Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-359-252/2017

Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06579-2016-9 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.; 3.3.2.4

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 10 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Tslegos grupė“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1064-223-2017 pagal UAB „Tslegos grupė“ ieškinį atsakovui R. V. dėl permokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Tslegos grupė“ apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovo R. V. priteisti 450,49 Eur permokėto darbo užmokesčio, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteista 450,49 Eur darbo užmokesčio permoka, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 450,49 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6,00 Eur žyminio mokesčio bei 3,29 Eur pašto išlaidų. Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad su teismo preliminariu sprendimu nesutinka. Buvęs darbdavys UAB „Tslegos grupė“ direktorius su juo pilnai nėra atsiskaitęs, jis negaudavo sutarto 800 Eur atlyginimo (425 Eur oficialaus ir likusios sumos į rankas). Dvigubo atlyginimo jam ieškovė nėra mokėjusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi to paties teismo 2016 metų rugsėjo 19 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškovės ieškinį atsakovui dėl permokėto darbo užmokesčio ir palūkanų priteisimo paliko nenagrinėtu. Išaiškino ieškovei, kad dėl reikalavimo su darbo santykiais susijusio žalos atlyginimo ji turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus. Priteisė iš UAB „Tslegos grupė“ 4,00 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei ir grąžino ieškovei 6 Eur žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinta, jog kilęs ginčas priskirtinas ginčams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, kurie ikiteismine tvarka privalomai nagrinėtini Darbo ginčų komisijoje. Todėl nepaisant to, kad šalių darbo teisiniai santykiai yra nutrūkę, ieškovė gali pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

UAB „Tslegos grupė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai ginčą kvalifikavo kaip kilusį iš darbo teisinių santykių. Ieškinys pareikštas ne dėl darbo sutarties pagrindu, o dėl sąskaitybos klaidos išmokėtų piniginių sumų. Apeliantės vertinimu, reiškiant ieškinį dėl įgyto be pagrindo turto priteisimo, ginčas negali būti laikomas individualiu darbo ginču, nes nepagrįstą praturtėjimą reglamentuoja ne Darbo kodekso, o Civilinio kodekso normos. Kadangi ginčas neatitinka individualiam ginčui būdingų požymių. Todėl kreiptis į Darbo ginčų komisiją šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas ).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnio). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu bei ieškovės keliamais reikalavimais, konstatuoja, jog apeliantės atskirojo skundo argumentai, kuriais ji įrodinėja neteisingą kilusio ginčo kvalifikavimą ir ieškinio priėmimo klausimo neteisingą išsprendimą, pagrįsti.Ieškiniu reikalaujama priteisti darbo užmokesčio permoką ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovui dėl sąskaitybos klaidos buvo nepagrįstai pervesta 450,49 Eur suma, t.y. dvigubai išmokėtas darbo užmokestis ir atsakovas atsisako šią sumą grąžinti. Darbo ginčų komisija yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus. Visi individualūs darbo ginčai, išskyrus atvejus, numatytus DK 299 straipsnio antrojoje dalyje, turi būti prieš kreipiantis į teismą nagrinėjimui pateikti šiai institucijai. Šiuo atveju, sprendžiant ar ieškovė turėjo tokią pareigą, svarbu nustatyti ar ginčas laikytinas individualiu darbo ginču ar ne, ir tik po to spręsti ar yra pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą nurodytu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ar žalos atlyginimo priteisimo atitinka Darbo kodekso (DK) 285 straipsnyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą. Individualiu darbo ginču laikytinas nesutarimas, kuriam būdingi šie požymiai: a) nesutarimo pastovumas; b) nesutarimo nepavyko sureguliuoti tiesioginėmis darbuotojo ir darbdavio derybomis; c) kilusio ginčo nagrinėjimas rungimosi tvarka darbo ginčų organuose; d) darbuotojo ir darbdavio nesutarimas atsirado būtent iš darbo sutarties. Tik esant visumai šių požymiu laikytina, jog tai yra individualus darbo ginčas. Teismo vertinimu, šis ginčas negali būti laikomas individualiu darbo ginču, nes neatitinka visų aukščiau nurodytų požymių. Nors apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra dėl su darbo santykiais susijusios žalos atlyginimo, tačiau su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš ieškinio turinio akivaizdu, kad ginčas kilęs dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes ieškovė prašo grąžinti nepagrįstai atsakovui išmokėtą sumą ir palūkanas, o ne atlyginti žalą, kuri vienaip ar kitaip būtų susijusi su darbo santykiais. Ieškovė formuluodama ieškinio pagrindą nurodo, kad ginčo suma yra ne darbo užmokestis, t.y. ne darbo sutarties pagrindu, o dėl sąskaitybos klaidos, išmokėta piniginė suma. Nepagrįsto praturtėjimo buvimą ar nebuvimą reglamentuoja ne Darbo kodekso, o Civilinio kodekso normos, ir reiškiant reikalavimą šiuo pagrindu pagal kasacinio teismo praktiką ginčas laikomas civiliniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-466/2007).Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės reikalavimą vertino kaip kilusį iš darbo teisinių santykių, dėl ko neteisingai kvalifikavo ginčo pobūdį ir nustatė, kad ieškovė turėtų pasinaudoti privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.