Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2025 m. sausio 29 d.

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Erikai Balvočienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui Š. G. dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo, skolos už išlaikymą priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- nustatyti nepilnamečio sūnaus A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina A. P.;

- nustatyti atsakovo Š. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi tvarką: bendravimas su sūnumi turi vykti ieškovei dalyvaujant jos pasirinktoje vietoje, apie kurią atsakovui ieškovė kiekvieną kartą praneš atskirai prieš 3 dienas iki atsakovo susitikimo su sūnumi. Pasimatymo trukmę nustatyti iki 4 valandų. Atsakovo susitikimai su sūnumi turi vykti kas antrą mėnesio šeštadienį dienos metu;

- priteisti iš atsakovo Š. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki jo pilnametystės (iki 2041-05-15), priteistas lėšas pervedant į ieškovės asmeninę sąskaitą, esančią Swedbank, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), iki kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 20 dienos. Priteistas lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų naudotoja uzufrukto teisėmis prašo paskirti ieškovę. Šią sprendimo dalį prašo vykdyti skubiai;

- priteisti iš atsakovo Š. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolą už nepilnamečio sūnaus A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą už 12 mėnesių, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., 4 000 Eur sumoje, skaičiuojant sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė išvadą dėl A. G. interesų, kurioje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas turi vieną nepilnametį vaiką A. G., gim. (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 19 d. Skyriuje registruotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (neblaivus atsakovas smurtavo prieš neblaivią ieškovę). Nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2024 m. rugpjūčio 16 d. ieškovės šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, šeimoje lankėsi socialinis darbuotojas. 2024 m. rugpjūčio 16 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje nuspręsta užbaigti ieškovės šeimai atvejo vadybos procesą, nes šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Šiuo metu ieškovė su draugu gyvena Šiaulių mieste. Šeimoje periodiškai lankosi socialinis darbuotojas. Namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis. Ieškovė šiais metais baigė Technologijos mokymosi centrą, įgijo padavėjos-barmenės specialybę. Planuoja toliau mokytis. Įstojo į Šiaulių technologijų mokymosi centrą, į ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjos specialybę. Atlikus pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą ir atsižvelgiant į atvejo vadybos posėdžio metu gautą informaciją, matyti, kad ieškovės šeima pajėgi savarankiškai funkcionuoti, tinkamai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl atvejo vadybos procesas buvo užbaigtas. Ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko auginimo atostogose. Atsakovas telefonu neatsakė. Skyriaus turimais duomenimis atsakovas Š. G. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neįgalumas nenustatytas. Pagal Skyriaus turimus duomenis, ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, kasdieniais jo poreikiais, todėl vaikui šiuo metu gyventi su mama yra saugu. Pažymėtina, kad, visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas abiejų tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kur geriausia vaikui gyventi, kaip geriausiai auklėti vaiką, gali būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitikti vaiko interesus. Atsakovas Š. G. atsiliepimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nepateikė. Skyrius neturi duomenų, jog vaiko A. G. gyvenamosios vietos nustatymas su mama A. P. pažeistų vaiko interesus. Skyrius, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina, o vaiko kasdieniams būtiniesiems poreikiams ir interesams užtikrinti būtinas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui A. G. iki jo pilnametystės, o ieškovės prašomas nustatyti išlaikymo dydis po 350 Eur/mėn. galėtų būti pakankamas kasdieniams A. G. poreikiams tenkinti. Nustačius, jog tėvas nevykdė pareigos išlaikyti vaiką arba vykdė ją netinkamai, reikalavimas dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas arba tenkinamas iš dalies. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena atskirai, šiuo metu su sūnumi nebendrauja, išlaikymo sūnui neteikia, Skyriaus vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimo su sūnumi tvarka, neprieštarauja vaiko A. G. interesams, tačiau atkreipia ieškovės dėmesį, kad organizuodama sūnaus susitikimus su tėvu, ji privalo pirmiausia paisyti mažamečio vaiko interesų ir užtikrinti, kad bendravimas būtų saugus vaikui, kad atsakovas sūnų lankytų tik būdamas blaivus.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Erika Balvočienė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą ir prašė ieškovės ieškinį tenkinti.

Atsakovui Š. G. procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), atsakovas apie bylos nagrinėjimą, ieškovės ieškinio reikalavimus žino, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vaiko A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Š. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, augina mažametį sūnų, mokosi Šiaulių technologijų mokymosi centre, siekia įgyti ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo specialybę, neturi privalomo registruoti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jos pajamas sudaro našlaičio pensija. Atsakovas, pasak ieškovės, šiuo metu gyvena Danijoje, neturi Lietuvoje privalomo registruoti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, Sodros duomenimis Lietuvoje nedirba.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus A. G. gyvenamąją vietą su ja, nes vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ja. Ieškovė vaiku rūpinasi, užtikrina jam tinkamas augimo ir vystymosi sąlygas, o atsakovas nuo 2023 m. rugsėjo mėn. gyvena atskirai nuo ieškovės ir sūnaus, gyvena Danijoje, nesidomi vaiku, juo nesirūpina, neteikia jokio išlaikymo, nuo sūnaus gimimo sūnaus išlaikymui tik vieną kartą pervedė 200 Eur.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis vaikas A. G. nuolat gyvena su motina, tarp jos ir vaiko yra susiformavęs tvirtas emocinis – psichologinis ryšys, vaikas nuolat su ieškove gyvena nuo pat gimimo. Atsakovas su nepilnamečiu sūnumi negyvena kartu, juo nesidomi ir nesirūpina, tarp vaiko ir atsakovo emocinis ryšys nesusiformavęs.

Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje pateiktą Skyriaus išvadą, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 straipsnis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.

CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrint vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium, vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju, reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Kaip nustatyta šioje byloje, nepilnamečio vaiko A. G. išlaikymui kas mėnesį reikalinga 700 Eur suma. Vertinant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį ir galimybes išlaikyti savo vaiką, paminėtina, kad pagal turimus duomenis galimai atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės, nes jis gyvena ir galimai dirba Danijoje, kur minimali mėnesinė alga yra žymiai didesnė nei Lietuvoje, nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, kai tuo tarpu ieškovė šiuo metu niekur nedirba, augina sūnų, mokosi, jos pajamas sudaro gaunamos socialinės išmokos, iš kurių ieškovė turi išlaikyti ne tik jos ir atsakovo nepilnametį sūnų, tačiau išsilaikyti ir pati, taigi, ieškovei tenka žymiai didesnė išlaikymo našta, nes ieškovė kasdien rūpinasi nepilnamečiu vaiku, jį išlaiko.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės, teismas sprendžia, kad atsakovas yra darbingas, darbingo amžiaus, dirbantis bei gaunantis pajamas, todėl turi visas galimybes teikti nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui A. G. po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Taip pat šioje byloje nustatyta, kad atsakovas neišlaiko nepilnamečio vaiko 11 mėnesių (ne 12, kaip tai nurodo ieškovė), nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Ieškovė skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimą nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., už kiekvieną mėnesį skaičiavo po 350 Eur išlaikymo, t. y. 11 mėn. x 350 Eur = 3 850 Eur, ir iš šios sumos atėmė 200 Eur, kuriuos atsakovas buvo pervedęs ieškovei sūnaus išlaikymui, t. y. 3 850 Eur – 200 Eur = 3 650 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas 3 650 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis).

Priteisus iš atsakovo išlaikymą, nepilnamečio A. G. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1, 2 dalys, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

Ieškovė tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu prašė nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarką. Nurodė, kad atsižvelgiant į sūnaus nedidelį amžių, ji nesutinka, kad atsakovas jį galėtų pasiimti į savo gyvenamąją vietą. Taip pat ieškovė nepageidauja, kad atsakovas bendrautų su sūnumi jos gyvenamojoje vietoje, todėl atsakovo bendravimas su sūnumi turi vykti ieškovei dalyvaujant, neutralioje aplinkoje. Apie atsakovo bendravimo su sūnumi vietą ieškovė kiekvieną kartą praneš atsakovui. Pasimatymo trukmė, atsižvelgiant į sūnaus amžių, neturi viršyti 4 valandų. Atsakovo susitikimai su sūnumi turi vykti kas antrą mėnesio šeštadienį dienos metu.

Teismas, atsižvelgdamas į nedidelį šalių sūnaus amžių (sprendimo priėmimo dienai A. G. amžius yra 1 metai 8 mėnesiai), į tai, kad atsakovas su sūnumi kartu negyveno nuo tada, kai sūnui buvo tik du mėnesiai, nuo tada iki šiol atsakovas nesirūpina sūnumi, juo nesidomi, atsižvelgiant į tai, kai Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja ieškovės prašomai nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, teismas nustato ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-05761 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurią teikė advokatas Anatolij Šichovcov. Iš 2025 m. sausio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateiktos pažymos Nr. APD-2025-00328 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 463 Eur.

Šioje byloje ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuris šioje byloje būtų 177 Eur dydžio (((350 Eur X 12 mėn. X 3 proc.)+ (3 650 Eur X 3 proc.)) – 25 proc.), būtent tokia suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai.

Šioje byloje teismas iš viso patyrė 31,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Taigi, aukščiau minėtos bylinėjimosi išlaidos – 463 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 177 Eur žyminis mokestis ir 31,72 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, yra priteistini valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš Š. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, išlaikymą pervedant į ieškovės A. P. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB, iki kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 20 dienos. Išlaikymą indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikui A. G. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirti A. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš Š. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 650 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., pervedant jį į ieškovės A. P. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB.

Nustatyti Š. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką: bendravimas su sūnumi turi vykti motinai A. P. dalyvaujant jos pasirinktoje vietoje, apie kurią Š. G. A. P. kiekvieną kartą praneša atskirai prieš 3 dienas iki Š. G. susitikimo su sūnumi. Pasimatymo trukmė – iki 4 valandų. Š. G. susitikimai su sūnumi vyksta kas antrą mėnesio šeštadienį, dienos metu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Š. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 463 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt trijų eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įpareigojant jas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo Š. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 177 Eur (vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 ct) išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą, sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.