis, jis turėjo automobilio dokumentus ir vieną raktų komplektą. 2007 m. rugpjūčio mėnesį verslo reikalais reikėjo važiuoti į Maskvą, jis iš Talino važiavo kartu su savo pažįstamu, vardu Jura. Maskvoje sužinojo, jog L. biznis - grynas sukčiavimas, apie tai telefonu pasakė L.. Kadangi automobilyje BMW 530 atsirado gedimų, nutarė vykti į Minską ir ten gedimus pašalinti. Tuo tikslu skambino Minske gyvenančiam Sergejui, kuris taip pat dalyvavo bendrame versle. Minske susitiko su Sergejumi, pastarasis nuvedė į pirtį, automobilį paliko gatvėje, raktelius turėjo su savimi. Kai išėjo po 3-4 valandų iš pirties, automobilis buvo dingęs. Su Segejumi nuvyko į policijos skyrių, pranešė apie vagystę, pareiškimą rašė pats, pareigūnai įvykį užregistravo į žurnalą, vėliau tarp jų kilo konfliktas, nes policininkai priekaištavo, neva jie patys pavogė savo automobilį, po to dar jį sumušė. Tada jis išvažiavo į Taliną, važiavo per Vilnių. L. apie įvykį nepranešė, nes blogai jautėsi, be to, jis įtarė, kad pastarasis prisidėjęs prie automobilio vagystės. Grįžęs į namus pastebėjo, jog dingęs kompiuteris, dokumentai, motina pasakė, jog juos paėmė atvažiavęs L.. Kitą dieną L. paskambino, sakė, kad nori pasiimti automobilį. Jis pokalbio metu apie vagystę taip pat nepranešė, nes ir toliau galvojo, kad automobilis pavogtas su Edvardo žinia. Į T. L. atvyko su savo drauge Jolanta, Edvardui jis pasakė, kad automobilį Minske iš jo pavogė, L. susinervino, po to tarp jų kilo konfliktas dėl verslo reikalų. Po trijų dienų jis atvažiavo į Vilnių, tačiau dėl automobilio išsiaiškinti nepavyko. Kokiu būdu L. gavo suklastotą pažymą jis nežino, tačiau pažymos kopiją jam į Taliną persiuntė būtent jis. K. L. pažinojo Sergejų, tai galimai šis jam ir perdavė tą pažymą. Jo nuomone, L. norėjo jam pakenkti, todėl prisidėjo, kad kažkas Minske pavogtų automobilį ir, kad jį dėl to apkaltintų. Kiek jis sumokėjo pinigų už automobilį tiksliai neprisimena, maždaug 7500 eurų, bet tai patvirtinančių dokumentų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Nors O. G. neprisipažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo E. L., liudytojų parodymai, rašytiniai bylos įrodymai.

Nukentėjusysis E. L. parodė, kad su G. susipažino 2003 metų pavasarį. 2004 m. dalyvavo švenčiant jo gimtadienį Taline, padovanojo jam naujos technologijos telefoną bei pasiūlė dalyvauti versle. G. sutiko. Verslui lizingu įsigijo automobilį BMW 730, daugiausiai juo naudojosi G., vėliau jis įkalbinėjo šį automobilį pakeisti į geresnį. Tą jie ir padarė: 2004 m. birželio mėnesį sudarė lizingo sutartį su UAB „Autoūkis“ ir įsigijo BMW 530, 113 000 Lt vertės. G. sumokėjo apie 8000 Lt, jis – likusią pradinę sumą. Sutartis buvo sudaryta jo vardu, o naudotis automobiliu galėjo jis ir G.. Tačiau praktiškai jis nauju automobiliu nesinaudojo, raktelių neturėjo, juo važinėjo G., važinėti į Maskvą verslo reikalais nebuvo jokio reikalo, G. jį įtikinėjo, jog iš Estijos jis niekur nevažiuoja. Lizingo mėnesio mokestis buvo apie 2000 Lt, jie su G. buvo susitarę įmokas mokėti per pusę, tačiau pastarasis pinigų nemokėjo. Rugpjūčio mėnesį jis nutarė automobilį iš G. atsiimti, apie tai pranešė pastarajam telefonu. Su G. telefonu kalbėjosi rugpjūčio 23 d., 25 d., po to 26 d. pastarasis nieko neminėjo, kad su automobiliu iškilo kažkokios problemos. G. lyg ir supyko, prašė sumokėti jam 6000 eurų (nors buvo įnešęs tik 8000-9000 litų), tačiau sutiko, kad jis atvyktų į Taliną. Atvažiavęs į Taliną rugpjūčio 26 dieną skambino G., šis sakė esąs išvykęs už miesto, tada nuvažiavo į jo butą, iš kur pasiėmė savo paliktą krepšį su daiktais. Jokių dokumentų ir kompiuterio neėmė. Susitikimo su G. metu šis pasakė, kad buvo išvažiavęs į Maskvą, grįžo per Minską ir ten prieš 2 dienas automobilį pavogė, dėl to jis Minske kreipėsi į policiją, reikės tvarkytis draudimą. Kadangi jis turėjo galimybę sekti G. telefoninius skambučius, tai žinojo, jog skambučių išklotinė buvo Rusijoje, po to iškart Lietuvoje, Baltarusijoje jis nebuvo. Pasakius apie tai G., šis labai supyko, klausiamas, kodėl iš karto nepranešė apie automobilio dingimą, išsisukinėjo, kaltino jį, kad neuždirba pakankamai pinigų. Be to, G. liepė nueiti į geležinkelio stotį, kur traukinio Maskva – Vilnius palydovas perduos pažymą iš Minsko policijos. Tačiau laiku pažymos jam neatnešė, kai pranešė apie tai G., šis pasakė, jog nesijaudintų, nes jis turi tos pažymos kopiją. Kitą kartą su G. susitiko Vilniuje, AB „Autoūkis“ patalpose. G. atidavė automobilio raktelius, dokumentus ir pažymos, kurią neva išdavė Minsko policiją, kopiją. Po dviejų savaičių paskambino Rapšys iš „Autoūkio“ ir pasakė, jog pažyma suklastota, autoįvykio nėra, todėl jam teks sumokėti už automobilį. Jokio asmens vardu Sergejus jis nepažįsta. G. jo vengė, į telefoninius skambučius neatsakinėjo. Šiuo metu jam už pavogtą automobilį liko sumokėti apie 60 tūstančių litų. Jis su AB „Autoūkis“ teisme sudarė taikos sutartį ir kiekvieną mėnesį moka po 1000 Lt. Prašo patenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš G.117 0000 Lt bei už advokato paslaugas civilinėje byloje 1852,60 Lt.

Liudytojas R. R. parodė, kad jam dirbant AB „Autoūkis“ direktoriumi, 2004-06-24 buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis, kuria remiantis, lizingo gavėjui E. L. naudojimuisi buvo perduotas automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš pasirašant sutartį L. sumokėjo 23 600 Lt užstatą ir mokėdavo lizingo įmokas, lizingo gavėjo prašymu, pažymėjime buvo nurodytas antras vairuotojas O. G.. 2004 m. rugpjūčio mėnesį L. informavo apie automobilio pavogimą. Po to buvo atvykęs G., kuris grąžino automobilio raktelius ir visus dokumentus bei paaiškino, kad automobilį pavogė Minske. Jis sakė, kad apie vagystę iš karto pranešė policijai ir, kad jį policijoje sumušė. Ar pažymą iš Minsko policijos atnešė G., ar gavo faksu, neprisimena. Tada jie kreipėsi į draudimo bendrovę dėl išmokos už pavogtą automobilį. Tačiau po kurio laiko iš draudimo gavo pranešimą, jog pažyma suklastota, draudimas už automobilį neužmokės, nes neužregistruotas įvykis. Tada jie ėmė reikalaut, kad apmokėtų L., nes jis buvo lizingo gavėjas.

Liudytoja J. L. - S. parodė, jog 2004 metais jos draugas E. L. lizingo būdu buvo įsigijęs automobilį M. J. draugavo su teisiamuoju, gyvenusiu Taline, kuris ir naudojosi tuo automobiliu, tačiau įmokas mokėjo Edvard. 2004 metų rudenį kartu su L. važiavo į Taliną atsiimti iš G. automobilį. Susitikus su G. pageidavo, jog ji pokalbyje nedalyvautų, tačiau L. su tuo nesutiko. Pokalbio metu Golubov pasakė, jog automobilio nėra, padėjo raktelius ir nieko plačiau nekomentuodamas norėjo pasišalinti. E. išeiti jam neleido, tada jis paaiškino, kad buvo Baltarusijoje, nuėjo į pirtį, o išėjęs į gatvę automobilio nerado. Susidarė įspūdis, kad plačiau apie įvykį G. nenorėjo kalbėti. Apie asmenį vardu Sergejus jis nieko neminėjo.

Liudytojas E. I. parodė, kad O. G. pažįsta apie 20 metų. Maždaug 2004 m. jis pasakojo, kad surado žmogų iš Vilniaus, su kuriuo darys bendrą biznį. V. O. norėjo pirkti naują automobilį BMW, šiam tikslui jis paskolino 2 tūkstančius eurų, bet kam Oleg juos panaudojo – nežino. Savo seną automobilį „Mersedes“ G. pardavė Taline. G. verslo reikalais važinėjo į Peterburgą, kitus miestus – 2004 m. vasarą Oleg važiavo į Baltarusiją, grįžęs pasakojo, jog Minske su draugu ėjo į pirtį, automobilį paliko gatvėje, o kai grįžo automobilis buvo dingęs. T. O. kreipėsi į miliciją, ten jį sumušė. Praėjus maždaug savaitei po vagystės, L. per autobuso vairuotoją į Taliną atsiuntė pažymą iš Minsko milicijos. Jis su G. važiavo į stotį pasiimti tą pažymą, ji buvo kažkokia keista, aptrinta. 2004-08-25 jis dingusiu automobiliu yra važiavęs per Iklos pasienio postą, tačiau kur ir kokiu tikslu, nepamena.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos seka, kad 2004-06-21 finansinio lizingo sutartimi Nr. SH 936 E. L. iš AB „Autoūkis“ ilgalaikės išperkamosios nuomos pagrindu įgijo automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-06-21 UAB „Autoūkis“ išduotu pažymėjimu 936/1 suteikiant teisę jį vairuoti E. L. ir O. G. (t. 1, b.l. 4-11)

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-11-30 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp AB „Autoūkis“ ir E. L.. Pastarasis įsipareigojo išmokėti AB „Autoūkis“ 83308,74 Lt per 3 metus, t.y. iki 20010-12-30, mokėjimus pradedant nuo 2008-01-01 už automobilį BMW 530 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, kiekvienų metų pabaigoje E. L. turi sumokėti 3 proc. metines palūkanas, t.y. kasmet po 833,07 Lt iš viso 2499,21 Lt. Įmokos mokamos pagal sudarytą mokėjimo planą (t.1, b.l. 76-77).

Iš transporto priemonių, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, sąrašo seka, kad 2004-08-11 16 val. 29 min. automobiliu BMW 530, valst. (duomenys neskelbtini) O. G. ir A. Z. atvyko į Lietuvą per Saločių tarptautinį postą (t.1, b.l. 121).

Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos duomenimis O. G. galimai priklauso vienai nusikalstamai grupuotei. Automobilis BMW 530, valst. Nr. 690 Estijos Respublikos sieną kirto 4 kartus: 2004-07-25, 23.46 val. automobilis įvažiavo į Estijos teritoriją per Ikla pasienio kirtimo punktą. Automobilį vairavo E. I.; 2004-08-12, 03.03 val. automobilis įvažiavo į Estijos teritoriją per Ikla pasienio kirtimo punktą. Automobilį vairavo A. Z., gerai žinomas Estijos policijai dėl vagysčių ir kontrabandos; 2004-08-19, 01.42 val. automobilis išvažiavo iš Estijos per Narva pasienio kontrolės punktą, automobilį vairavo J. V. Estijos policijos duomenimis susijęs su įvykiais dėl vagysčių ir kontrabandos (t. 1, b.l. 126, t. 2, b.l. 115-117).

Minsko centrinės muitinės centrinėje duomenų bazėje ir AIS „GAI CENTR“ duomenų bazėje informacijos apie Baltarusijos Respublikos valstybės sienos kirtimą nuo 2004-07-01 iki 2004-12-31 automobiliu BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų nėra (t. 1, b.l. 139-140).

Faksogramoje, kurią UAB „Autoūkis“ pateikė O. G., nurodyta, kad 2004-08-26 iš O. G. gautas pareiškimas dėl automobilio BMW 530, valst Nr. 690 pagrobimo, įvykdyto Bogdanovičiaus g. 23, Minske ir, kad pagal minėtą faktą iškelta baudžiamoji byla. Pažyma antspauduota Minsko Centrinio rajono Vidaus reikalų valdybos budėtojų dalies spaudu (t. 1, b.l. 12-13).

Ikiteisminio tyrimo metu vykdant teisinės pagalbos prašymus, Baltarusijos teisėsaugos institucijos nustatė, kad O. G. 2004 m. liepą- rugpjūtį į jokį vidaus reikalų poskyrį su pareiškimu dėl automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 2003 metais, vagystės nesikreipė. Baudžiamoji byla dėl nurodyto automobilio vagystės jokiame Minsko m. vidaus reikalų poskyryje nebuvo iškelta. Minsko m. Centralnij rajono vidaus reikalų valdyba O. G. neišdavė jokio pranešimo apie tai, kad iš jo gautas pareiškimas apie automobilio vagystę, o O. G. pateikta pažyma yra suklastota, tokie antspaudai Minsko m. Centralnij rajono vidaus reikalų valdyboje niekada nebuvo naudojami. Minsko m. Centralnij rajono vidaus reikalų valdyba yra adresu: Minskas, Orlovskaja g. 58, 1 korpusas, o adresu, kuris nurodytas ant suklastoto antspaudo - Orlovskaja g. 52 - yra gyvenamasis namas. Darbuotojas su pavarde ir inicialais „Selickij G.L.“ 2004 ir 2005 metais Minsko m. Centralnij rajono vidaus reikalų valdyboje nedirbo. Kultūros ir poilsio parkas „Čeliuskincev“, kuriame O. G. tvirtinimu buvo pavogtas automobilis BMW 530, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) yra Minsko m. Piervomaijskij rajono teritorijoje (t.1, b.l. 149-144).

Nuo 2004-07-01 iki 2004-08-27 Minsko m. Pervomaiskij rajone automobilio BMW 530, valst Nr. 690 vagystė įregistruota nebuvo. Su pareiškimu dėl minėto automobilio vagystės į Minsko m. Pervomaiskij RVRV niekas nesikreipė (t. 1, b.l. 149-167).

Interpolo Baltarusijos nacionalinio biuro duomenimis įrašų apie automobilio BMW 530, valst. Nr. 690, sienos kirtimus Baltarusijoje nėra, patikrinus duomenų bazę dėl šio automobilio vagystės į policiją niekas nesikreipė, jokios registracijos apie automobilio vagystę nėra (t. 1, b.l. 127).

Be to, iš bylos dokumentų seka, jog Informacijos rinkimo ir apdorojimo automatizuotos sistemos „Autokontrol“ elektroninėje duomenų bazėje įregistruota, kad 2004-08-24 į Rusijos Federacijos muitinės teritoriją per Iangorodo MAPP muitinės postą, vairuojant O. G., gim 1961-03-16, įvežtas automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal elektroninę duomenų bazę automobilio savininkė – UAB „LŽUB Lizingas“, įregistruota adresu: Lietuva, Vilnius, Smolensko 6. Taip pat yra duomenų, kad šis automobilis buvo išvežtas iš Rusijos Federacijos per Smolensko muitinę 2004-08-26 (t. 1, b.l. 28-33, t.3 b.l..........).

Ikiteisminio tyrimo metu O. G. parodė, jog įgyjant lizingu automobilį BMW 530, jis iš viso sumokėjo apie 10 tūkstančių eurų. Šiuo automobiliu važinėjo tiek jis, tiek L.. Paskutinį kartą jis važiavo iš Talino į Maskvą, automobilį vairavo pažįstamas Jura. Vėliau jis vienas atvažiavo į Minską, susitiko su pažįstamu Sergejumi. Po to, kai gatvėje automobilį kažkas pavogė, jis iš karto kreipėsi į miliciją. Ikiteisminio tyrimo pradžioje G. neminėjo apie asmenį vardu Sergejus, vėliau jis teigė, kad būtent Sergejus jį nuvedė milicijos skyrių, po to jam susiruošus išvykti, žadėjo iš milicijos paimti pažymą ir atsiųsti jam. Po savaitės jis gavo pažymą faksu, ją perdavė L.. Pažymos originalo taip ir negavo (t. 2, b.l. 62-68, 92-106). Teismo posėdyje visi ankstesni kaltinamojo parodymai buvo pagarsinti, O. G. negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl jie skiriasi nuo parodymų, duotų teisme.

Vertindamas anksčiau išdėstytus įrodymus, teismas daro sekančias išvadas. Tikėti O. G. parodymais nėra pagrindo, nes jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir paneigti kitais įrodymais. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, dokumentai, gauti pagal teisinės pagalbos sutartį iš Baltarusijos Respublikos, paneigia kaltinamojo versiją, jog automobilis buvo pavogtas Minske, nes 2004 m. rugpjūčio mėnesį Baltarusijos Respublikoje jis nesilankė. Tokią išvadą patvirtina duomenys, kad nuo 2007-07-01 iki 2004-12-31 automobiliu BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos valstybės siena nebuvo kertama. O. G. 2004 m. liepos- rugpjūčio mėnesiais į jokį vidaus reikalų poskyrį su pareiškimu dėl automobilio vagystės nesikreipė, baudžiamoji byla dėl minėto automobilio vagystės Minsko m. vidaus reikalų poskyryje nebuvo iškelta, pažyma apie nurodytą faktą nebuvo išduota. Pažymoje, kurią O. G. neva gavo faksu, o vėliau pateiktoje AB „Autoūkis“, yra išgalvoti duomenys, ji yra suklastota. O. G. teisme pateikta versija, jog šią pažymą iš kažkur gavo L, taip pat paneigta bylos duomenimis. Akivaizdu, kad automobilis buvo G. žinioje, būtent jis šį automobilį prarado, suklastota pažyma buvo išduota neva Minsko m. policijos pareigūnų, kas turėjo patvirtinti kaltinamojo versiją, jog automobilį pavogė būtent Minske. L. apie G. planus vykti į Maskvą ar Minską nebuvo žinoma, pastarasis jam apie tai nesakė, nors telefoniniai pokalbiai tarp vyko ir 2008-08-23 ir 2008-08-24, jų metu nukentėjusysis pranešė, kad nori atsiimti automobilį O. G. su tuo sutiko. Tuo tarpu, kaip jau buvo nurodyta, 2004-08-23 šis automobilis, vairuojamas J. V., išvažiavo iš Estijos per Varna pasienio kontrolės postą. 2004-08-24 automobilis, vairuojamas O. G. įvažiavo į Rusijos Federacijos teritorija per Ivangorodo muitinės postą. Kai E. L. paskambino O. G. 2004-08-25 ir pranešė, jog atvyksta automobilio, šis paaiškino, kad Taline bus tik rugpjūčio 26 ar 27 dieną. Iš anksčiau išdėstytų duomenų matyti, kad 2004-08-26 automobilis BMW 530, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš Rusijos Federacijos per Smolensko muitinę. Apie tai, kad automobilis neva pavogtas, O. G. pranešė nukentėjusiajam tik rugpjūčio 27 dieną. Paklaustas, kodėl apie vagystę L. nepranešė anksčiau, O. G. aiškino, neva nenorėjęs pastarojo jaudinti. Tuo tarpu liudytoja J. L., dalyvavusi rugpjūčio 27 dienos susitikime, parodė, kad G. nenorėjo apie įvykį kalbėti, padėjęs ant stalo automobilio raktelius norėjo pasišalinti. Vėliau pasakė, jog automobilį pavogė Minske. Apie asmenį, vardu Sergejus –neminėjo. T. G. pateikta versija, kad pats L. prisidėjęs prie automobilio vagystės ir, kad jis pats pateikė suklastotą pažymą, prieštarauja bylos duomenims bei realiai tikrovei. Kaip jau buvo minėta, tyrimo metu G. parodė, kad pažymą jam faksu atsiuntė bendrame versle dalyvavęs Sergej, kurio konkretesnių duomenų negalėjo nurodyti. L. teigė, kad asmens iš Minsko vardu Sergej nepažįsta, G. žadėjo, kad pažymos originalą jam perduos traukinio Maskva – Vilnius palydovas, tačiau tai nebuvo padaryta, vėliau pažymos kopiją perdavė pats G.. Visiškai neįtikėtina, jog L. būtų organizavęs automobilio vagystę, nes kaip lizingo gavėjas iš to jokios naudos neturėjo ir negalėjo turėti. Dingus automobiliui, jam teko pareiga atlyginti visus nuostolius, susijusius su lizingo grąžinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. nepranešė apie tai L., nors tokią galimybę - turėjo - anot jo iš Minsko važiavo per Vilnių, telefoną turėjo su savimi. Tokio elgesio motyvus G. aiškino nenuosekliai: pradžioje – neva neturėjo telefono, po to – dėl blogos savijautos, teisme, kad vagyste įtarė L.. Liudytojo E. I. parodymai nei patvirtina, nei paneigia G. kaltę. Jis buvo apklaustas kaltinamajam ir advokatui prašant, akivaizdu, kad buvo siekiama palengvinti G. padėtį. Tačiau apie patį įvykį jam žinoma tik tiek, kiek pasakojo G.; jo teiginys, neva L. perdavė G. pažymą, gautą iš Minsko per autobuso vairuotoją, vykstantį į Taliną, paneigia anksčiau išdėstyti įrodymai ir teismo išvados.

Teismo nuomone, byloje surinkti ir teismo patikrinti įrodymai patvirtina, jog O. G. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, t.y. jis išvaistė jam patikėtą didelės vertės turtą – UAB „Lietuvos žemės ūkio banko lizingas“ priklausantį automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2004-06-21 finansavimo lizingo sutartį Nr.SH 936 priėmė naudotis E. L., o G. 2004-07-01 perėmė jį naudojimui iki pareikalavimo ir laikotarpyje nuo 2004 m. rugpjūčio 19 d. iki 27 d. perdavė nenustatytiems asmenims. O. G. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

O. G. atsakomybę lengvinančių ir aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas O. G. bausmę, vadovavosi BK 41 str., 54 str., nuostatomis, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos padarymo būdą, O. G. kaltės formą, jo asmenybę ir pavojingumą.

O. G. padarė sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, bylos aplinkybių visuma – kaltininko elgesys prieš nusikaltimo padarymą ir po to, leidžia daryti išvadą, kad kaltininko tyčia buvo susiformavusi ir apgalvota iš anksto.

O. G. Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau buvo teistas ir baustas administracine tvarka Estijos Respublikoje, tai pripažintina vienu iš jo asmenybę charakterizuojančių požymių.

Teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas bylos aplinkybes, į tai, jog nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, laiko tikslinga paskirti jam laisvės atėmimo bausmę savo dydžiu artimą BK 184 str. 2 d. sankcijos vidurkiui.

E. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį - 117 999,22 Lt padarytai materialinei žalai atlyginti bei 1852,60 lt už advokato suteiktą teisinę pagalbą civilinėje byloje Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme. Teismo nuomone, šiuo metu E. L. civilinis ieškinys negali būti išspręstas. Kaip seka iš bylos dokumentų, šiuo metu E. L. už lizingu gautą automobilį BMW 530 pilnai nėra atsiskaitęs. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus mesto 1 apylinkės teismo 2007-11-30 nutartimi civilinėje byloje pagal AB „Autoūkis“ patvirtinta taikos sutartis tarp AB „Autoūkis“ ir E. L. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys UAB „DnB Nord lizingas“, AB „Lietuvos draudimas“, mokėjimo grafike išdėstytas mokėjimas mėnesiais iki 2010-12-30. Iš to seka, jog šiuo metu E. L. nepatyrė visos jo prašomos priteisti žalos. Formaliai šiuo metu jis negali būti laikomas automobilio BMW 530, valst. Nr. 690 savininku. Teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys patirtus nuostolius bei kvitai apie skolos už lizingu gautą automobilį padengimą iki 2008 m. lapkričio mėnesio. E. L. pripažino, kad dalį automobilio kainos yra sumokėjęs O. G. sudarant lizingo sutartį. Be to, kaip jau buvo nurodyta, civilinėje byloje, sprendžiant skolos pagal 2004 m birželio 21 d. automobilio BMW 530 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo lizingo sutartį klausimą, dalyvavo tretieji asmenys UAB „DnB Nord lizingas ir AB „Lietuvos draudimas“. Šie juridiniai asmenys neabejotinai turėtų dalyvauti sprendžiant ir E. L. civilinio ieškinio klausimą. Teismo nuomone, tarp E. L., AB „Autoūkis, UAB „DnB Nord lizingas“, AB „Lietuvos draudimas ir O. G. yra susiklostę civiliniai santykiai. Teisinga, E. L. civilinio ieškinio išsprendimui šiuo išimtinu atveju, klausimas dėl ieškinio dydžio (taip pat ir išlaidų už advokato paslaugas civilinėje byloje) perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Išlaidos, susijusios su O. G. konvojavimu iš Estijos Respublikos (1394,60 Lt) pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo (BPK 103 str., 105 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str., 115 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

O. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmę skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmę įskaityti O. G. sulaikymo ir suėmimo terminą nuo 2008 m. birželio 20 d. iki 2008 gruodžio 23 d.

Kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniam ieškovui E. L. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime saugomus O. G. pinigus – 5015 Rusijos rublių ir 520,80Estijos kronų nukreipti civilinių ieškinių padengimui.

Automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. 6612201 palikti saugoti prie bylos.

Du automobilio BMW 530 raktus, sirenos raktelį, servinį raktą, tris pultelius, saugomus Vilniaus m. VPK KP NTT AP 6 TS nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Autoūkis“.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per šį teismą.