Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant A. R.

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklarauota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, teistas 9 kartus:

1992 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 147 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 5 metams; 1994 m. gegužės 26 d. paleistas lygtinai neatlikęs 11 mėnesių 6 dienų bausmės; 1996 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 232¹ straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 5 mėn.; 1999 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 232¹ straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 8 mėn.; 2000 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams su 1/6 turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 42 straipsnio 3 dalimi bausmė subendrinta su 1999 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė bausmė- 2 metai laisvės atėmimo su 1/6 turto konfiskavimu; 2000 m. gegužės 9 d. paleistas lygtinai neatlikus 4 mėnesių 12 dienų bausmės;2002 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams su ½ turto konfiskavimu;2005 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;2007 m. birželio 14 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį –laisvės atėmimu 5 mėnesiams;2009 m. sausio 8 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – bauda (6 MGL) 780 Lt, kuri 2011 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi pakeista į 36 valandų trukmės nemokamus viešuosius darbus, paskiriant bausmę atlikti per 2 mėnesius, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 18 valandų visuomenės labui; 2015 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį- 8 MGL dydžio bauda,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2017 m. balandžio 8 d., apie 18.30 val., prie parduotuvės „Maxima“, esančios Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su A. B. metu tyčia, ne mažiau kaip penkis kartus dūrė pastarajam peiliu į kairį petį ir krūtinės sritį, padarydamas nukentėjusiajam A. B. penkias durtines – pjautines krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus (2 kairio peties, 1 mentės sričių) žaizdas, iš kurių bent viena – kiauryminė, atsiverianti į kairę krūtinplėvės ertmę su krauju ir oru krūtinplėvės ertmėje – sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė A. B. sveikatą.

Kaltinamasis A. K. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad buvo su draugais, jie išgėrė vieną butelį alaus, prie jų kabinėjosi pro šalį ėję vaikinai. Jie nekreipė dėmesio, vaikinai nuėjo. Baigęs gerti alų, ėjo namo, praeidamas matė tuos pačius vaikinus stovinčius, jie kabinėjosi prie visų. Praeidamas paklausė, ko jie pikti. Jie pasakė „eik seni iš čia, bus blogai“. Jis išėjo. Po 1,5 valandos vėl atėjo prie „Maximos“ parduotuvės, sutiko savo pažįstamą Aleksandrą. Minėti vaikinai, tarp kurių buvo ir nukentėjusysis, prikibo prie Aleksandro. Paskui nukentėjusysis pradėjo prie jo (A. K.) kabinėtis, grasinti, sudavė su galva smūgį. Pasiūlė išeiti į lauką. Jis sutiko, norėjo išsiaiškinti santykius, manė, kad nukentėjusysis vienas. Išėjęs į lauką pamatė, kad vaikinas buvo ne vienas, nes dar vienas priėjo iš už nugaros, griebė už gerklės. O nukentėjusysis užsimojo ir norėjo smogti į veidą, bet nepataikė. Ir tada jis (A. K.) ištraukė peilį ir pradėjo smūgiuoti, smogė į petį, į raumenis, ir vieną kartą į šoną. Peilis pas jį mažiukas, smogė žinodamas, kad duria ne į gyvybiškai svarbias vietas, o į raumenis. Tada vaikinai iš karto pabėgo, vienas dar bandė trenkti su akmeniu. Bet priėjo apsaugos darbuotojas iš parduotuvės, jis akmenį numetė ir pabėgo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, A. K. paaiškino, kad gynėsi nuo užpuolimo su peiliu, manė, kad jo gyvybei kilusi grėsmė. Sutinka, kad peržengė gynybos ribas. Pats sužalojimų nepatyrė. Peilis pas jį buvo atsitiktinai, su savimi nenešioja, tuo momentu turėjo. Dėl savo veiksmų gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, dalyvauja metadono programoje, įrašytas į narkologinę įskaitą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis A. B. 2017 m. balandžio 10 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 8 d., apie 16.00 val. kartu su pažįstamu E. K. ir Artūru, kurio pavardės nežino, buvo prie parduotuvės „Maxima“, esančios Dariaus ir Girėno gatvėje, Vilniuje. Prie parduotuvės išėjimo priėjo jam nepažįstamas narkomanas ir paprašė cigarečių, tačiau jis nedavė. Išeinant iš parduotuvės beveik prie pat durų minėtas asmuo išsitraukė peilį, kuriuo jam dūrė, tačiau pats dėl patirto šoko nesuprato, kas įvyko ir kiek iš viso buvo smūgių. Vėliau iš medikų sužinojo, kad buvo penkis kartus durta peiliu į kaklą kairėje pusėje ir į kairį šoną, taip pat pradūrė plautį. Detaliai paaiškinti įvykio aplinkybių negali, nes neatsimena. Dėl sužalojimų pretenzijų neturi ir nesijaučia nukentėjusiuoju. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes sužalojusiam asmeniui pretenzijų neturi. Apie įvykio aplinkybes sužinojo susirašinėdamas SMS žinutėmis iš draugų, nes pats nieko neatsimena. (1 t., b. l. 35-36).

Liudytojas E. K. 2017 m. balandžio 19 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 8 d., maždaug apie 16.00 val. bendrabutyje, esančiame Dariaus ir Girėno g. 13, Vilniuje, susitiko su A. B., su juo ir savo jaunesniuoju broliu A. K., nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią Šaltkalvių g. 2, Vilniuje. Parduotuvės „Maxima“parduotuvės tarpduryje, stovėjo įtariamasis, kaip dabar žinoma, A. K., kartu su nepažįstamu draugu. A. B. sumanė prieiti prie A. K., tarp jų įvyko kažkoks žodinis konfliktas. Tuo metu jis su broliu stovėjo šalia, parduotuvės tarpduryje. Minimas konfliktas truko apie minutę laiko. Kažkuris iš jų dviejų pasiūlė išeiti į lauką ir jie abu išėjo. Jie paėjo apie porą metrų nuo parduotuvės durų, jis ėjo iš paskos, o brolis nuėjo į parduotuvę. Kuomet Artūras su Aleksandru išėjo iš parduotuvės, tarp jų dviejų prasidėjo susistumdymas. Tada jis A. K. dešinėje rankoje pamatė peilį, kuris buvo maždaug apie 7 cm ilgio (tai viso peilio ilgis kartu su rankena ir geležte). Iki to, kol nepastebėjo peilio, nematė, kad kuris nors, t. y. ar A. B., ar A. K., būtų smūgiavęs. Kuomet pamatė A. K. rankoje peilį, pastarasis iš karto pradėjo smūgiuoti juo A. B. į kairės pusės šonkaulių sritį. Visi peilių dūriai buvo nukreipti į A. B. kūno kairę pusę, kur tiksliau jam buvo pataikyta, nematė. Matė apie 3-4 dūrius, tačiau dabar žino, kad iš viso buvo padaryti penki dūriai peiliu A. B.. A. K. padarius apie du dūrius peiliu A. B., jis pribėgo prie A. K. iš nugaros ir mėgino savo dešine ranka apglėbti šiam kaklą, kad pastarasis nustotų smūgiuoti, tačiau neužteko jėgų. Nepavyko sustabdyti A. K. veiksmų, nes pastarasis dar apie porą kartų smūgiavo peiliu A. B. į kairę kūno pusę, šonkaulių sritį. Kuomet A. K. smūgiavo peiliu A. B., šis mėgino atsitraukti, nerėkė. Po atliktų visų penkių dūrių peiliu A. B., A. K. nuėjo į parduotuvę „Maxima“. Kuomet A. K. atliko dūrius peiliu A. B., jo draugas stovėjo parduotuvėje „Maxima“ ir į konfliktą nesikišo. Po dūrių peiliu A. B. liko stovėti lauke. Po viso šio įvykio pats nuvedė Artūrą į sustojimą „Naujininkai“ ir paprašė ten buvusių žmonių iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Jo brolis šio įvykio nematė, nes buvo parduotuvėje „Maxima“. Pats laukė kartu su A. B., kol atvyks medikų pagalba. Medikai atvyko maždaug po 10-15 minučių ir išvežė A. B. į ligoninę. Po šio įvykio bendravo su Artūru, kuris klausė kas nutiko, nes pats nelabai atsiminė įvykio detalių. Iki aptariamo įvykio pats su A. B. tarp 16.00 ir 18.00 val. vartojo alkoholį, dviese išgėrė 0,5 l butelį brendžio „Torres“. Pats įvykis, kurio metu buvo sužalotas A. B., įvyko apie 18.00 val. A. B. nepažįsta A. K. ir pirmą kartą matė jį įvykio dieną. Pats įvykio metu nenukentėjo, jokios žalos nepatyrė (1 t., b. l. 60-61).

Liudytojas A. K. 2017 m. birželio 16 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016 metų rudenį ar žiemą, susipažino su A. K., jie dažnai susitikdavo ir bendravo. Su A. K. sutaria gerai ir per visą laiką, kiek su juo buvo pažįstamas, nepastebėjo, kad šis būtų konfliktiškas. Galimai prieš 2-2,5 mėnesius, t.y. 2017 metų balandžio mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, apie vidurdienį, atsitiktinai susitiko su A. K. šalia parduotuvės „Maxima“, esančios Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, toje vietoje, kur vaistinė. Tuo metu prie jų priėjo su ramentais vaikščiojantis pažįstamas Artūras, jie pastovėjo, pakalbėjo ir dar išgėrė Artūro turėtą alų. Tuo metu pastebėjo kompaniją, t.y. merginą ir tris neblaivius jaunuolius. Vienas iš vaikinų, kuris rankoje laikė butelį nuo brendžio ar viskio, buvo agresyviai nusiteikęs ir kabinėjosi prie praeivių, norėdamas išprovokuoti konfliktą. Minėtas jaunuolis be jokios priežasties prisikabino prie Artūro ir keikdamasis jam grasino. Tačiau Artūras į jaunuolį nekreipė dėmesio ir jie išsiskirstė. Gerokai vėliau jis vėl nuėjo į minėtą parduotuvę apsipirkti ir išeidamas iš jos tarpduryje, kur yra varstomos durys, atsitiktinai susitiko A. K. ir trumpai pakalbėjo. Pastebėjo, kad iš lauko į parduotuvę „Maxima“ pro varstomas duris užėjo ta pati kompanija, t.y. mergina ir trys vaikinai. Agresyviai nusiteikęs jaunuolis dar gatvėje prie parduotuvės kabinėjosi prie praeivių, o netrukus minėtas jaunuolis užėjęs ir pamatęs jį reikalavo duoti pinigų. Pastarajam atsakė, kad jokių pinigų neturi. Tada jaunuolis pagrasino, kad jei apieškojęs kišenes ką nors ras, tai tada kažkas bus ir nesulaukęs atsakymo bei pamatęs šalia stovėjusį A. K. minėtas jaunuolis prisikabino prie jo pakeltu tonu sakydamas: „Ko čia stovi, seni. Nori irgi tave čia padėsiu į vietą. Duok pinigų“. Pamena, kad Aleksandras, pamatęs parduotuvės „Maxima" apsaugos darbuotojus, minėtam jaunuoliui pasiūlė išeiti į lauką. Netrukus jiems išėjus į lauką šalia parduotuvės prie minėto jaunuolio stovėjo du draugai. Matė, kad jie trise puolė Aleksandrą. Tiksliai atsimena, kad muštynes pradėjo kažkuris iš jaunuolių, o Aleksandras nuo jų gynėsi smūgiuodamas rankomis agresyviai nusiteikusiam jaunuoliui, kiti jo draugai pabėgo. Visos grumtynės įvyko labai greitai, galimai per 10 sekundžių. Po įvykio matė, kad minėtas jaunuolis atsisėdo prie parduotuvės ant palangės, laikydamasis ranka sau už kairio peties. Matė, kad Aleksandras nuėjo už parduotuvės. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir visų aplinkui buvusių klausinėjo, kas įvyko ir kur nuėjo Aleksandras. (1 t., b. l. 55).

Liudytojas V. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba saugos tarnyboje „EIGIRIS“. 2017 m. balandžio 8 d. dirbo kartu su apsaugos darbuotoju M. S. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Šaltkalvių g. 2, Vilniuje. Apie 18.30 val. būdamas parduotuvės viduje pamatė, kad koridoriuje, parduotuvės praėjime stovėjo iš matymo pažįstamas Aleksandras. Prie pastarojo stovėjo keturi ar penki vaikinai ir tarp jų kilo konfliktas. Vaikinai, stovėdami praėjime, sakė Aleksandrui išeiti į lauką, tačiau pastarasis nenorėjo išeiti. Priėjęs pasakė, kad jie visi išeitų ir netriukšmautų, po ko jie visi išėjo į lauką. Pamatė, kaip vaikinas, apie 18-19 m. amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, apie 175 cm. ūgio, apsirengęs mėlynos spalvos striuke, vieną kartą smogė ranka Aleksandrui į veidą, po ko jis šiek tiek atsitraukė. Tada kitas jaunuolis, kuris laikė alkoholinių gėrimų butelį, iš nugaros viena ranka apjuosė kaklą ir pradėjo smaugti Aleksandrą. Pats tai pamatęs pribėgo prie Aleksandrui smogusio jaunuolio ir pagriebęs už rankos pastarąjį patraukė. Tuo momentu, kai Aleksandras atsilaisvino nuo jį smaugiančio vaikino, pradėjo viena ranka smūgiuoti jaunuoliui, kuris pirmas jam trenkė. Smūgiai buvo į kaklo sritį ir šiek tiek žemiau juosmens į šoną. Minėtas jaunuolis šiek tiek susitraukė nuo smūgio. Netrukus kažkuris iš vaikinų surėkė, kad Aleksandras turi peilį. Tuo momentu matė, kad Aleksandras dešinėje rankoje laikė peilį, kurio metalinė dalis buvo apie 5-7 cm. ilgio, užlenktu galu. Jaunimo kompanija, pamačiusi peilį, atsitraukė nuo Aleksandro, kuris laikydamas peilį rankoje šaukė: „Tu dar nori?“. Jaunuolis, kuris dėvėjo mėlynos spalvos striukę, laikydamasis sau už šono stenėdamas nuėjo prie parduotuvės palangės, esančios prie spaudos kiosko. Tada jis per raciją iškvietė greitąją pagalbą. Aleksandras tuo metu gąsdino kitus jaunuolius, kurie nedrąsiai norėjo prie jo lįsti. Vienas iš jaunuolių metė akmenį į Aleksandro pusę, bet akmuo atsitrenkė į šaligatvį ir į žmogų nepataikė. Vaikinai pabėgo. Aleksandrą pažįsta, nes šis pastoviai ateina parduotuvėn. Aleksandras nėra piktybiškas, gal greičiau geranoriškas. Minėtas įvykis užfiksuotas vaizdo kamera, esančia parduotuvės viduje (1 t., b. l. 52-53).

Liudytoja V. Š. 2017 m. gegužės 11 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug nuo 1976 metų dirba Vilniaus GMPS skubios pagalbos specialiste. 2017 m. balandžio 8 d., nuo 07.00 val. pradėjo darbą kartu su vairuotoju M. J. (brigados Nr. 0892). Apie 18.30 val. gavo iškvietimą, kad adresu Dariaus ir Girėno g. 9, Vilniuje, sustojime apie 19 metų vyras sužalotas peiliu. Atvykus nurodytu adresu rado ant suoliuko gulintį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. B., kuris buvo sąmoningas, orientuotas, bendravo. Pastarasis dejavo, kad jam skauda krūtinę, nugarą, sprandą. A. B. aiškino, kad jį peiliu sužalojo nepažįstamas asmuo. Pastebėjo durtines žaizdas- 2-3 nugaros srityje, ir 1-2 kaklo srityje. Šalia vaikščiojo pašaliniai asmenys, kurie skubino, bet kai kurie padėjo ligonį užkelti ant neštuvų ir nunešti į GMP automobilį. Vežant A. B. į ligoninę pastarasis pastoviai buvo sąmoningas. A. B. pristatė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę ir perdavė medikams (1 t., b. l. 67).

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 2 būrio vyr. patrulės S. E. 2017 m. balandžio 8 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. balandžio 8 d., apie 18.33 val. patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad Dariaus ir Girėno g. 9, stotelėje yra apie 19 metų vyras, sužalotas peiliu. Atvykus į vietą, pagal nurodytus požymius buvo sulaikytas A. K., jo striukės kišenėje rastas peilis, kuriuo, kaip jis pats paaiškino, buvo sužalotas nukentėjusysis kilus konfliktui (t. 1, b. l. 8).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2017 m. balandžio 8 d. apžiūrai buvo pateiktas sulankstomas peilis iš įvykio vietos, kuris 2017 m. liepos 11 d. apžiūrėtas surašant apžiūros protokolą (1 t., b. l. 26-31).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2017 m. balandžio 10 d. atliekant medicinos dokumentų, pateiktų iš VšĮ RVUL apžiūrą dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertui Jonui M. P., konstatuota, kad A. B. 2017 m. balandžio 8 d. RVUL nustatytos durtinės krūtinės ląstos žaizdos su oru krūtinės ląstoje, dėl ko buvo atliktas krūtinplėvės ertmės drenavimas. Žaizdos padarytos duriančių ar duriančiai – pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu prieš kreipiantis medicinos pagalbos ir dėl kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo pobūdžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktą) (1 t., b. l. 40).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1424/2017 (01) matyti, kad A. B. nustatytos penkios durtinės - pjautinės krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus (2 kairio peties srities, 1 mentės sričių) žaizdos, iš kurių bent viena – kiauryminė, atsiverianti į kairę krūtinplėvės ertmę su krauju ir oru krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimai (žaizdos) padaryti duriančiai - pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Ar jie buvo padaryti vienu metu, ar skirtingu ir kokia seka esamais medicininiais duomenimis nustatyti negalima. Sužalojimas visumoje dėl kiauryminio (bent vienos žaizdos, o kuri iš 5 žaizdų kiauryminė, nepatikslinta) pobūdžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. p.). Kiauryminė krūtinės ląstos žaizda be abejo yra pavojinga gyvybei, tačiau nuo 2003 m. sužalojimo pavojingumas gyvybei nėra kriterijumi sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus durtinės - pjautinės žaizdos savęs paties žalojimui nebūdingos. Kiekviena žaizda galėjo būti padaryta atskiru trauminiu poveikiu, tai yra poveikių galėjo būti penki. Ar vienu ir tuo pačiu įrankiu buvo padarytos žaizdos ir kokiu konkrečiai pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima. Žaizdų padarymo galimybė nurodytu laiku ir būdu neatmetama.(1 t., b. l. 46-47).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2017-04-08 vaizdo įrašas iš UAB „Maxima“ parduotuvės, esančios Šaltkalvių g. 2, Vilniuje. Vaizdo įraše matosi, kad iš parduotuvės vidaus filmuojamos įėjimo – išėjimo durys. Matosi, kad prie durų stovi jaunuolis, kuris nueina į šoną, į tą pačią pusę nueina ir apsaugos darbuotojas. Netrukus vėl pasimato minėtas jaunuolis, o netrukus į lauką išeina vyriškis, dėvintis šviesios spalvos kepurę su snapeliu, o jam iš paskos išeina kitas vyriškis, dėvintis melsvas džinsines kelnes. Pastarajam išėjus, vyriškis, dėvėjęs kepurę su snapeliu, jį užsipuola smogdamas dešine ranka, tačiau, kur smogia, nesimato. Vyriškis, dėvintis melsvas džinsines kelnes, smogia atgal. Kadangi vaizdo įrašas nekokybiškas, toje vietoje buvo daugiau asmenų, kurie užstoja vaizdą, todėl vaizdo aiškiai nesimato. Netrukus matosi, kaip vyriškiui su šviesia kepure iš už nugaros priėjęs vyriškis su tamsiu kapišonu dešine ranka apkabinęs kaklą mėgina smaugti, lenkdamas atgal, tačiau priėjęs apsaugos darbuotojas išskiria vyriškius ir matosi, kaip dėvintis šviesios spalvos kepurę vyriškis išsilaisvina ir paeina į šoną, o netrukus matosi, kad jį užsipuola vyriškis, dėvintis melsvas džinsines kelnes. Toliau vaizdas neaiškus, nes vyriškiai sustoja vienas priešais kitą ir matosi, kaip vyriškis, dėvintis šviesią kepurę, pora kartu dešine ranka smūgiuoja vyriškiui, dėvinčiam melsvas džinsines kelnes (1 t., b. l. 72).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas garso įrašas, pateiktas Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuotas GPM iškvietimo pokalbis (1 t., b. l. 76-79).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. K. įvykio vietoje patvirtino savo parodymus (1 t., b. l. 129-135).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku, vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis konflikto metu ištraukė peilį ir pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam, smogė į petį, į raumenis, ir vieną kartą į šoną. A. K. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo A. B., liudytojų E. K., A. K., V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti A. B. patirti sužalojimai. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. K. 2017 m. balandžio 8 d., apie 18.30 val., prie parduotuvės „Maxima“, esančios Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su A. B. metu tyčia, ne mažiau kaip penkis kartus dūrė pastarajam peiliu į kairį petį ir krūtinės sritį, padarydamas nukentėjusiajam A. B. penkias durtines – pjautines krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus (2 kairio peties, 1 mentės sričių) žaizdas, iš kurių bent viena – kiauryminė, atsiverianti į kairę krūtinplėvės ertmę su krauju ir oru krūtinplėvės ertmėje – sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė A. B. sveikatą. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nusikalstamo tikslo įgyvendinimą jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Teismo nuomone, byloje yra pagrindas nustatyti A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). A. K. parodė, kad nukentėjusysis nuo pat pradžių elgėsi konfliktiškai, pirmasis pradėjo konfliktą, pirmasis sudavė smūgį galva A. K.. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė įvykio detalių gerai neatsimenantis. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis baigiamojoje kalboje išsakė poziciją, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, abu buvo neblaivūs, abu dėl įvykio kalti. Kad konfliktą pradėjo nukentėjusysis, patvirtino ir liudytojas E. K., kuris parodė, kad A. B. priėjo prie A. K., tada prasidėjo konfliktas, liudytojas A. K., kuris parodė, kad nukentėjusysis elgėsi agresyviai, kabinėjosi prie jo ir kaltinamojo, kad pirmas smūgius sudavė ne A. K.. Liudytojas V. K., apsaugos darbuotojas, parodė, kad A. K. pradėjo smūgiuoti po to, kai nukentėjusysis sudavė jam smūgį. Vaizdo įrašas taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis elgėsi agresyviai. Įvertinęs šių įrodymų visumą teismas sprendžia, kad konfliktą pradėjo nukentėjusysis, jis elgėsi agresyviai, provokuojančiai, todėl yra pagrindas byloje pripažinti, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys.

Teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį: padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) sunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai. Atsižvelgia į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, šios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes: nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, konflikto metu, dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio. Atsižvelgia į padarytą žalą ir nukentėjusiojo poziciją: padarytas sužalojimas pripažintas sunkiu dėl to, kad vienas iš sužalojimų yra kiauryminio pobūdžio, tačiau svarbių organų veikla nebuvo sutrikdyta, nukentėjusysis pretenzijų nereiškia. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), į sunkinančią aplinkybę - veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – veikos padarymo metu buvo teistas 9 kartus, (t. 2, b. l. 7-16), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 17-37), nedirbantis, brandaus amžiaus, Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje įrašytas nuo 1996 m. rugpjūčio 23 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant opioidus, priklausomybės sindromo (t. 2, b. l. 44), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2001 m. vasario 14 d. iki 2001 m. vasario 28 d., diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant opiodus, sunki abstinencija (t. 2, b. l. 45), specialisto išvados duomenimis, A. K. skirti psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 50).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. K. skirtina BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant arčiau minimalios ribos. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. balandžio 8 d. 18.33 val. iki 2017 m. balandžio 10 d. 15.40 val. (iš viso dvi paros) (t. 1, b. l. 115, 155).

Tačiau teismas mano esant pakankamą pagrindą šioje byloje manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas įvertina tai, kad, nors A. K. yra teistas 9 kartus, nusikalstamos veikos yra nesmurtinio pobūdžio (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, vagystės), susijusios su A. K. priklausomybe narkotinėms medžiagoms. Paskutinį kartą A. K. laisvės atėmimo bausmę atliko (buvo paleistas) 2007 m. gruodžio 12 d., t. y. beveik prieš dešimt metų. Po to jis teistas du kartus už disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. A. K. pripažino, kad jis vartojo narkotines medžiagas, tačiau nurodė, kad šiuo metu jis gydosi metadonu. Už panašaus, kaip nagrinėjama šioje byloje, pobūdžio nusikalstamas veikas A. K. nėra teistas. Jis taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau administracinės nuobaudos skirtos už važiavimą be bilieto, narkotinių medžiagų vartojimą, taip pat kelis kartus baustas už alkoholio vartojimą viešoje vietoje. Duomenų, kad jis būtų baustas už agresyvų elgesį nėra. Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. K. nėra piktybiškas, gal greičiau geranoriškas. Pažymėtina, kad nukentėjusysis A. B. nurodė, kad kaltinamasis jo atsiprašė, gailisi, po įvykio jie normaliai sutaria. Prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Padarytas sužalojimas pripažintas sunkiu dėl to, kad vienas iš sužalojimų yra kiauryminio pobūdžio, tačiau svarbių organų veikla nebuvo sutrikdyta. Teismas įvertina ir tai, kad byloje nustatytos 2 A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas mano, kad šioje byloje yra pagrindo taikyti BK 75 straipsnį (jo redakciją, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu) ir bausmės vykdymą A. K. atidėti, nustatant 2 metų (t. y. įstatymo nustatyto vidurkio) bausmės vykdymo atidėjimo terminą, paskiriant atitinkamus draudimus bei įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslą.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė ieškinį 485,44 eurų sumai. Šią žalą sudarė asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo išlaidos, kurios buvo dengiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Šios išlaidos grindžiamos į bylą pateiktais įrodymais (t. 1, b. l. 107-108). Kaltinamasis šį ieškinį pripažino, jis pripažintas kaltu dėl nukentėjusiojo A. B. užpuolimo ir sužalojimo, todėl ieškinys yra pagrįsta ir tenkintinas.

A. K. taikytos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 140, 141) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – 4 kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais ir informacija iš mobiliojo ryšio telefono (t. 1, b. l. 62, 71, 77, 91) – paliekami saugoti su bylos medžiaga, vokas, kuriame yra 2 tepinėliai su galimais biologiniais pėdsakais, vokas, kuriame yra sulankstomas peilis, vokas su A. K. seilių pavyzdžiais, saugomi Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (t. 1, b. l. 100-101), sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pripažinti A. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir A. K. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. balandžio 8 d. 18.33 val. iki 2017 m. balandžio 10 d. 15.40 val. (dvi paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu A. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams įpareigojant A. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš A. K. 485,44 (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis 44 cnt.) eurus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais ir informacija iš mobiliojo ryšio telefono, palikti saugoti su bylos medžiaga, voką, kuriame yra 2 tepinėliai su galimais biologiniais pėdsakais, voką, kuriame yra sulankstomas peilis, voką su A. K. seilių pavyzdžiais, saugomus Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.