Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

15. VSDFV 2020 m. vasario 27 d. sprendime Nr. (6.5) I-1365 nustatė, jog VSDFV Kauno skyrius 2019 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-48355 senatvės pensiją pareiškėjui paskyrė nuo 2019 m. balandžio 15 d., laikydamas 2019 m. spalio 15 d. kreipimosi dėl pensijos skyrimo data, t. y. data, kurią gauti visi pensijai skirti būtini dokumentai. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nustatė, kad VSDFV Kauno skyrius, 2019 m. birželio 11 d., priimdamas iš pareiškėjo 2019 m. birželio 10 d. prašymą sukaupti duomenis apie stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d., turėjo įvertinti tai, kad pareiškėjui tuo metu jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžius ir nuo sukakties dienos buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, ir todėl turėjo pasiūlyti pateikti rašytinį prašymą skirti senatvės pensiją. Kadangi pareiškėjo senatvės pensijos byloje nėra duomenų, kad 2019 m. birželio 11 d. jis atsisakė pateikti rašytinį prašymą skirti senatvės pensiją, VSDFV nusprendė, kad pareiškėjo prašymo skirti senatvės pensiją pateikimo data laikytina 2019 m. birželio 11 d. VSDFV, atsižvelgdama į tai, kad su VSDFV Kauno skyriuje 2019 m. birželio 11 d. gautu prašymu pareiškėjas pateikė dokumentus apie stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. (Kauno miesto savivaldybės administracijos Archyvų skyriaus 2019 m. vasario 18 d. raštas Nr. 24-2-469, 2019 m. vasario 14 d. raštas Nr. 24-2-450 ir 2019 m. vasario 14 d. raštas Nr. 24-2-447), ir 2019 m. birželio 11 d. gautame prašyme nenurodė, kad jis teiks papildomus dokumentus (tik 2019 m. rugsėjo 9 d. nurodė, kad dar pateiks dokumentus apie stažą 1984–1989 m.), VSDFV Kauno skyriui pavedė paskirti pareiškėjui senatvės pensiją nuo 2018 m. gruodžio 11 d. (už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos skyrimo dienos, t. y. 2019 m. birželio 11 d.), atsižvelgiant į dokumentus, pateiktus 2019 m. birželio 11 d., o nuo 2019 m. lapkričio 1 d. tikslinti senatvės pensijos dydį pagal 2019 m. spalio 15 d. pateiktus dokumentus (Kauno technologijos universiteto 2007 m. rugsėjo 24 d. pažyma Nr. 7480-10-119, Lietuvos ypatingojo archyvo 2019 m. rugsėjo 25 d. raštas Nr. P2-2279 su priedais). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, VSDFV 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (6.5) I-1365 panaikino VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-48355 ir VSDFV Kauno skyrių įpareigojo priimti naujus sprendimus. VSDFV pareiškėjui kartu paaiškino, kad priimant naują sprendimą dėl senatvės pensijos skyrimo nuo 2018 m. gruodžio 11 d., taip pat bus įvertinti ir papildomi duomenys (dokumentai) apie jo darbą UAB „Ramigė“, jei tokių bus gauta.

16. VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. VPE_SP1E-3401, 2020 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. VPE_SP1E-3407 ir 2020 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. VPE_SP5-134, priimti po VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-48355 panaikinimo ir vykdant VSDFV 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (6.5) I-1365. VSDFV Kauno skyrius 2020 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-3401 paskyrė pareiškėjui senatvės pensiją nuo 2018 m. gruodžio 11 d., atsižvelgdamas į dokumentus, pateiktus 2019 m. birželio 11 d. (Kauno miesto savivaldybės administracijos Archyvų skyriaus 2019 m. vasario 18 d. raštą Nr. 24-2-469, 2019 m. vasario 14 d. raštą Nr. 24-2-450 ir 2019 m. vasario 14 d. raštą Nr. 24-2-447). VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-3407 pareiškėjo senatvės pensijos dydis buvo atnaujintas (perskaičiuotas) nuo 2019 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į visą per 2018 metus jo įgytą stažą ir pensijos apskaitos vienetus. VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-134 nuo 2019 m. lapkričio 1 d. patikslintas pareiškėjo senatvės pensijos dydis, atsižvelgiant į 2019 m. spalio 15 d. pateiktus dokumentus (Kauno technologijos universiteto 2007 m. rugsėjo 24 d. pažymą Nr. 7480-10-119, Lietuvos ypatingojo archyvo 2019 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. P2-2279 su priedais).

17. VSDFV nurodė, kad VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. (6.5) I-2901 „Dėl senatvės pensijos apskaičiavimo“ buvo priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. balandžio 4 d. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-3401, 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-3407, 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-134 ir 2020 m. kovo 20 d. raštą Nr. (10.1) DV_S-15981 bei įpareigoti VSDFV Kauno skyrių priimti naujus sprendimus, įskaitant į pensijų socialinio draudimo stažą mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1973–1979 m. laikotarpį ir darbo UAB „Ramigė“ laikotarpį nepertraukiamai nuo 1991 m. vasario 20 d. iki 1995 m. sausio 2 d.. VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (6.5) I-2901 pareiškėjo 2020 m. balandžio 4 d. skundą atmetė kaip nepagrįstą. VSDFV, nustačiusi, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad mokydamasis Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute atliko gamybinę praktiką, nustatė, jog nėra pagrindo tikslinti (perskaičiuoti) jo stažą. VSDFV Kauno skyriaus sprendimai priimti vadovaujantis jų priėmimo metu galiojančiomis Pensijų įstatymo ir Nuostatų nuostatomis, tinkamai įvertinus rašytinius dokumentus bei nustatytas faktines aplinkybes, priimti kompetentingos institucijos, o VSDFV sprendimai, priimti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka tinkamai išnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. ir 2020 m. balandžio 4 d. skundus, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytus viešojo administravimo subjekto sprendimams keliamus reikalavimus. Nėra pagrindo priteisti turtinę ar neturtinę žalą, nes skundžiamas VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. (10.1) DV_S-68329 pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, jame pateikta išsami ir teisinga informacija, todėl pareiškėjo teiginiai apie neva sumažintą jo senatvės pensiją ir patirtą žalą atmestini kaip nepagrįsti.

II.

21. VSDFV, atsižvelgdama į tai, kad nuo 1992 m. sausio 1 d. darbdaviams atsirado prievolė informuoti VSDFV teritorinius skyrius apie apdraustųjų (darbuotojų) priėmimą į darbą, atleidimą iš darbo, darbo užmokestį bei įmokų sumą, įpareigojo VSDFV Kauno skyrių patikrinti, ar UAB „Ramigė“ teikė pranešimus apie apdraustuosius už 1992–1993 metus ir ar draudėjo byloje yra pranešimai, patvirtinantys pareiškėjo darbą UAB „Ramigė“ 1992–1993 metais, o po patikrinimo spręsti, ar yra pagrindas į jo stažą įskaityti ilgesnį darbo UAB „Ramigė“ laikotarpį nei yra įskaitytas šiuo metu.

22. VSDFV taip pat nustatė, jog VSDFV Kauno skyrius 2019 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-48355 senatvės pensiją pareiškėjui paskyrė nuo 2019 m. balandžio 15 d., laikydamas 2019 m. spalio 15 d. kreipimosi dėl pensijos skyrimo data, t. y. data, kurią gauti visi pensijai skirti būtini dokumentai. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. skunde nurodytas aplinkybes ir patikrinusi jo senatvės pensijos bylos dokumentus, nustatė, kad VSDFV Kauno skyrius, 2019 m. birželio 11 d. priimdamas iš pareiškėjo 2019 m. birželio 10 d. prašymą sukaupti duomenis apie stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d., turėjo įvertinti tai, kad pareiškėjui tuo metu jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžius ir nuo sukakties dienos buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, todėl turėjo pasiūlyti pateikti rašytinį prašymą skirti senatvės pensiją. Kadangi pareiškėjo senatvės pensijos byloje nėra duomenų, kad 2019 m. birželio 11 d. jis atsisakė pateikti rašytinį prašymą skirti senatvės pensiją, VSDFV nusprendė, kad pareiškėjo prašymo skirti senatvės pensiją pateikimo data laikytina 2019 m. birželio 11 d. VSDFV, atsižvelgdama į tai, kad su VSDFV Kauno skyriuje 2019 m. birželio 11 d. gautu prašymu pareiškėjas pateikė dokumentus apie stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. (Kauno miesto savivaldybės administracijos Archyvų skyriaus 2019 m. vasario 18 d. raštas Nr. 24-2-469, 2019 m. vasario 14 d. raštas Nr. 24-2-450 ir 2019 m. vasario 14 d. raštas Nr. 24-2-447), ir 2019 m. birželio 11 d. gautame prašyme nenurodė, kad jis teiks papildomus dokumentus (tik 2019 m. rugsėjo 9 d. nurodė, kad dar pateiks dokumentus apie stažą 1984–1989 m.), VSDFV Kauno skyriui pavedė paskirti pareiškėjui senatvės pensiją nuo 2018 m. gruodžio 11 d. (už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos skyrimo dienos, t. y. 2019 m. birželio 11 d.), atsižvelgiant į dokumentus, pateiktus 2019 m. birželio 11 d., o nuo 2019 m. lapkričio 1 d. (Pensijų įstatymo 40 str. 5 d., 41 str. 10 d.) tikslinti senatvės pensijos dydį pagal 2019 m. spalio 15 d. pateiktus dokumentus (Kauno technologijos universiteto 2007 m. rugsėjo 24 d. pažyma Nr. 7480-10-119, Lietuvos ypatingojo archyvo 2019 m. rugsėjo 25 d. raštas Nr. P2-2279 su priedais).

24. Vykdydamas šiuos VSDFV nurodymus, VSDFV Kauno skyrius 2020 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-3401 paskyrė pareiškėjui senatvės pensiją nuo 2018 m. gruodžio 11 d., atsižvelgdamas į dokumentus, pateiktus 2019 m. birželio 11 d. (Kauno miesto savivaldybės administracijos Archyvų skyriaus 2019 m. vasario 18 d. raštą Nr. 24-2-469, 2019 m. vasario 14 d. raštą Nr. 24-2-450 ir 2019 m. vasario 14 d. raštą Nr. 24-2-447). VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-3407 pareiškėjo senatvės pensijos dydis buvo atnaujintas (perskaičiuotas) nuo 2019 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į visą per 2018 metus jo įgytą stažą ir pensijos apskaitos vienetus. VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-134 nuo 2019 m. lapkričio 1 d. patikslintas pareiškėjo senatvės pensijos dydis, atsižvelgiant į 2019 m. spalio 15 d. pateiktus dokumentus (Kauno technologijos universiteto 2007 m. rugsėjo 24 d. pažymą Nr. 7480-10-119, Lietuvos ypatingojo archyvo 2019 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. P2-2279 su priedais). Nesutikdamas su šiais sprendimais, pareiškėjas kreipėsi į VSDFV, kuri, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (6.5)1-2901 skundą atmetė.

26. Teismas aptarė ginčui aktualų Pensijų įstatymo, Nuostatų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad VSDFV panaikinus VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. VPE_SPlE-48355, kuriuo pareiškėjui nuo 2019 m. balandžio 15 d. buvo paskirta 253,65 Eur dydžio senatvės pensija, VSDFV Kauno skyrius 2020 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-3401 nuo 2018 m. gruodžio 11 d. pareiškėjui paskyrė 196,83 Eur dydžio senatvės pensiją. Senatvės pensija apskaičiuota pareiškėjo stažą iki 1994 m. sausio 1 d. skaičiuojant pagal 2019 m. birželio 11 d. pateiktus dokumentus ir atsižvelgiant į visą iki 2018 m. lapkričio 30 d. (iki išėjimo į pensiją mėnesio) pareiškėjo įgytą 26,0849 m. (26 m. 1 mėn. 1 d.) stažą. Laikant pareiškėjo kreipimosi dėl senatvės pensijos data 2019 m. birželio 11 d. ir skiriant senatvės pensiją nuo asmeniui palankesnės datos, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 11 d., apskaičiuojant stažą nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo 2019 m. spalio 15 d. pateiktus dokumentus. Teismas sutiko su atsakovo į bylą pateiktame Tarnybiniame pranešime išdėstyta pozicija, kad vadovaujantis Pensijų įstatymo 41 straipsnio 10 dalimi, skiriant pareiškėjui senatvės pensiją nuo 2018 m. gruodžio 11 d. siekiama atkurti situaciją, kuri būtų, jei pareiškėjas 2019 m. birželio 11 d. būtų pateikęs prašymą skirti senatvės pensiją. Tokiu atveju sprendimas dėl senatvės pensijos skyrimo pareiškėjui būtų priimtas atsižvelgiant į dokumentus, pateiktus 2019 m. birželio 11 d.. Vėliau gauti dokumentai apie stažą turi būti vertinami kaip paskyrus pensiją pateikiami papildomi laikotarpių, buvusių iki pensijos paskyrimo, stažo duomenys, pagal kuriuos perskaičiavus senatvės pensijos dydį, naujo dydžio senatvės pensija pradedama mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį duomenys buvo pateikti, pirmos dienos (Pensijų įstatymo 41 str. 10 d.).

34. Teismas konstatavo, kad skundžiami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, išsamiai motyvuoti, juose pateiktas detalus nustatytų faktinių aplinkybių aprašymas ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas jų vertinimas, aktai priimti VSDFV kompetencijos ribose, iš jų turinio pareiškėjas, vadovaujantis bendruoju protingumo principu, galėjo ir turėjo suprasti sprendimų esmę bei motyvus. Todėl nėra pagrindo jų naikinti vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio nuostatomis.

35. Teismas, atmetęs skundo reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, atmetė ir išvestinius reikalavimus dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundus ir priimti naujus sprendimus dėl jo senatvės pensijos apskaičiavimo.

36. Teismas, nenustatęs neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, sprendė, kad nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kilti, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.

III.

37. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašė nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

50. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimų, kuriais spręsti socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo pareiškėjui klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo, atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos priteisimo.

51. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

52. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka iš esmės nemotyvavo, todėl pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tenkinti nėra pagrindo.

54. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės aktų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, nepritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nesilaikė proceso reikalavimų.

55. Teismo sprendimui įstatymas (ABTĮ 86 straipsnis) kelia teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus (1 dalis). Priimdamas sprendimą administracinis teismas privalo įvertinti teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Įrodymais administracinėje byloje yra laikomi visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (56 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas privalo įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

56. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą byloje Nr. A63-994/2008). Tačiau vertindamas ginčijamų atsakovo sprendimų atitiktį aptartiems reikalavimams, neatliko to tinkamai ir išsamiai, o apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, kad „ sistemiškai įvertinęs išdėstytą aktualų teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad minėti administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, išsamiai motyvuoti, juose pateiktas detalus nustatytų faktinių aplinkybių aprašymas ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas jų vertinimas, aktai priimti VSDFV kompetencijos ribose, iš jų turinio pareiškėjas, vadovaujantis bendruoju protingumo principu, galėjo ir turėjo suprasti sprendimų esmę bei motyvus“. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateiktų atsakovo VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. Nr. (10.1) DV_S-68329, 2020 m. kovo 17 d. Nr. VPE_SP1E-3401, 2020 m. kovo 18 d. Nr. VPE_SP1E-3407, 2020 m. kovo 18 d. Nr. VPE_SP5-134 sprendimų ir juose nurodytų priedų turinys tokios išvados nepatvirtina.

57. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai nenumato galimybės administracinį ginčą nagrinėjantiems tiek išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoms, tiek teismams sukurti vertinamo administracinio akto motyvus ar juos papildyti, o tokie šių subjektų motyvai negali būti laikomi sudedamąja administracinių aktų dalimi vertinant šių atitikimą įstatymų keliamiems reikalavimams. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nagrinėjamo ginčo ribose veikia būtent kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

58. Nuostatų 18 ir 22 punktais pirmosios instancijos teismas grindė pritarimą pareiškėjo darbo stažo trukmės nustatymui UAB ,,Ramigė“ pripažįstant tik tam tikrus darbo laikotarpius, t. y. nuo 1992 m. gruodžio 15 d. iki 1993 m. balandžio 15 d., nuo 1993 m. birželio 15 d. iki 1993 m. birželio 30 d. ir nuo 1993 m. rugsėjo 15 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., konstatavęs, kad jokių kitų objektyvių įrodymų, pagal kuriuos būtų galima daryti išvadą apie pareiškėjo nepertraukiamą darbo stažą UAB „Ramigė“, byloje nėra.

59. Nuostatų 18 punktas nustato, kad jei kiti stažui prilyginamus laikotarpius iki 1993 m. gruodžio 31 d. įrodantys dokumentai neišlikę, tačiau yra išlikę dokumentai apie asmeniui apskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį ir, remiantis šiuose dokumentuose esančiais duomenimis, galima daryti išvadą, kad asmuo dirbo pagal darbo sutartį, į stažą remiantis tokiais dokumentais gali būti įskaitomas atlyginimo mokėjimo laikotarpis, įskaitant to laikotarpio pradžios ir pabaigos mėnesiais faktiškai dirbtų dienų skaičių, o kitus (ne darbo pradžios ir pabaigos) mėnesius, už kuriuos buvo apskaičiuotas darbo užmokestis, įskaitant visus. Akivaizdu, jog šios taisyklės taikymo galimybė atsiranda tik tinkamai konstatavus, kad kiti stažui prilyginamus laikotarpius įrodantys dokumentai neišlikę. Tačiau tokios išvados teismas, laikydamasis proceso reikalavimų, nepagrindė.

60. Į bylą pateiktas pareiškėjo Socialinio draudimo pažymėjimo SD Nr. 2001262 nuorašas su įrašais apie jo darbo pradžią ir pabaigą UAB „Ramigė“. Šis dokumentas aptartas VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendime Nr. (6.5)1-2901, tačiau, pažeidžiant aptartas įrodinėjimo taisykles, pirmosios instancijos teismo netirtas ir nevertintas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 584 patvirtintose Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklėse, nustačiusiose apdraustųjų Lietuvos Respublikoje įskaitos ir jų aprūpinimo valstybinio socialinio draudimo pažymėjimais tvarką (1 punktas), nustatyta, kad draudimo pažymėjimas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis asmens draudimo stažą, apdraustojo įmokų sumą bei kitus duomenis apie apdraustąjį, ir suteikia jam teisę į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu numatytas išmokas.

61. Atkreiptinas dėmesys, jog pagrindinės socialinio draudimo pensijų klausimus reguliuojančios nuostatos, su kuriomis negali konkuruoti žemesnės galios teisės aktai, nustatytos Socialinio draudimo pensijų įstatyme. Šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalis nedviprasmiškai nustato, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme.

62. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Vienu iš teismo priimtų nagrinėti reikalavimų buvo prašoma neturtinės žalos, tačiau skunde ir patikslintame skunde pareiškėjas išdėstė poziciją tik apie jo požiūriu atliktus neteisėtus veiksmus. Apie kitas viešosios atsakomybės sąlygas (tame tarpe neturtinės žalos faktą) ir jas pagrindžiančias faktines aplinkybes pareiškėjas nenurodė, o pirmosios instancijos teismas, nepanaudojo skundo trūkumų šalinimo instituto (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis) šiems trūkumams pašalinti.

63. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, neteisingai išaiškino ir pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinant iš dalies ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti. Bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.