- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-75-230/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Leonas Jachimavičius
- Trečiasis asmuo
- A. J., I. R., J. M., D. S., Kauno savivaldybės įmonei „Panemunės butų ūkis“
- Atsakovas
- A. J., Audriaus L, Audriui L
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų A. J. ir Audriaus L. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-294-199/2006 pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams A. J. ir Audriui L. J., tretiesiems asmenims I. R., J. M., A. J., D. S., Kauno savivaldybės įmonei „Panemunės butų ūkis“, dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Kauno miesto savivaldybė ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus A. J. ir A.L. J. bei jų nepilnamečius vaikus K. ir R. J. iš kambarių V-5/21,69 kv.m. ir V-6/10,83 kv.m., esančių (duomenys neskelbtini) su visa jiems priklausančia manta, taip pat įpareigoti atsakovus atstatyti kambarius V-5/21,69 kv.m. ir V-6/10,83 kv.m. į pradinę padėtį t.y. iškirsti duris iš kambario V-5/21,69 kv.m. ir kambario V-6/10,83 kv.m. į bendro naudojimo koridorių V-1/6,48 kv.m., užmūryti sieną, skiriančią patalpas V-5/21,69 kv.m. ir V-6/10,83 kv.m. bei užmūryti angą perdengime tarp 3-čio ir 5-to buto kambarių III-6/11,97 kv.m. ir V-6/10,83 kv.m., esančių nurodytu adresu.
Ieškovas, grįsdamas ieškinį, nurodė, kad jis nuosavybės teise valdo nurodytą 5-tą butą, kuris buvo įtrauktas į grąžintinų namų sąrašą. SĮ „Panemunės butų ūkis“ patikrinusi nustatė, kad atsakovai A. J. ir A.L. J. savavališkai užėmė kambarius V-5 ir V-6, taip pat padarė angą perdengime tarp 3-čiojo buto, kuriame gyvena atsakovai, ir 5-tojo buto nurodytų kambarių. Kadangi atsakovams šie kambariai nebuvo išnuomoti įstatymų nustatyta tvarka, jie turi būti iškeldinti iš savavališkai užimtų patalpų (CK 6.611 str.). Patalpų rekonstrukcija atlikta neturint leidimo ir reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto, todėl tokia rekonstrukcija negalima naudotis ir disponuoti (CK 4.103 str.).
Atsiliepimas
Atsakovai A. J. ir A.L. J. prašė ieškinį atmesti, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais yra atkurtos nuosavybės teisės į ginčo patalpas tretiesiems asmenims, taip pat L. J., kuriam mirus, atsakovas tapo jo įpėdiniu. Todėl atsakovai yra patalpų bendrasavininkiai, o ieškovas neturi reikalavimo teisės. Taip pat nurodė, kad ieškovas vengia pasirašyti patalpų perdavimo-priėmimo aktą, todėl atsakovo nuosavybės teisės neįregistruotos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino ir iškeldino atsakovus bei jų nepilnamečius vaikus iš kambarių V-5/21,69 kv.m. ir V-6/10,83 kv.m., esančių (duomenys neskelbtini) su visa jiems priklausančia manta, taip pat įpareigojo atsakovus atstatyti kambarius V-5/21,69 kv.m. ir V-6/10,83 kv.m. į pradinę padėtį t.y. iškirsti duris iš kambario V-5/21,69 kv.m. ir kambario V-6/10,83 kv.m. į bendro naudojimo koridorių V-1/6,48 kv.m., užmūryti sieną, skiriančią patalpas V-5/21,69 kv.m. ir V-6/10,83 kv.m. bei užmūryti angą perdengime tarp 3-čio ir 5-to buto kambarių III-6/11,97 kv.m. ir V-6/10,83 kv.m., esančių nurodytu adresu. Teismas nustatė, kad atsakovai 5-to buto patalpose apsigyveno savavališkai, nebūdami šių patalpų savininkais, jiems patalpos taip pat nebuvo išnuomotos įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat nustatė, kad jie be ieškovo, trečiųjų asmenų sutikimo, be leidimo ir projekto atliko ginčo patalpų pertvarkymą, tuo pažeisdami ieškovo ir trečiųjų asmenų teises bei jų interesus. Patalpų rekonstrukciją teismas laikė įrodyta. Atsakovai, norėdami atlikti patalpų rekonstrukciją, pagal LR Statybos įstatymo 2 str. 18 d. ir 3 str. reikalavimus turėjo būti patalpų savininkais, gauti leidimą rekonstrukcijai, turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą projektą bei gauti bendraturčių sutikimą, tačiau tai nebuvo atlikta. Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatė, kad tretiesiems asmenims I. R., J. M., D. S., S. J. (įpėdiniams) ir L. J. (įpėdiniams) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1/5 dalį ginčo patalpų, tačiau grąžintas patalpas bus galima perduoti, kai perdavimo-priėmimo aktą pasirašys visi šie asmenys. Tai nebuvo atlikta, kadangi tretieji asmenys reiškia pretenzijas dėl savavališko patalpų užėmimo ir žalos padarymo (nesumokėjus mokesčių AB „Kauno energija“). Teismas pripažino, kad ieškovas turi reikalavimo teisę, kadangi byla buvo iškelta, kai dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, be to, grąžintų patalpų neperdavus įstatymo nustatyta tvarka, nepasikeitė patalpų savininkas, ir Nekilnojamojo turto registre patalpos tebėra įregistruotos ieškovo vardu. Todėl teismas pripažino, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra dar nėra baigta, ir ieškovas turi teisę reikšti ieškinį.
Šalies argumentai
Atsakovai A. J. ir A.L. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-10-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti dėl šių motyvų:
Kauno miesto savivaldybė neturi reikalavimo teisės, kadangi atsakovui, kaip L. J. įpėdiniui yra atkurtos nuosavybės teisės į 1/5 dalį 1,3,4,5,7 butų patalpų t.y. ir į 1/5 dalį 5-to buto. Kauno miesto savivaldybė pažeidžia LR nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatas, kadangi neperduoda grąžinto turto perdavimo aktu (turėjo būti perduotas per 3 mėnesius nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo).Teismas netinkamai vertino įrodymus, kadangi ignoravo ir nevertino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės. Nepasirašant turto perdavimo akto, grubiai pažeidžiamos atsakovų teisės įregistruoti nuosavybės teises. Teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl statybos teisėtumo, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų dėl savavalinės statybos fakto.
Atsiliepimas
Ieškovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad patalpų perdavimo-priėmimo aktas gali būti pasirašytas, kai ginčo patalpos patuštintos. Todėl nuosavybės teisės, kol neišspręstas ginčas, neperėjo nei atsakovams, nei tretiesiems asmenims. Be to, atsakovai patalpas savavališkai pertvarkė, kai nuosavybės teisės dar nebuvo atkurtos (į 5-tą butą atkurtos 2006-02-09). Savavališkos statybos faktą patvirtina byloje pateikti įrodymai: patikrinimo aktai, Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus, Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštai, butų planai.
Tretieji asmenys I. R., A. J., D. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad kol nebaigtos nuosavybės grąžinimo natūra procedūros, patalpos priklauso Kauno miesto savivaldybei. Taip pat nurodo, kad atsakovas A.L. J. nėra bendrasavininkis, kadangi nepateikė paveldėjimą patvirtinančių dokumentų.
Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 str.), todėl padarė tinkamas išvadas. Atsakovai ginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinio reikalavimus dėl iškeldinimo ir pažeistų teisių, atlikus neteisėtą patalpų rekonstrukciją, gynimo, tačiau tai paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Registro pažymėjimas (b.l. 14, t.1) patvirtina, kad ginčo patalpos nuosavybės teise yra įregistruotos ieškovo – Kauno miesto savivaldybės tarybos vardu. Šių aplinkybių faktiškai neginčija ir atsakovai. Pastarieji be pagrindo save laiko ginčo patalpų bendraturčiais, remdamiesi tuo, kad L. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1/5 dalį šių patalpų, kadangi atsakovas A.L. J. esąs L. J. įstatyminis įpėdinis. Iš tikrųjų po to, kai buvo iškelta byla, Kauno miesto savivaldybės administratoriaus 2006 m. vasario 9 d. įsakymu (b.l. 189-190, t.1) buvo atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems asmenims D. S., I. R., J. M. ir S. J. bei L. J. įpėdiniams kiekvienam jų į 1/5 dalį nurodyto 5-tojo buto patalpų, grąžinant šį turtą natūra. LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 66 punktas (2004 m. balandžio 11 d. redakcija) numato, kad vadovaujantis sprendimu atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, surašomas perdavimo aktas, kurį pasirašo savininkas ir perduodančioji šalis. Toks aktas pasirašomas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Tačiau šio punkto antroje dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai grąžintinuose natūra namuose, jų dalyse, butuose gyvena nuomininkai, perdavimo aktas surašomas per mėnesį nuo to laiko, kai sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto nuomininkai patuština turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas arba nuomininkai iškeldinami iš jų. Tai reiškia, kad patalpos gali būti perduotos ir aktas pasirašytas tik tuomet, kai patalpos yra patuštintos. Savivaldybė negali perduoti užimtų patalpų, o ieškinys ir pareikštas, siekiant atlaisvinti neteisėtai užimtas patalpas. Todėl Kauno miesto savivaldybė, būdama patalpų savininkė ir siekdama įvykdyti įstatymo jai pavestas pareigas perduoti patuštintas grąžintas natūra patalpas, pagrįstai pareiškė ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų. Tai reiškia, kad Kauno miesto savivaldybė šiuo atveju turi reikalavimo teisę. Pažymėtina, kad patalpų perdavimo-priėmimo aktas ir nepasirašytas tik todėl, kad tretieji asmenys reiškia pretenzijas dėl to, kad atsakovai yra užėmę patalpas t.y. jie pagrįstai reikalauja, kad ieškovas jiems perduotų patuštintas patalpas. Kadangi nuosavybės teisė įgyjama nuo daikto perdavimo momento (CK 4.49 str.), todėl negalima pripažinti, kad atsakovas A.L. J. šiuo metu jau yra ginčo patalpų bendraturtis. Be to, A.L. J. nėra pateikęs paveldėjimo teisės liudijimo į L. J. priklausiusį turtą, todėl jo negalima pripažinti L. J. įpėdiniu teisine prasme.
Atsakovai nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų atkurti nuosavybės teises. Šie įrodymai teismo sprendime aptarti, tačiau teismas kitų įrodymų pagrindu pagrįstai padarė išvadą, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūra dar nepabaigta, nes grąžintos patalpos nėra perduotos nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Kolegija pilnai sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl atsakovų savavališkai užimtų patalpų atliktos rekonstrukcijos. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir išanalizavo visus byloje pateiktus įrodymus, pagrindžiančius neteisėtai atliktos rekonstrukcijos faktą, ir tinkamai pritaikė įstatymo reikalavimus, draudžiančius tokių veiksmų atlikimą.
Kadangi apeliacinio skundo argumentų pagrindu nenustatyti pagrindai sprendimą pakeisti ar panaikinti, taip pat nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, todėl sprendimas nekeistinas o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą