Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovams M. M., L. M., V. B. (V. B. teisių perėmėja), R. B., A. B. dėl leidimo visuomenės poreikiams paimti V. B. (mirusios) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus priimtą sprendimą (įsakymą), dėl atlyginimo dydžio ir atsiskaitymo sąlygų už paimtą žemės sklypo dalį nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė M. B., R. B., L. I., A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 13 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 47 straipsniu, leido Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-608-(1.17.E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ruožui nuo 22,40 iki 29,33 km (su (duomenys neskelbtini) aplinkkeliu) rekonstruoti) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje“ visuomenės poreikiams paimtą V. B., mirusios (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 609/755 dalį 0,0755 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti ją naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ruožui nuo 22,40 iki 29,33 km (su (duomenys neskelbtini) aplinkkeliu) rekonstruoti.

Atsakovai M. M., L. M., R. B., A. B. 2018 m. kovo 7 d. prašymu ir V. B. (V. B. teisių perėmėja) 2018 m. balandžio 4 d. pranešimu bei tretieji asmenys R. B. ir L. I. 2018 m. balandžio 4 d. pranešimu pranešė, jog atsisako teisių į V. B., mirusios (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 609/755 dalį 0,0755 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini). Nurodė, atsisakymo pasekmės jiems yra žinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Pagal CK 4.100 straipsnio 1 dalį paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (CK 4.100 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimai).

Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę, joje esančius želdinius ir kitus nuostolius pinigais pagal rinkos vertę, o paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Vyriausybė privalomus kriterijus, kuriais vadovaujantis turi būti vertinamas visuomenės poreikiams paimamas turtas, nustatė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1094 redakcija), III skyrium „Visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas“. Šiuo atveju pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypas buvo ir yra žemės ūkio paskirties (naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl visuomenės poreikiams paimto 0,0755 ha dydžio žemės sklypo dalies nustatytos rinkos kainos (387 Eur) atsakovai M. M., L. M., V. B., R. B., A. B. ir tretieji asmenys R. B., L. I., A. B., kaip mirusios žemės savininkės V. B. įpėdiniai, turintys teisę paveldėti, prieštaravimų nepareiškė ir neteikė įrodymų, jog žemės vertė yra kitokia, sprendžia, kad atlyginimo dydis už paimtą mirusios (duomenys neskelbtini) V. B. 0,0755 ha dydžio žemės sklypo dalį (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), 387 Eur yra pagrįstas, ieškinį šioje dalyje tenkina visiškai.

Įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarčiai, 387 Eur atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą V. B. žemę ir kitus nuostolius iš (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės depozitinės sąskaitos gali būti sumokamas asmeniui, pateikusiam V. B. turto (387 Eur dydžio piniginių lėšų) paveldėjimo teisės liudijimą. K. V. B. įpėdiniai dėl jos turto paveldėjimo būtų kreipęsi į notarą byloje duomenų nepateikta. Todėl teismas nenustato, kad šias lėšas paveldi V. B. konkretūs turto paveldėtojai.

Ieškovė ieškinyje pareiškė ir reikalavimą nustatyti, jog atsakovams faktiškai nepriėmus V. B. palikimo ir nurodžius, jog jo nepriims, V. B. likęs turtas – trijų žemės sklypų dalys – pereina valstybei, kurią atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba. Šio reikalavimo teismas netenkina, nes V. B. įpėdiniai aiškiai nepareiškė, kad nepriims palikimo, o be to toks reikalavimas, teismo vertinimu, nesusijęs su žemės paėmimu konkretiems visuomenės poreikiams, dėl kurių sprendžiama šioje byloje. Teismas šioje dalyje ieškovės ieškinį atmeta.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žemės paėmimu suinteresuota institucija atleidžiama nuo žyminio mokesčio.

Atsižvelgus į bylos pobūdį, į tai, kad atsakovai neprieštaravo dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams, neginčijo žemės vertės, bylinėjimosi išlaidos, tame skaičiuje ir išlaidos susijusios su bylos procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 93 str. 4 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 290–292 straipsniais, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ruožui nuo 22,40 iki 29,33 km (su (duomenys neskelbtini) aplinkkeliu) rekonstruoti) Alytaus rajono savivaldybėje“ už visuomenės poreikiams paimtą V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini))) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 609/755 dalį 0,0755 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atlyginimas (vertė ir kiti nuostoliai) yra 387 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt septyni eurai).

Lkusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.